Shfrytėzojeni kėtė muaj para se tė shkojė pa e kuptuar
Falėnderimi i takon Allahut i cili e bėri muajin e
Ramazanit, muajin mė tė mirė tė vitit dhe na begatoi qė
ta arrijmė kėtė muaj kaq tė madh. Ditėt e tė cilit janė
tė mbushura me agjėrim, ndėrsa netėt tė ndriēuara me
namaz dhe paqja e bekimi i Allahut qofshin mbi vulėn e
Profetėve Muhamedin, mė tė mirin agjėrues dhe falės, si
dhe mbi familjen dhe shokėt e tij deri nė ditėn e
Gjykimit.
Madhėshtia e Ramazanit dhe bukuria e tij, ka filluar tė
duket qartė nė horizont, sepse muslimanėt kanė filluar
tė shfaqin dukshėm bindjen nė ēdo drejtim. Bindje kjo e
cila pėrfshin ēdo kuptim nė lartėsimin e shpirtit, dhe e
cila i frenon tekat e trupit, e kėshtu vetvetja ėshtė
mė e pėrgatitur pėr tė pranuar dhuratat e Krijuesit tė
saj.
O ju
muslimanė! Para disa netėsh u shfaq nė qiell hėna e re e
Ramazanit. Doli kjo hėnė, pėr tu bėrė me dije
muslimanėve nė tė gjitha anėt e globit se Krijuesi i
tyre e solli kėtė muaj, i cili ka ndikime tė veēanta nė
mesin e tyre, duke ua pėrmirėsuar moralet dhe ua zgjon
ndjenjat dhe sikur ai tė ishte njė pranverė e vėrtetė.
Lindi kjo
hėnė, pasi e kanė pritur me padurim pėr njėmbėdhjetė
muaj, duke ecur nėpėr rrugėt e jetės, ku marrin prej saj
dhe merr prej tyre.
Lindi kjo
hėne e re dhe njerėzit tė habitur do tė thonė: Sa
shpejtė qė ikėn ditėt dhe kaloi koha?!
Nuk ka
dyshim se koha kalon shpejt, ajo ėshtė gjithmonė nė
lėvizje, natėn dhe ditėn, saqė ata tė cilėt i kanė
kaluar tė tridhjetat nga jeta e tyre, apo mė pak a mė
shumė habiten se si ato kanė kaluar e kėshtu shohin nė
ditėt e shkuara tė cilat nuk kthehen mė.
Tė
gjithė njerėzit e kanė kėtė ndjesi, tė mėdhenjtė dhe tė
vegjlit, veēanėrisht kjo do tė jetė mė e madhe kur tė
dalin pėrpara Zotit tė tyre pa rroba e kėmbėzbathur.
"Ai (Allahu) do tė thotė: “Sa vite qėndruat nė tokė?” Do
tė thonė: “Njė ditė ose njė pjesė tė saj. Pyeti ata qė
mbajnė llogari.” Muminun 112-113.
Me
kėtė atmosferė rriten fėmijėt dhe thinjen tė rinjtė e
megjithatė ēdonjėri prej tyre nuk gjen nga jeta e tij
vetėm se njė tė kaluar tė cilės nuk ia di fillimin dhe
mbarimin. Porse ai njeri i cili nuk e di se cili ka
qenė duhet tė ketė parasysh se Allahu ka regjistruar ēdo
gjė qė ai e ka vepruar. "Ky
Shkrimi Ynė flet pėr ju me tė vėrtetėn. Vėrtet qė Ne
ishim qė shkruam gjithė ē’bėnit ju vazhdimisht."
Xhathije, 29.
Ramazani muaj i seriozitetit dhe pėrpjekjes
O ju
muslimanė! Shumė njerėz e kanė bėrė zakon qė Ramazanin
ta bėjnė muaj gjumi dhe dembelizmi dhe pakėsim tė punės
e seriozitetit, megjithėse Ramazani nė histori njihet si
muaji i seriozitetit dhe pėrpjekjes. Mė shumė se kaq ai
njihet si muaj i heroizmave dhe krenarisė, me tė gjitha
ngjyrat e heroizmit e krenarisė. Heroizėm nė fushėbetejė
midis kufrit dhe Islamit, heroizėm nė edukimin e veteve
dhe frenimin e tyre. Tė gjitha kėto heroizma i ka
shėnuar historia nė kėtė muaj tė bekuar nė tė kaluarėn
dhe tė tashmen, ndaj nuk ėshtė e denjė qė muslimanėt tė
dembelosen nė kėtė muaj kaq tė madh.
