Shpresa ėshtė
qetėsim nga pritja e asaj ēka i pėlqen njeriut. Por kjo
shpresė, patjetėr duhet tė ketė njė shkak, sepse nėse nuk ka
ndonjė shkak, ajo ndjenjė quhet urim (d.m.th. e uron njė gjė,
por nuk e shpreson). Dynjaja ėshtė fermė e ahiretit, zemra
ėshtė si toka e kripur, nė tė cilėn nuk rritet fara. Dita e
Kiametit ėshtė dita e korrjes, e nuk ka ē’tė korrė ai qė
nuk ka mbjellė, por tė mbjellat nuk rriten, pėrveē kur fara
e tyre ėshtė imani. Por, ėshtė e vėshtirė qė tė bėjė dobi
imani nė njė zemėr tė pistė e me moral tė keq, ashtu siē nuk
rritet fara nė njė tokė tė kripur. Pra, shpresa e robit pėr
falje, duhet tė matet me shpresėn e bujkut pėr tė mbjellat e
tij. Ēdokush qė kėrkon njė tokė tė mirė, hedh nė tė njė farė
tė mirė, pastaj ia hedh nė kohėn qė ka nevojė dhe heq nga
toka gjembat dhe barėrat e kėqija dhe pastaj pret mirėsinė e
Allahut qė bima tė rritet dhe tė arrijė maksimumin nė
zhvillimin e saj, pritja e saj quhet shpresė. Ndėrsa pritja
ose shpresa e njė bujku pėr rritjen e bimės sė tij, ndėrkohė
qė farėn e saj e ka mbjellė nė tokė tė kripur, tė lartė, qė
nuk arrin uji etj., quhet pritje prej budallai dhe nuk
quhet shpresė. Pra, e njėjta gjė ndodh edhe me njeriun e
tillė qė shpreson tė korrė atė qė nuk ėshtė munduar ta rrisė.
Siē thotė Allahu i Lartėsuar nė Kuran :
“E pas tyre erdhi brezi qė trashėgoi librin.
Kėta merrnin mjete tė pavlera tė kėsaj bote e thonin : Do tė
na bėhet falje.” (Araf, 109)
“Dhe nuk besoj se do tė bėhet Kiameti, por
nėse bėhet tė kthehem tek Zoti im, padyshim qė do tė gjej
ardhmėri edhe mė tė mirė sesa kjo.” (Kehf,
36)
I njohuri El Kurhij ka thėnė: “Shpresa jote
pėr mėshirėn nga ajo qė ti nuk je i bindur, ėshtė ulje dhe
budallallėk.” E pėr kėtė ka thėnė Allahu i Lartė :
“Ata tė cilėt besuan, ata tė cilėt u
shpėrngulėn dhe luftuan nė rrugėn e Allahut, ata janė qė e
meritojnė tė shpresojnė nė mėshirėn e Tij.” (Bekare, 218)
Pra, theksohet: “Ata qė e meritojnė tė
shpresojnė” dhe nuk theksohet ekzistimi i shpresės, sepse
edhe tė tjerėt gjithashtu shpresojnė. Shpresa ose optimizmi
ndaj mėshirės sė Allahut, ėshtė diēka e lavdėruar, sepse ajo
ėshtė nxitėse pėr tė punuar, ndėrsa pesimizmi tė largon nga
puna.
Transmeton Muslimi se Profeti (Paqja dhe
bekimi i Allahut qofshin mbi tė !) ka thėnė :
“Kurrsesi tė mos vdesė dikush nga ju, pa
qenė duke menduar mirė pėr Allahun.”
Ndėrsa Dautit (alejhi selam0 Allahu i
shpalli : “Mė duaj Mua, duaje atė qė mė do Mua dhe mė bė
tė dashur te krijesat e Mia !” Ai tha : “O Zot, e si
tė tė bėj tė dashur tek krijesat e Tua ?”
