Nga Ebu
Abas Abdullah ibn Abas (radiallahu anhu) thotė se njė
ditė kam qenė me tė dėrguarin e Allahut alejhi selam dhe
mė tha: “O djalosh! Do tė tė mėsoj disa fjalė. Kije
ndėrmend (ruaje) Zotin se Ai do tė tė ketė ndėrmend (do
tė tė ruaj) ty! Kije ndėrmend Zotin, do ta gjesh para
teje! Kur tė kėrkosh diēka, kėrkoje prej Zotit! Nėse
kėrkon ndihmė, kėrko prej Zotit! Dije se sikur tėrė
populli tė mblidhej pėr tė tė ndihmuar pėr diēka, nuk do
tė tė ndihmonin dot, pėrveē asaj qė tė ka caktuar Zoti
yt, e nėse do tė mblidheshin qė tė tė bėnin dėm, nuk do
tė dėmtonin, pėrveē asaj qė tė ka caktuar Zoti yt. Janė
ngritur lapsat dhe janė tharė faqet (fletėt).” (d.m.th.
ēdo gjė ėshtė e caktuar dhe ka mbaruar). Tirmidhiu,
hadith hasen.
Nė
transmetime tė tjera pėrveē Tirmidhiut raportohet:
“Kije
ndėrmend Zotin, do ta gjesh para teje! Njihe Zotin nė
bollėk, do tė tė kujtojė ty nė vėshtirėsi! Dije se ajo
qė tė ka goditur, nuk ka qenė e mundur tė mos tė tė
godiste! Dije se ndihma ėshtė me durimin, gėzimi me
dėshpėrimin, ndėrsa nė ēdo vėshtirėsi ka lehtėsi.”
Njohja
me transmetuesin
Ėshtė
Abdullah ibn Abas, djali i xhaxhait tė Profetit alejhi
selam dhe njė dijetar i madh i sahabėve.
Kuptimi gjuhėsor
Shprehja
“O djalosh!” ėshtė njė ftesė, njė thirrje pėr t’i
tėrhequr vėmendjen me njė mėnyrė shumė tė kėndshme, si
dhe ėshtė njė shenjė afrimiteti.
Kuptimi i pėrgjithshėm
Profeti
alejhi selam ėshtė munduar qė me anė tė kėtij hadithi,
tė flasė pėr teuhidin dhe pėr shtimin e lidhjeve me
Allahun e Lartėsuar.
“Ruaje
Allahun tė tė ruaj ty”, d.m.th: kryeji urdhrat e
Allahut, mos i neglizho ato dhe mos u largo prej tyre,
qoftė edhe pėr njė moment, largohu e mos u afro atyre qė
t’i ka ndaluar Allahu dhe ki kujdes se mos shejtani t’i
zbukuron dhe mė pas i vepron. Lėri njerėzit qė merren me
to! Nėse ti e bėn kėtė, Allahu tė ruan ty nga njė sėrė
dėmesh dhe gjėrash tė papėlqyeshme.
Pastaj
Profeti alejhi selam thotė: “Ruaje Allahun, do ta gjesh
Atė pranė teje!” Kjo ka kuptimin: Shiko tė drejtat e
Allahut qė tė fitosh kėnaqėsinė e Tij dhe do ta gjesh
Atė pėrballė teje, sepse shpėrblimi vjen pas punės.
Allahu i Lartėsuar thotė nė Kuran: “Zbatoni premtimin qė
mė keni dhėnė Mua! Unė zbatoj atė qė u premtova.” Bekare,
40. “O besimtarė, nėse ju ndihmoni (fenė) Allahun,
Allahu ju ndihmon ju.” Muhamed, 7.
Ruajtja e
Allahut kundrejt robit tė tij ėshtė dy llojesh:
1. E ruan
atė (e ndihmon) me tė mirat e jetės sė kėsaj bote,
sikurse ėshtė ruajta e trupit tė personit, fėmijėve,
pasurisė, etj. Allahu i Lartėsuar thotė: “Ai (njeriu) ka
pėrcjellės njė pas njė, para dhe prapa tij, qė me
urdhrin e Allahut e ruajnė atė.” Rrad, 11.
Ibn Abasi
thotė se ata qė e ruajnė njeriun janė engjėjt. Nėse vjen
diēka qė ėshtė e caktuar pėr tė, engjėjt largohen prej
tij.
2. Lloji
i dytė i ruajtjes.
Ky ėshtė
dy llojesh:
a)
ruajtja nga Allahu e fesė dhe imanit tė robit tė tij. E
ruan nė jetėn e tij nga dyshime, tė cilat tė largojnė
nga e vėrteta si dhe nga epshet kundrejt tė ndaluarave.
b) Ia
ruan fenė nė momentet e vdekjes dhe ia merr shpirtin
duke qenė besimtar.
Pastaj
Profeti alejhi selam kalon, duke sqaruar detyrėn qė ka
njeriu kundrejt Allahut nė lutje dhe nė kėrkimin e
ndihmės vetėm prej tij, kur thotė: “Nėse kėrkon, kėrko
vetėm prej Allahut!”