Ramazani muaj i Kuranit
Ramazani
ėshtė muaj i begatė, nė tė vihen re shumė dukuri. Ai
ėshtė muaj i zbritjes sė Kuranit dhe studimit tė tij,
muaj nė tė cilin profeti alejhi salatu ue selam takonte
Xhebrailin alejhi selam dhe e mėsonin dhe lexonin sė
bashku Kuranin.
Vėrtet, ai ėshtė muaj i Kuranit. Po ku e di ti se
ē’ėshtė muaji i Kuranit? Njeriu pa Kuranin ėshtė si jeta
pa ujė dhe ajėr dhe pa tė njeriu ėshtė i humbur dhe i
mjeruar, kjo sepse ai ėshtė ilaē dhe shėrim.
"Dhe Ne kemi zbritur nga Kurani atė qė
ėshtė shėrim e mėshirė pėr ata qė besojnė (nė Islam dhe
punojnė sipas tij), ndėrsa nuk u shton gjė dhalimunėve
(keqbėrėsve, mohuesve) veēse humbje" Isra 82
“Ai pėr
besimtarėt ėshtė udhėzim dhe shėrim.” Dhe sa pėr ata qė nuk
besojnė, veshėt e tyre janė tė rėnduar (janė shurdhuar e
nuk dėgjojnė) dhe ai (Kur’ani) ėshtė verbėrim pėr ta."
Fusilet 44
Ai
ėshtė shėrim pėr zemrat dhe shėrim pėr trupat, sa herė
qė njeriut i mbyllen rrugėt e jetės e rrugicat e saj dhe
humb dritėn nėpėr errėsira, do ta gjejė Kuranin shokun
mė tė mirė. Nuk velitet njeriu sė lexuari atė,
pėrsėritja e tij ia shton bukurinė dhe hijeshinė. Nuk ka
dyshim se ai do ė gjejė tek Kurani siguri dhe
vendmrojtje. "Sigurisht qė ky
Kuran udhėzon drejt mė tė drejtės dhe mė tė vėrtetės dhe
pėrgėzon besimtarėt (e vėrtetė tė Allahut dhe tė
Dėrguarit tė Tij Muhamed.) qė punojnė me drejtėsi, se do
tė kenė shpėrblim tė madh (Xhenetin)." Isra, 9.
Kurani i nxit dhe i drejton njerėzit pėr nga kapja pas
fesė. Ai i pėrmend ata me tė drejtat qė kanė karshi
Allahut. Nuk ka dyshim se nė kėtė do tė ndiesh aromėn e
fesė nė ēdo grumbullim apo vend ulje, ndien se njerėzit
janė bėrė mė tė dashur pas librit tė Allahut, e lexojnė
dhe e dėgjojnė me meditim, nuk ka dyshim se ai shton tek
ata pėrgatitjen pėr tė ndryshuar vetvetet drejt mė sė
mirės. "Sigurisht qė Allahu nuk
do tė ndryshojė (pėr mirė) gjendjen e njė populli (qė
bėn gjynahe, qė ėshtė mosmirėnjohės e i pabindur ndaj
Allahut) pėrderisa ata vetė ta ndryshojnė atė pėr mirė
(duke ndryshuar shpirtin e tyre dhe punėt e tyre). "
Rrad, 11.
Kurani i
bėn njerėzit tė kuptojnė rėndėsinė qė ka kjo fe pėr ta,
se ajo ėshtė pėr ta mė e domosdoshme se uji dhe ajri.
Ēdo bashkėsi qė e lė pas dore ēėshtjen e fesė sė
Allahut, sigurisht qė ajo po lė pas dore fuqinė mė tė
madhe qė posedon dhe nė tė njėjtėn kohė po humb shkaqet
e suksesit nė dynja dhe ahiret.
