Shijat
dhe rafidijtė janė prej fraksioneve qė u paraqitėn pas
mbytjes sė Uthmanit radiallahu anhu, edhe pse
ishin tė fshehur me ideologjinė e tyre ku nuk posedonin
imam as xhemat, as vend dhe as shpat qė tė luftonin
muslimanėt, por megjithatė nuk ishin aspak mė tė
parrezikshėm se hauarixhėt, mund tė themi se janė
fraksioni mė i rrezikshėm nė pėrgjithėsi kundėr ehli
sunetit dhe xhematit.
Shijat
janė paraqitur nė kohėn e Aliut radiallahu anhu. Nė atė
kohė nuk dilnin haptazi, nuk i paraqisnin gjėrat e tyre
para Aliut radiallahu anhu dhe ishin tė ndarė nė tri
grupe:
Grupi i
parė pretendonte se Aliu radiallahu anhu ėshtė zot, dhe
pėr kėtė fjalė Aliu radiallahu anhu i futi vet nė zjarr.
Nė grupin
e dytė ku njerin prej tyre qė quhej Ebi Sevda e kishte
dėgjuar Aliu radiallahu anhu se shante Ebu Bekrin dhe
Umerin radiallahu anhum. Thuhet se e kėrkoi ta vriste,
por ai kishte ikur.
Dhe grupi
i tretė ishin ata qė e vlerėsonin Aliun mė tepėr se Ebu
Bekrin dhe Umerin radiallahu anhum. Aliu radiallahu anhu
shpesh potenconte se mė i miri prej kėtij umeti pas
Pejgamberit alejhi selam ėshtė Ebu Bekri dhe Umeri
radiallahu anhuma. Pėr kėtė shėnon Buhariu nė “Sahihun”
e tij se Muhamed ibn el Hanefije e kishte pyetur babain
e tij se kush janė mė tė mirėt prej njerėzve pas
Pejgamberit alejhi selam dhe ai u shpreh pėr Ebu Bekrin
radilallahu anhu dhe pastaj Umeri radiallahu anhu. Nė
fillim tė paraqitjes sė shijave nuk bėnin polemikė se
Ebu bekri dhe Umeri radillahu anhuma janė mė meritorėt
pas Pejgamberit alejhi selam, por polemika ishte te
Uthmani radiallahu anhu dhe pėr kėtė Sherik ibn Abdullah
ka thėnė: “Njerėzit mė tė mirė pas Pejgamberit alejhi
selam janė Ebu Bekri dhe Umeri radiallahu anhum.” I
thanė se si e thua njė gjė tė tillė ndėrkohė qė ti je
prej shijave? Ai tha: “Tė gjithė shijat kanė qenė nė
kėtė fjalė unik.”
Sufjan
Theuri ka thėnė: “Kush e vlerėson Aliun mė tepėr se Ebu
Bekrin dhe Umerin vetėm se ka pėrgėnjeshtruar muhaxhiret
dhe ensarėt. Nuk e shoh se i ngrihet ndonjė veper tek
Allahu duke qenė ai nė kėtė gjendje.” (Transmeton Daudi
nė “Sunenin” e tij).
Nė kėtė
fazė shijat nuk posedonin xhemat dhe imam, as vend, as
shpat qė t’i luftonin muslimanėt, mirėpo kėto gjėra nė
kėtė fazė i posedonin hauarixhėt sepse kishin imam vend
dhe e quanin vendin e vet vendi i emigrimit (hixhreh),
kurse tjetrin e quanin vend i pabesimit (kufrit) dhe
luftės.
Ky fraksion nuk ka dallim tė madh prej
atij hauarixh, pėr arsye se tė dy fraksionet i bėjnė
qafirė prijėsit muslimanė pėrveē dallimit se hauarixhėt
e bėjnė Uthmanin dhe Aliun radiallahu anhuma dhe ata qė
i pasojnė ata, kurse rafidijtė e bėjnė njė gjė tė tillė
edhe me Ebu Bekrin dhe Umerin radillahu anhuma. Ajo qė
bėri qė tė ketė hadithe tė qarta pėr vrasjen e
hauarixhėve e jo te rafidijve ishte se hauarixhėt e
lejuan derdhjen e gjakut tė muslimanėve, marrjen e
pasurisė sė tyre, e sa i pėrket emėrtimit rafidij kjo
ėshtė me rastin e paraqitjes sė Zejd ibėn Ali ibėn el
Husejn nė kohėn e halifes Hisham ibėn Abdumelik kur e
pasuan shijat dhe me rastin kur e u pyet pėr Ebu Bekrin
dhe Umerin radillahu anhuma ai i lavdėroi qė tė dy dhe
ēoi rahmet mbi ta. Atėherė populli e refuzoi dhe ai tha:
“Mė refuzuat, mė refuzuat...” dhe i quajti refuzuesit
rafidij. Rafidijtė e pasuan Ebu Xhafer Muhammed ibn Ali,
kurse zejditė e pasuan Zejdin dhe prej kėsaj kohe u
ndanė shijat nė: shijat zejdij dhe rafidijtė imamijeh.