Lutja pėr
ndihmė ėshtė iradet. Tirmidhiu transmeton njė hadith
tjetėr: “Kėrkoi Allahut nga tė mirat e Tij, sepse me tė
vėrtetė Allahut i takon qė t’i kėrkohet.”
Gjithashtu nė njė hadith tjetėr thuhet: “Kush nuk i
lutet Allahut, Allahu zemėrohet me tė.”
Kėto
hadithe vėrtetohen edhe nga fjala e Allahut tė
Lartėsuar: “E nėse tė pyesin robėrit e Mi pėr Mua, Unė
jam afėr, i pėrgjigjem lutjes, kur lutėsi mė lutet.”
Bekare, 186.
Pra,
duhet qė muslimani tė kėrkojė ndihmė vetėm prej Allahut,
sepse ėshtė i Vetmi qė ka mundėsi tė japė dhe tė
ndalojė, ėshtė i Vetmi qė ka mundėsi tė bėjė dėm dhe
dobi, Ai ėshtė vetmi qė meriton ndihmėn dhe tek Ai
mbėshtetemi.
Njeriu ka
nevojė pėr ndihmėn e Allahut pėr t’i zbatuar urdhrat e
Tij dhe pėr t’u ndaluar nga tė ndaluarat e Tij.
Profeti
alejhi selam thotė: “Kushtoji rėndėsi asaj qė tė bėn
dobi dhe mos i humb shpresat!”
Kush e
neglizhon tė kėrkuarit ndihmė ndaj Allahut dhe kėrkon
ndihmė nga dikush tjetėr, Allahu e bėn kėtė person qė
t’i mbėshtetet atij, tė cilit i ėshtė mbėshtetur dhe qė
mė pas tė bėhet i poshtėruar, duke qenė se Allahu ėshtė
Ai, i Vetmi qė jep dhe ndalon, duke qenė se Allahu ėshtė
i Pasuri dhe krijesat e Tij janė tė varfra kundrejt Tij.
“Dhe dije
sikur tė gjithė njerėzit” Me kėtė kėshillė kuptojmė se
ēdo gjė qė e godet njeriun nė dynjanė e tij, prej tė
mirave ose fatkeqėsive, ėshtė e caktuar pėr tė. Kėtė e
vėrtetojnė disa ajete tė Kuranit:
“Thuaj!
Nuk na godet asgjė tjetėr, pėrveē ēka na ėshtė caktuar
nga Allahu.” Teube, 51.
“Nuk
ndodh asnjė fatkeqėsi nė tokė e as nė trupin tuaj, e qė
tė mos jetė nė shėnime (Leuhi Mahfudh) para se tė ngjajė
ajo, e kjo pėr Allahun ėshtė e lehtė.” Hadid, 22.
Ajo
zemėr, e cila e adhuron Allahun me teuhid tė pastėr, e
di se nuk e godet atė vetėm se ajo qė ka caktuar Allahu
pėr tė, qoftė kjo e mirė, e keqe, dobiprurėse apo
dėmtuese. Gjithashtu, e ndjen madhėshtinė e Allahut nė
ēdo lloj situate dhe jeton me kėnaqėsinė dhe qetėsinė e
Tij.
Pastaj
hadithi pėrfundon me fjalėt bazė tė acides dhe teuhidit.
Pra ėshtė shkruar nė Leuhi Mahfudh, ēka ėshtė pėrcaktuar
pėr robin. Kėshtu, Profeti alejhi selam me kėtė hadith
ka sqaruar sistemin (mėnyrėn e jetesės) qė duhet tė
ndjekė njeriu nė jetėn e tij:
1. Tė mos
adhurojė askėnd pėrveē Allahut.
2. Tė mos
neglizhojė atė qė i ka urdhėruar Allahu.
3. Tė mos
i afrohet atyre gjėrave qė Allahu i ka ndaluar.
4. Tė mos
i shoqėrojė nė lutje dhe nė kėrkimin e ndihmės askėnd.
5. Ta
pranojė i kėnaqur dhe i qetė ēdo gjė qė i vjen atij,
qoftė dobiprurėse apo dėmtuese.
Ky pra
ėshtė teuhidi nė tė kuptuarit e tij tė plotė.
Rregullat qė dalin nga hadithi
Nuk
lejohet qė tė lutet Allahu i Lartėsuar nėpėrmjet
krijesave tė Tij, por tė lutet vetėm me Qenien, Emrat
dhe Cilėsitė e Tij.
Ēfarė
pėrfitohet nga hadithi
Ky hadith
vėrteton nė zėmėr teuhidin dhe akiden e saktė, si dhe
mohon ēdo dyshim prej dyshimeve tė shirkut dhe i jep
hakun qė meriton teuhidit.
Ajo zemėr
e cila e beson kėtė hadith, e di se ajo qė e ka goditur
ėshtė vetėm ajo qė ka caktuar Allahu, e mirė apo e keqe,
jeton e kėnaqur me caktimin e Zotit dhe i shfaq shenjat
e kėtij teuhidi nė ēdo sferė tė jetės.
Ēdo
musliman duhet tė besojė se atė qė e ka goditur, e ka
shkruar Allahu pėr tė dhe nuk mundet askush ta ndryshojė
dhe as ta largojė.