Ramazani muaj i bamirėsisė dhe fisnikėrisė
Ramazani
ėshtė vėrtet muaj i dhėnies dhe bamirėsisė. Transmetohet
se Ibnu Abasi – Allahu qoftė i kėnaqur me tė! – ka
thėnė: “I Dėrguari i Allahut ishte njeriu mė bujar, nė
mėnyrė tė veēantė kur i vinte Xhibrili alejhi selam.
Xhibrili i vinte Pejgamberit alejhi selatu ue selam nė
Ramazan ēdo natė dhe me tė studionte Kuranin. Vėrtet kur
Pejgamberi takohej me Xhibrilin, ishte mė bujar nė
veprat e mira se sa era qė sjell shiun.” (Muttefekun
alejhi)
Nuk ka
dyshim se Profeti ynė ka qenė njeriu mė bujar dhe
xhymerti mė i madh ndėr bijtė e Ademit. Ai tregonte
bamirėsi nė ēdo drejtim, ai tregohej bamirės duke dhėnė
dije dhe pasuri, e sakrifikonte veten e tij qė ta
nxirrte nė pah fenė e Allahut. I udhėzonte njerėzit dhe
u bėnte atyre bamirėsi nė ēdo drejtim, duke i ushqyer tė
varfrit, duke kėshilluar injorantėt, duke i kryer
nevojat dhe duke e pėrmbajtur veten nga sjelljet e
kėqija qė ata bėnin.
Nga kėtu
ne mėsojmė se ky muaj ėshtė njė shtytės i mirė qė njeriu
ta mėsojė veten me bamirėsi. Qetėsia e vetes, ngrėnia e
pakėt dhe studimi i Kuranit i cili nxit pėr bujari, tė
gjitha kėto faktorė kanė ndikimin e tyre tek njeriu,
sikurse dhe shihet e qartė njė gjė e tillė nė realitet.
Tė
mbledhėsh midis agjėrimit dhe sadakasė, sigurisht qė ke
mbledhur ato qė janė shkak pėr hyrjen e njeriut nė
xhenet. Profeti salallahu alejhi ue selam ka thėnė: "Nė
xhenet ka dhoma nga tė cilat shikohen ēka rreth tyre dhe
shihet nga jashtė se ēka nė to." Ata (tė pranishmit)
thanė: “Pėr kė janė ato o i dėrguar i Allahut?” Ai tha:
"Pėr atė qė ėshtė fjalė mirė, qė ushqen nevojtarėt, qė
agjėron vazhdueshėm dhe qė falet natėn, kur njerėzit
janė nė gjumė." (Ahmed, Tirmidhiu dhe Hakim i cili ka
thėnė se ėshtė i saktė).
O
ju tė pasur nė ēdo vend qofshi! Nėse Allahu ju ka
nderuar, ju ka furnizuar me tė mira, ju ka dhėnė pasuri
dhe i ka ruajtur fytyrat tuaja qė t’i prekė turpi i
lypjes, dijeni se Allahu e ka bėrė obligim falėnderimin
dhe mirėnjohjen e Tij pėr ato qė ju ka dhuruar.
“Nėse falėnderoni (duke pranuar
besimin e duke adhuruar vetėm Allahun), Unė do t’ju jap
akoma mė shumė (nga bekimet e Mia), por nė qoftė se jeni
tė pakėnaqur e mosmirėnjohės, atėherė me tė vėrtetė qė
ndėshkimi Im ėshtė i rreptė.” Ibrahijm, 7.
Frikėsojuni Allahut ndaj tė mjerėve tė cilėve i kanė
rėnė fatkeqėsi dhe ndaj tė varfėrve tė cilėt i kanė zėnė
hallet dhe kanė familje tė mėdha.
Ėshtė
ashpėrsi nėse nuk i ndihmoni e ti shtrėngoni duart duke
treguar koprraci.