Shijat e
tepruan me imamėt e tyre saqė i bėnė ata tė pagabueshėm
ku dhe mendonin se ata i dinė edhe tė fshehtėn.
Gjithashtu detyruan njerėzit tė kthehen tek imamėt edhe
nė ato ēėshtje qė thanė pejgamberėt dhe duke mos u
kthyer as nė Kuran, as nė Sunet por nė fjalėt e imamit
tė cilin e quanin tė pagabueshėm ose i mbrojtur prej
gabimeve, kėshtu qė kėta janė mė tė humbur se hauarixhėt,
sepse hauarixhėt kthehen nė Kuran edhe pse gabojnė nė
kuptimin e tij, kurse shijat nuk kthehen nė asgjė dhe
pėr kėtė janė fraksioni mė pėrgėnjeshtrues, kurse
hauarixhėt janė tė sinqertė dhe hadithet e tyre janė tė
sakta, kurse hadithet e shijave janė mė tė dobėtat.
Hauarixhėt janė fraksion qė braktisėn xhematin dhe
lejuan vrasjen e muslimanėve dhe marrjen e pasurisė sė
tyre, kurse shijat e kanė po tė njėjtin mendim po s’kanė
fuqi pėr njė gjė tė tillė, kurse zejditė e bėjnė njė gjė
tė tillė, ndėrsa imamijėt disa herė e bėjnė e disa herė
jo. Ata thonė se nuk luftojmė vetėm kur tė posedojmė
imamin e pagabueshėm. Shijat i pasojnė armiqtė e kėtij
umeti prej ateistėve dhe batinijėve dhe tė tjerė dhe pėr
kėtė porositėn ateistėt, keramitėt tė cilėt jetonin nė
Bahrejn, tė cilėt janė jobesimtarė mė tė mėdhenj nė kėtė
botė apo keramitėt e Magribit ose Egjiptit tė cilėt u
fshihnin pas shiizmit dhe porosisnin tė futnin tek
muslimanėt nėpėrmjet shiizmit dhe tė hapin derėn ēdo
armiku tė Islamit prej mushrikėve, hipokritėve dhe
pasuesve tė librit. Me kėtė mund tė them se ky fraksion
ėshtė mė sė largu nga Kurani dhe Suneti nga tė gjitha
fraksionet e tjera.
Qėllimi i
Pejgamberit alejhi selam nė hadithin e tij: “Unė u kam
lėnė dy gjėra, nėse kapeni pėr to nuk do tė devijoni:
Kurani dhe Suneti im.” Nė hadithin tjetėr: “Dhe tė
afėrmit e mi, familja ime, frikėsohuni Allahut pėr
familjen time.” Tri herė i porositi muslimanėt dhe nuk
porositi imam qė tė kthehen nė tė.
Hauarixhėt e pėrcaktuan veten nė librin e Allahut, kurse
shijat nė familjen e Pejgamberit alejhi selam. Qė tė dy
fraksionet nuk pasuan atė qė pretenduan, sepse
hauarixhėt kundėrshtuan sunetin pėr tė cilin porositi
Kurani famėlartė pėr pasimin e tij dhe bėnė jobesimtar
muslimanėt pėr tė cilėt Kurani porositi t’i marrim pėr
miq. Pėr kėtė Sad ibėn Uekasi komentoi kėtė ajet kuranor:
“Ata qė e thyejnė besėn e dhėnė Allahut pasi ėshtė
lidhur dhe e kėpusin atė qė Allahu ka urdhėruar tė jetė
e kapur dhe bėjnė shkatėrrime nė tokė, tė tillėt janė
ata tė dėshtuarit.” Bekare, 27.
Ata bėnin
komentimet e Kuranit nė atė qė nuk ka pėr qėllim ai,
duke mos kuptuar atė dhe duke mos pasuar sunetin dhe as
tė ktheheshin tek xhemati musliman tė cilėt kuptonin
ato, kurse kundėrshtimet e shijave ndaj familjes sė
Pejgamberit alejhi selam nuk mund tė numėrohen, pasi
janė tė shumtė.