Allahu i tha: “Mė pėrmend Mua nė formėn
mė tė mirė e mė tė bukur dhe pėrmend begatitė dhe mirėsitė e
Mia.”
Nė lidhje me
humbjen e shpresės ndaj mėshirės, dallohen dy raste :
1. Kur
njeriun e mund pesimizmi, aq sa e lė edhe adhurimin.
2.
Kur njeriun e pushton frika, aq sa dėmton veten dhe familjen
e tij.
Kėshilluesi i
kėtyre njerėzve, duhet tė jetė i butė dhe tė shikojė llojin
e sėmundjes.
Aliu (Allahu
qoftė i kėnaqur me tė!) ka thėnė : “Dijetar ėshtė ai qė
nuk e humb shpresėn e njerėzve ndaj mėshirės sė Allahut
tė Lartėsuar dhe nuk i siguron ata nga ndėshkimi i
Allahut.” Nga shkaqet e formimit tė ndjenjės sė
shpresės, ėshtė ajo ēka vjen ndėrmjet rrugės sė meditimit
rreth begative dhe mrekullive tė Allahut tė Lartėsuar, si
dhe ajo ēka vjen nėpėrmjet lajmeve tė sjella nga Kurani dhe
Hadithi.
Nė lidhje me
shkakun e parė mund tė themi: Nėse njeriu arrin tė kuptojė
dashamirėsinė e Allahut tė Lartė ndaj robėrve tė Tij nė
dynja dhe mrekullitė e menēurisė sė Tij, me tė cilat
e ka nderuar njeriun dhe nėse arrin tė mėsojė se
dashamirėsia nuk ka munguar nė rregulluesit e tij (robit)
mė tė detajuar, atėherė si mund tė jetė i kėnaqur Allahu
me drejtimin e njerėzve pėr nė shkatėrrim tė pėrjetshėm?
Pra, ai qė ėshtė favorizuar nė dunja, favorizohet edhe nė
ahiret dhe favorizues ėshtė njė, Allahu. Ndėrsa, shkaku
tjetėr pėr formimin e shpresės, ėshtė edhe informacioni qė
vjen nė lidhje me kėtė, siē ėshtė fjala e Allahut tė Lartė :
“Thuaj! O
robėrit e Mi, tė cilėt e keni ngarkuar veten tuaj me shumė
gabime, mos e humbni shpresėn ndaj mėshirės sė Allahut, se
vėrtet, Allahu i fal tė gjitha mėkatet, Ai ėshtė qė shumė
falė dhe ėshtė mėshirues.” (Zumer, 53)
“…Ndėrkaq,
engjėjt vazhdimisht madhėrojnė (bėjnė tesbih) duke
falenderuar Zotin e tyre dhe kėrkojnė falje tė mėkateve pėr
ata (besimtarėt) qė janė nė tokė.” (Shura, 5)
Po kėshtu,
Allahu i Lartė tregon se ka pėrgatitur pėr armiqtė e Tij
zjarr, ndėrsa miqtė e Tij i frikėson me zjarrin e thotė:
“ Se ata do tė kenė shtresa tė zjarrit edhe sipėr edhe
pėr fundi. Me kėtė Allahu i frikėson robėrit e Vet.” (Zumer,
16)
“Ruajuni
zjarrit qė ėshtė pėrgatitur pėr jobesimtarėt.” (Ali
Imran, 131)
“ Unė u kam
tėrhequr vėrejtjen pėr zjarrin e ndezur fort. Qė aty nuk hyn
tjetėr, pėrveē atij qė ėshtė mė i prishuri, i cili
pėrgėnjeshtroi dhe u zmbraps.” (Lejl, 14-16)
Transmetohet
nga Ebu Hurejre se Profeti (Paqja dhe bekimi i Allahut
qofshin mbi tė!) ka thėnė: “ Pasha Atė, nė dorėn e tė
Cilit ėshtė shpirti im, nėse nuk do tė mėkatonit, Allahu do
t’ju hiqte juve dhe do tė sillte tė tjerė qė mėkatojnė dhe i
kėrkojnė falje dhe Allahu i fal.” Transmeton
Muslimi.