A vallė
ėshtė prej mėshirės qė ju tė jeni nė bollėk dhe jetė tė
kėndshme, ndėrsa ata tė jenė tė mbėrthyer nga nevojat e
jetės dhe vėshtirėsitė e dhimbjet e pamundėsisė.
A
ėshtė e njerėzishme qė ju tė kėnaqeni me veshjet
luksoze, ndėrsa vėllezėrit tuaj i djeg vapa e verės dhe
i kafshon i ftohti i dimrit. Ai pasanik i cili nuk ndien
se ka tė drejta dhe detyrime karshi tė varfėrve, zemra e
tij ėshtė e ngurtė e ka humbur ndjenjėn e dhembshurisė
dhe ėshtė shumė larg mėshirės.
"Sigurisht qė Mėshira e Allahut ėshtė kurdoherė pranė
mirėpunuesve." Araf, 56.
Ndėrsa
Profeti alejhi selatu ue selam ka thėnė: "Ata qė
tregohen tė mėshirshėm do t’i mėshirojė Mėshiruesi
(Allahu). Mėshironi ata qė janė nė tokė t’ju mėshirojė
Ai qė ėshtė nė qiell." (Ebu Daud dhe Tirmidhi hadithi
ėshtė i saktė).
Ka
tė pasur tė cilėt nuk i ndjejnė rėnkimet e tė lėnduarve
dhe nuk kanė dhimbsuri pėr tė varfrit, ėshtė larguar
prej tyre ndjenja e vėllazėrisė. Pėrpara tyre ndodhin
gjėra nga tė cilat lėndohen zemrat dhe lotojnė sytė,
ndėrsa atyre nuk i bėn aspak pėrshtypje njė gjė e tillė,
zemrat e tyre janė ngurtėsuar aq shumė saqė nuk kanė
asnjė ndjenjė. Por ata nuk e dinė se Sunduesi i
Gjithėsisė dhe Krijuesi i ēdo gjėje, ėshtė i mundshėm qė
ta marrė prej tyre pasurinė dhe bollėkun dhe t’ua japė
atė tė varfėrve e nevojtarėve.
"Thuaj! O Allah! Zotėrues i Mbretėrimit! Ti ia jep
mbretėrimin atij qė Ti do dhe Ti ia merr mbretėrimin
atij qė Ti do. Ti e vesh me nder atė qė Ti do dhe Ti e
poshtėron atė qė Ti do. Nė Dorėn Tėnde ėshtė mirėsia.
Vėrtet, Ti je i Zoti pėr tė bėrė gjithēka." Ali Imran,
26.
Frikėsojuni Allahut o ju tė pasur dhe bėni bamirėsi ndaj
tė varfėrve sa tė mundeni se ndoshta do tė jeni prej tė
shpėtuarve, dhe dijeni se ato qė humbin disa prej jush
nė gjėrat e qejfit e qė i prishni brenda pak ēasteve, tė
varfėrve do t’i mjaftonin pėr ditė apo muaj tė tėrė.
Fusni gėzimin nė zemrat e tė varfėrve duke u treguar
ndaj tyre bamirės, se ndoshta Allahu do tė na mėshirojė
tė gjithėve dhe largon prej tė varfėrve gjendjen e
mjerueshme nė tė cilėn ata gjenden.
Ramazani muaj i namazit
O robėr
tė Allahut! Muaji i Ramazanit ashtu sikur ėshtė muaj i
bamirėsive ėshtė edhe muaj i faljes. Profeti alejhi
selatu ue selam ka thėnė: "Kush i kalon netėt e
Ramazanit me falje, duke qenė i bindur nė besimin islam
dhe duke pasur qėllim tė sinqertė, do t'i falen tė
gjitha gabimet e tij tė mėparshme.” (Mutefekun alejhi)
Ndėrsa Allahu thotė: "O ti
(Muhamed) i mbuluar me rroba! Ngrihu pėr falje natėn,
pėrveē njė pjese tė vogėl tė saj. Gjysmėn e saj, ose mė
pak se aq, Ose pak mė shumė dhe kėndo Kuran (me zė) me
ngadalė, bukur dhe qartė. Vėrtet qė Ne do tė tė zbresim
ty mesazh tė rėndė (ligje, detyrime etj). Vėrtet qė
ngritja natėn (pėr faljen Tahaxhud) ėshtė shumė e rėndė,
e fortė dhe mjaft e mirė pėr tė pėrmbajtur (vetveten,
shpirtin) dhe mė e pėrshtatshmja (pėr tė kuptuar) Fjalė
(e Allahut)." Muzemil, 1-6.