Kėta
rafidij nėse nuk janė mė tė kėqij se hauarixhėt, sė paku
nuk janė mė tė mirė se ta. Rafidijtė bėjnė qafir Ebu
Bekrin, Umerin dhe Uthmanin dhe tė gjithė muhaxhirėt dhe
ensarėt dhe ata qė pasuan ata, bėjnė jobesimtarė tė
gjithė umetin e Muhamedit alejhi selam prej tė parėve
dhe pasardhėsve tė tyre. Gjithashtu i bėjnė jobesimtarė
edhe yjet e kėtij umeti dhe e lejojnė vrasjen e atij qė
kundėrshton kėtė sekt tė fėlliqur. Shohin se kufri i tė
krishterėve dhe ēifutėve ėshtė mė i vogėl se kėta, sepse
sipas tyre kėta janė murted, kurse ata janė jobesimtarė
dhe pėr kėtė i ndihmojnė jobesimtarėt kundėr
myslimanėve. Ky fraksion dhe pasuesit e tij janė mė tė
rrezikshmit pėr kėtė fe dhe janė mė larg se hauarixhėt,
pėr kėtė ata janė mė gėnjeshtarėt ė kėtij umeti dhe i
kanė pėrngjasuar ēifutėve nė shumė cilėsi dhe gjithashtu
i pėrngjasojnė edhe tė krishterėve nė respektimin e
palejuar nė njerėz dhe nė risi, gjithashtu nė shirk dhe
shumė gjėra tė tjera. Ata i bėjnė miq ēifutėt, tė
krishterėt dhe idhujtarėt kundėr muslimanėve, e kjo
ėshtė cilėsi prej cilėsive tė hipokritėve. Ata pengojnė
pėrkujtimin e Allahut nė xhamitė e Tij, ku nuk falin
xhumanė dhe as nuk falen me xhemat. Megjithėkėtė u bė e
ditur se ky fraksion ėshtė mė i keq se tė gjitha
fraksionet qė pasuan epshet dhe meriton qė tė vritet
edhe para hauarixhėve.
Tė gjitha
qė u thanė janė shkak tė pėrhapet tek arabėt se pasuesit
e risive (bidadēinjtė) janė rafidijtė. Tek njerėzit e
rėndomtė ėshtė kuptuar se e kundėrta e sunive janė
rafidijtė, sepse ata janė mė sė tepėrmi qė paraqitėn
urrejtjen e sunetit tė Pejgamberit alejhi selam dhe se
nė kėtė fraksion ka shumė hipokritė (zindika) dhe se
shumica e prijėsve tė tyre janė hipokritė.
Fjala
bazė nė tė cilėn kapen rafidijtė ėshtė se i Dėrguari i
Allahut subhanehu ue teala kishte lėnė njė testament tė
prerė qė nuk arsyetohet asnjė nga mosnjohja e saj se ai
ėshtė imami i mbrojtur nga gabimet dhe kush e
kundėrshton ka bėrė kufėr dhe se muhaxhirėt dhe ensarėt
e kanė fshehur kėtė citat dhe kanė bėrė kufėr nė imamin
e mbrojtur nga gabimet dhe se kėta kanė ndryshuar fenė
dhe kanė pasuar epshet e tyre, kanė ndryshuar sheriatin,
kanė bėrė zullume dhe kanė bėrė kufėr, pėrveē njė numri
tė vogėl tė tyre dhjetra vetė. Thonė se Ebu Bekri dhe
Umeri radiallahu anhu janė prej hipokritėve, thonė se
kanė qenė besimtarė dhe pastaj kanė bėrė kufėr dhe bėjnė
qafir atė qė i kundėrshton mendimet e tyre. Ata e quajnė
veten e tyre besimtarė dhe ata qė i kundėrshtojnė kafira.
Ata i quajnė vendet islame qė nuk pėrmenden mendimet e
tyre si vende tė kufrit, suefaqėsisė, me tė kėqinj se
vendet e ēifutėve dhe tė krishterėve dhe pėr kėtė i
miqėsojnė ēifutėt, tė krishterėt dhe idhujtarėt dhe i
armiqėsojnė muslimanėt.
S’ka
dyshim se fraksioni mė i largėt nga Kurani dhe Suneti
ėshtė ky fraksion i fėlliqur dhe pėr kėtė janė tė njohur
tek tė gjithė si kundėrshtarėt mė tė mėdhenj tė ehli
sunetit dhe xhematit. Nėse pyet ndonjė prej njerėzve tė
thjeshtė se kush janė tė kundėrtit e ehli sunetit, do tė
thonė rafidijtė.
Sė fundi,
mund tė them se janė mė tė kėqij se hauarixhėt, pėr
arsye se hauarixhėt janė tė njohur me sinqeritet kurse
rafidijtė me pėrgėnjeshtrim.