Ruajuni nga e keqja (nga dėnimi) qė nuk godet vetėm ata
qė bėnė mizori prej jush
Sipas
akides sė ehli sunetit dėnimi i Allahut ėshtė i mundur
t`i pėrfshijė edhe njerėzit e mirė, nėse e keqja
pėrhapet shumė.
Dijetarėt
thonė se kur Allahu i Lartėsuar e zbret njė dėnim ndaj
njė populli, pėr shkak tė veprave tė kėqia qė i kanė
bėrė, ėshtė e mundur qė me kėtė dėnim tė goditet edhe ai
qė ėshtė prezent me ata qė e bėjnė atė tė keqe, por ai
personalisht nuk ėshtė pjesėmarrės me ta dhe nuk
pajtohet me kėtė tė keqe. Pastaj Allahu nė Ditėn e
Gjykimit i ringjallė nė bazė tė qėllimeve tė tyre, kush
ka qenė i mirė do tė shpėrblehet pėr kėtė, e nėse jo,
atėherė do tė dėnohet, kėshtu qė dėnimi i zbritur pėr tė
mirėt ėshtė pastrim nga mėkatet dhe ngritje, kurse pėr
mėkatarėt hakmarrje.
Transmetohet nė “Sahihun” e Ibn Hibanit nga Aishja se
Resulullahu (salallahu alejhi ue selem) ka thėnė: “Kur
Allahu i Lartėsuar zbret fuqinė e Tij ndaj atyre qė u
hakmerret, e nė mesin e tyre ka njerėz tė mirė, edhe ata
i godet fatkeqėsia sė bashku me tė tjerėt (tė kėqijtė).
Ata do tė ringjallėn sipas qėllimeve dhe veprave.” Kėtė
e shėnon edhe Bejhakiu. Kurse nė njė transmetim tjetėr
nga Hasen ibn Muhamed ibn Ali ibn Ebi Talib thuhet:
“Nėse paraqitet e keqja nė Tokė, Allahu i Lartėsuar e
zbret dėnimin e Tij ndaj tyre. “Disa nga tė pranishmit e
pyesin: “O i Dėrguar i Allahut! Edhe pse nė mesin e
tyre ka njerėz tė mirė (qė e adhurojnė Allahun)?” Ai
thotė: “Po. Pastaj ata do tė ringjallėn nė mėshirėn e
Allahut.” (shėnon Ibėn Hibani)
Nė
sahihun e Buhariut transmetohet nga Zejneb bint Xhahsh e
cila e pyet Profetin (salallahu alejhi ue selem): “A do
tė shkatėrrohemi kur nė mesin tonė ka njerėz tė mirė?”
Ai tha: “Po, nėse shtohet e keqja.”
Edhe
hadithi i Aishes tregon tė njejtėn ku tregohet: “Njė
grup i njerėzve tė umetit tim do tė bashkohen me qėllim
tė shkatėrrimit tė Qabesė, kėshtu qė duke qenė ata nė
shkretėtirė (rrugės pėr tė shkuar nė Qabe) Allahu do ta
rrėnoj tokėn nėn ta (do t’i shkatėrrojė).” Aishja tregon
se e kanė pyetur Profetin (Paqja dhe bekimi i Allahut
qofshin mbi tė!) se ndoshta nė atė rrugė mundet tė jetė
edhe dikush qė nuk ėshtė me ta dhe ēfarė do tė ndodhė me
tė. Ai thotė: “Po nė mesin e tyre (tė shkatėrruarve) do
tė ketė njerėz mendjemprehtė, tė detyruar (tu bashkohen
atyre, pra jo me qėllim), udhėtarė, e Allahu i
shkatėrron tė gjithė sė bashku, pastaj i ringjallė nė
bazė tė qėllimeve tė tyre.” (Transmeton Muslimi)
Gjithashtu, transmeton Muslimi se Umi Seleme e pyet
Profetin (salallahu alejhi ue selem) se ēfarė do tė
ndodhė me atė qė ka qenė i detyruar (nuk janė pajtuar me
ato tė kėqija) Allahu do t’i shkatėrrojė edhe ata, por
pastaj i ringjallė ata Ditėn e Gjykimit, sipas qėllimit
tė tyre.”
Transmeton Muslimi nė njė hadith nga Xhabiri se Allahu i
Lartėsuar do ta ringjallė ēdo rob (njeri) nė atė me tė
cilėn ka vdekur.
Ajo qė
duhet tė kihet parasysh kėtu ėshtė se nuk do tė thotė se
nėse ata do tė vdesin sė bashku dhe me tė njėjtėn formė
se ata do tė bashkohen edhe nė shpėrblim apo dėnim nė
Ditėn e Gjykimit, por secili nga ata do tė shpėrblehet
nė bazė tė veprave qė i ka bėrė dhe nijetit tė tij.
