Faktorėt mė tė
rėndėsishėm qė shkaktojnė veprėn e mirė tė besimtarit dhe qė
e bėjnė tė jetė e pranueshme tek Allahu, janė sinqeriteti,
metoda sipas tė vepruarit tė Profetit (Paqja dhe bekimet e
Allahut qofshin mbi tė!), padyshim edhe ushqimi i mirė i
fituar nga hallalli. Muhamedi (Paqja dhe bekimet e Allahut
qofshin mbi tė!) e konfirmoi kėtė kur tha: “Vėrtet, Allahu i
Madhėruar ėshtė i mirė dhe nuk pranon asgjė, pėrveē tė mirės.”
Dhe ka thėnė se “Allahu i ka urdhėruar besimtarėt me atė qė
i ka urdhėruar pejgamberėt.” I Madhėruari ka thėnė: “O ju tė
dėrguar, hani gjėra tė mira dhe veproni vepra tė mira.”
Gjithashtu, Allahu ka thėnė: “O ju besimtarė, hani gjėrat e
mira me tė cilat ju kemi furnizuar!”
Kjo do tė thotė se
pejgamberėt si dhe popujt e tyre janė urdhėruar tė hanė prej
gjėrave tė mira qė janė hallall dhe tė veprojnė vepra tė
mira. Nėse ushqimi ėshtė hallall edhe veprat do tė jenė tė
mira, por nėse ushqimi nuk ėshtė halall, atėherė si do tė
jetė e mundur tė pranohen veprat?
Transmeton Taberaniu
nga Ibn Abasi i cili ka thėnė se lexova kėtė ajet nė praninė
e Muhamedit (Paqja dhe bekimet e Allahut qofshin mbi tė!):
“O ju njerėz, hani prej gjėrave qė gjenden nė tokė, hallall,
tė mira!” nė kėtė rast Sead ibn Ebi Vekas u ngrit nė kėmbė
dhe tha: “O i dėrguari i Allahut, lute Allahun qė lutjet e
mia tė jenė tė pranuara.” Muhamedi (Paqja dhe bekimet e
Allahut qofshin mbi tė!) tha: “O Sead, ushqehu me ushqim
hallall dhe lutjet e tua do tė jenė tė pranuara. Pasha Atė
qė shpirti i Muhamedit ėshtė nė Dorėn e tij, ai njeri i
cili e mbush barkun e tij me njė kafshatė harram, Allahu
nuk do t’i pranojė veprat nga ai pėr dyzet ditė. Ai njeri qė
trupi i tij rritet me harram , do tė digjet nė zjarr.”
Transmeton Ebu Jahja el
Katat, e ky nga Muxhahidi, ky nga Ibn Abasi se ka thėnė:
“Allahu nuk pranon namazin e njė njeriu nė barkun e tė cilit
ka harram.”
Mospranimi i veprave , sipas
disa haditheve, mund tė kuptohet se ai veprim nuk ėshtė nė
rregull, pasi nuk i plotėson kushtet. Shembull pėr kėtė
ėshtė hadithi i Muhamedit (Paqja dhe bekimet e Allahut
qofshin mbi tė!): “Allahu nuk pranon namazin e njė njeriu qė
ka prishur abdesin, derisa tė marrė abdes.”
Nga ky hadith
nėnkuptojmė se ai njeri i cili nuk ka abdes, nuk mund tė
pranohet namazi i tij. Pranimi nė kėtė rast ėshtė i lidhur
ngusht me njė element, i cili ėshtė i kushtėzuar qė tė
plotėsohet e qė ėshtė pastėrtia, nga fakti qė mosplotėsimi i
kushtit tė abdesit shkakton mospranimin e obligimit.
Sipas disa haditheve tė
tjera, mospranimi i veprave do tė thotė humbja e shpėrblimit,
edhe pse ajo vepėr pėr nga plotėsimi i kushteve ėshtė nė
rregull. Shembull pėr kėtė kemi hadithin e Muhamedit (Paqja
dhe bekimet e Allahut qofshin mbi tė!) i cili thotė: “Allahu
nuk e pranon dyzet ditė namazin e asaj gruaje qė burri i saj
ėshtė i hidhėruar me tė. As namazin e atij qė i beson
fallxhorit, as namazin e atij qė ka pirė alkool. Gjithashtu
kemi hadithet: “Nuk pranon, pėrveē asaj qė ėshtė e mirė.” Si
dhe: “Kush falet me njė rrobė qė ka vlerėn dhjetė dirhem
harram, atij nuk i pranohet namazi.”
Nė kėto hadithe, qėllimi
ėshtė se mungon plotėsimi i kėtyre veprave qė sjellin
shpėrblim, edhe pse ato nga spekti i plotėsimit tė kushteve
janė nė rregull.
Shkėputur nga “Dyzet hadithe” tė imam Neueuiut |