O ju
muslimanė! Ky ėshtė muaji i Ramazanit ju ka ardhur qė tė
jetė pėr t'ju edukuar. Ai e mėson njeriun se si jetė i
qetė, si t’i frenojė kėrkesat, dėshirat dhe epshet e
vetvetes. Kėshtu e sheh besimtarin qė e frenon vetveten
nga ngrėnia dhe pirja edhe pse ēdo ushqim e ka rreth
vetes, edhe pse nuk mund shohė e kontrollojė me imtėsi
kush pos Allahut. Allahu ka thėnė: "Ēdo punė e birit tė
Ademit ėshtė shlyeje gjynahesh pėr tė, ndėrsa agjėrimi
ėshtė pėr Mua dhe Unė do ta shpėrblejė atė." (Buhari)
O ju
muslimanė! Frikėsojuni Allahut dhe kryeni pėr tė vepra
tė mira, sepse Allahu ka vėnė pėr kėtė muaj dhurata, tė
cilat kush i humb vėrtet ka humbur mirėsi tė mėdha.
Nė
mėnyrė qė tė mos humbni shpėrblimin e agjėrimit
Vėllezėr
dhe motra muslimanė, sikurse gjenden nė Ramazan gjėra tė
cilat ndikojnė nė pėrmirėsimin e gjendjes sė muslimanėve,
gjen nė kėtė muaj edhe gjėra shqetėsuese tė cilat kanė
filluar tė bėhen tė modės, shkaku i sė cilave ėshtė
neglizhimi i disa prej muslimanėve, tė cilėve u duket i
rėndė ky muaj i begatshėm dhe qė e ekzagjerojnė
vėshtirėsinė e tij. Ai pėr kėta njerėz ėshtė si mysafir
i rėndė, mbarimin e tė cilit e presin me padurim. Ata
janė mėsuar tė hanė pafund e tė pinė pambarim e tė flenė
pa pushuar edhe nėse zgjatet dita. Ata i ka mbytur
tufani i marrėzisė sė pasurisė, duke i bėrė tė tillėt qė
ta mbledhin e tė mos e japin, tė cilėt janė tė pėrsosur
nė llogari dhe qė nuk e njohin ndarjen e saj. I sheh tė
tillėt natėn si ujqėr dhe ditėn si kufoma. Ndaj tė mos
na duket habi se tė tillėt nuk shijojnė mirėsinė dhe
qetėsinė e kėtij muaji sikurse besimtarėt.
Shqetėsimi i dytė ėshtė pėr gruan muslimane; kush ėshtė
roli i saj nė muajin e Ramazanit? Mos vallė i gjithė
mundi i saj duhet tė jetė nė artin e gatimit? Ēfarė ka
punuar pėr Krijuesin e saj nė kėtė muaj? Si mendon ajo
se do tė shpėrblehet kur shkon nė xhami dhe fėmijėt e
saj sillen sikur xhamia tė jetė vetėm e saj (nuk
kujdeset pėr ta e as nuk i flet). A mos vallė ajo mendon
se shpėrblehet nga shkuarja nė xhami dhe nė fytyrėn e
saj duken ngjyrat e ylberit nga makijazhi i shumtė qė ka
vendosur, e aroma e parfumit tė saj ndihet qė nga larg?!
Vėllezėr
dhe motra! Shfrytėzojeni kėtė muaj para se tė shkojė pa
e kuptuar, sepse nėse do tė tregoheni tė pakujdesshėm,
tė jeni tė sigurtė se nė fundin e tij keni pėr t’u
penduar.
Kjo temė
ėshtė pėrzgjedhur nga hytbja e imamit tė Haremit nė Meke
Su'ud bin Ibrahijm esh Shurejm