Dijetarėt kanė thėnė: “Shkaku
i pėrgjithėsimit tė tė mirėve nė dėnim ėshtė pėr shkak
tė heshtjes sė tyre nė urdhėrimin pėr tė mirė dhe
ndalimi nga e keqja. E kush urdhėron dhe ndalon, tė
tillėt janė besimtarėt e denjė dhe ndaj tyre Allahu i
Lartėsuar nuk zbret dėnim, por me ta Ai largon dėnimin.
Nė
hadithin e saktė nga Ebu Bekėr Sidiku tregohet se ai e
ka dėgjuar Resulullahun (Paqja dhe bekimi i Allahut
qofshin mbi tė!) duke thėnė: “Vėrtet, njerėzit kur ta
shohin njė tė keqe dhe nuk e ndryshojnė (nuk ndalojnė
nga ajo) ata janė nė skaj tė pėrgjithėsimit tė dėnimit.”
(Hadithin e transmeton Tirmidhiu, Ebu Daudi, Nesaiu,
Ibėn Maxhe dhe e cilėson tė saktė Ibėn Hibani)
Kėtė
hadith e vėrteton edhe mė shumė thėnia e Allahut tė
Lartėsuar: “...Ne nuk shkatėrruam vendbanime, po
vetėm kur banorėt e tyre ishin zullumqarė.” (Kasas, 59)
Gjithashtu edhe ajeti tjetėr ku thuhet: “Po Allahu
nuk do t'i dėnojė ata, derisa ti (Muhamed) je nė mesin e
tyre dhe Allahu nuk do t'i dėnojė, derisa ata kėrkojnė
falje (istigfarė).” (Enfal, 33)
Kurse
ajeti qė aludon nė pėrgjithėsimin nė dėnim edhe tė atyre
qė nuk ndalojnė nga e keqja edhe nėse ata personalisht
nuk e veprojnė atė tė keqe, ėshtė thėnia e Allahut tė
Lartėsuar: “Juve u ėshtė shpallur nė librin (Kuranin)
qė, kur tė dėgjoni se po mohohet Kurani i Allahut dhe po
bėhet tallje me tė, mos rrini me ata derisa tė mos hyjnė
nė bisedė tjetėr, pėrndryshe ju do tė jeni si ata.
Allahu do t'i tubojė tradhėtarėt dhe jobesimtėrėt qė tė
gjithė nė Xhehenem.” (Nisa, 140)
Nga ky
ajet nėnkuptojmė edhe mos banimin me jobesimtarėt dhe
zullumqarėt, pasi tė qėndruarit me ta ėshtė ekspozim i
vetes nė shkatėrrim.
Kjo ėshtė
kėshtu, nėse ai nuk u ndihmon atyre nė kėto vepra apo
nuk ėshtė i kėnaqur me to, kurse ata qė u ndihmojnė dhe
janė tė kėnaqur me veprat e tyre janė nga ata.
Kurse
ringjallja e tyre, sipas veprave tė tyre, vėrteton
kulminacionin e drejtėsisė, pėr shkak se pėr veprat e
mira tė tyre do tė shpėrblehen Ditėn e Gjykimit, por nė
kėtė botė pa marrė parasysh se ēfarė sprove dhe
vėshtirėsie pėrjetojnė, ajo ėshtė pastrim nga veprat e
kėqia qė i kanė vepruar. Kėshtu qė, dėnimi i zbritur nga
Allahu ndaj atyre qė kanė bėrė vepra tė kėqia ėshtė
pėrfshirės edhe tė atyre qė kanė qenė me ta, por qė nuk
i kanė ndaluar nga ajo e keqe dhe kjo ėshtė pėr ta
dėnim, pėr shkak se ata ishin servil ndaj tyre. Pastaj
Ditėn e Gjykimit do tė ringjallen nė bazė tė veprave.
Allahu i
Lartėsuar na tregon ngjarjen e fshatit tė beni israilėve
ku thotė: “Dhe pyeti ti (Muhamed) pėr fshatin qė
ishte nė breg tė detit e ata e shkelėn rendin e tė
shtunės (qė e kishin tė ndaluar peshkimin), kur nė tė
shtunėn e tyre peshqit u vinin sheshazi mbi ujė, e nė
ditėn qė nuk festonin nuk u vinin. Ja, kėshtu i sprovuam
ata, ngase ishin mėkatarė.Dhe kur njė grup prej
tyre thanė: "Pėrse kėshilloni njė popull qė Allahu do ta
shkatėrrojė ose dėnojė me njė dėnim tė ashpėr?" Thanė
(kėshilluesit): "Arsyetimi para Zotit tuaj dhe me
shpresė qė t'ju largohen gabimeve".E kur braktisėn atė
pėr tė cilėn ishin kėshilluar, Ne i shpėtuam ata qė
pengonin nga tė kėqiat, ndėrsa ata qė kundėrshtuan i
kapėm me njė dėnim tė fortė, ngase ishin tė shfrenuar.E
kur ata tejkaluan me arogancė tė hapėt, nga ajo qė ishin
tė ndaluar, Ne i shndėrruam nė majmunė tė pėrbuzur.” (Araf,
164-166)