Transmeton Ebu
Sejid el Hudrij se Profeti (Paqja dhe bekimi i
Allahut qofshin mbi tė!) ka thėnė : “Allahu i
Madhėruar, Ditėn e Kiametit thotė : “ O Adem, ngrihu
dhe dėrgoi ata qė dėrgohen nė zjarr.” Ai thotė :
“ Si urdhėron, tė pėrgjigjem e hajri ėshtė nė dorėn
Tėnde. O Zot, e kush janė ata qė dėrgohen nė zjarr?”
Allahu thotė : “ Nė ēdo 1000 (njerėz ), 999.”
Atė ditė thinjet fėmija. Allahu i Lartėsuar thotė :
« Ēdo
shtatzėnė e hedh para kohe barrėn e saj, ndėrsa njerėzit
duken tė dehur, por ata nuk janė tė dehur, por dėnimi i
Allahut ėshtė i ashpėr.” (Haxh, 2)
Njerėzit u
ngushtuan shumė pėr kėtė, saqė ndryshuan fytyrat e tyre dhe
thanė : “ O Resulullah ! Cili do tė jetė ky i vetmi
nga ne qė do shpėtojė?” Atėherė Resulullahu (Paqja
dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) tha : “Nga
jexhuxhė-mexhuxhėt 999, e nga ju 1.” Njerėzit thanė : “Allahu
Ekber.” Profeti (Paqja dhe bekimi i Allahut
qofshin mbi tė!) tha :
“ Pasha
Allahun, unė shpresoj qė tė jeni 1/4 e xhenetit.
Pasha Allahun, unė shpresoj qė tė jeni 1/3 e xhenetit. Pasha
Allahun, shpresoj qė tė jeni sa 1/2 e banorėve tė xhennetit.”
Njerėzit bėnė tekbir, kurse ai tha : “Ju s’do tė jeni
tjetėr atė ditė, veēse si njė qime e bardhė nė rrobėn e zezė,
ose si njė qime e zezė nė rrobėn e bardhė.” Ja si e
ndėrthur ai shpresėn me frikėn, njėherė solli frikėn dhe kur
u shkaktoi shqetėsim, solli butėsinė. Pra, kur zemrat tė
jenė tė qetėsuara me kėnaqėsi dhe epshe, duhet tė
shqetėsohen dhe kur shqetėsimi i tyre tė ashpėrsohet,
atėherė duhet qė tė qetėsohen, qė tė arrijnė nė gjendjen
normale. Ibn Mesudi ka thėnė : “Allahu i Madhėrishėm do
tė japė Ditėn e Kiametit njė falje, tė cilėn as qė e
ka menduar njeri.” Transmetohet se njė mexhus (zjarrputist)
e ftoi Ibrahimin (alejhi selam) e ai nuk pranoi dhe i tha :
“Nėse pranon Islamin, do ta pranoj ftesėn.”Ai refuzoi
e u zmbraps. Atėherė, Allahu i Lartė i shpall atij :
« O Ibrahim, qė prej 70 vjetėsh e ushqej Unė atė, duke
qėnė kafir (jobesimtar). E ē’bėhet pėr ty, nėse i shkon
musafir njė natė? » Ibrahimi (alejhi selam) nxitoi drejt
atij dhe i tregoi ēfarė i kishte ndodhur dhe ai u magjeps
nga butėsia e Allahut tė Lartė dhe pranoi Islamin.
Pra, pėrmendėm
disa shkaqe me tė cilat fitohet shpirti i shpresės tek
zemrat e njerėzve tė frikėsuar e pesimistė.
Ndėrsa, pėr sa iu pėrket mendjemėdhenjėve dhe mburravecėve,
nuk duhet tė dėgjojnė asgjė nga kėto fjalė, por tė dėgjojnė
shkaqet e frikėsimit.
Pėrgatiti:
Erion Sula
|