Falėnderimet dhe lavdėrimet janė pėr Allahun, Zotin e
gjithė botėve. Paqja, mėshira dhe bekimet janė pėr
Muhamedin, familjen dhe shokėt e tij deri nė Ditėn e
Gjykimit.
Thėnia mė
e vėrtetė ėshtė thėnia e Allahut, ndėrsa udhėzimi mė i
mirė ėshtė udhėzimi i Muhamedit (Paqja dhe bekimet e
Allahut qofshin mbi tė!) Veprat mė tė kėqija janė ato tė
shpikurat, ēdo shpikje ėshtė bidat dhe ēdo bidat ėshtė
lajthitje, e ēdo lajthitje tė ēon nė zjarr.
Sa herė
qė muslimanėt e kanė lėnė pas dore Kuranin dhe Sunetin,
kanė rėnė pre e gjėrave tė ndaluara, fitneve,
ngatėrresave, mashtrimeve etj. Njė prej kėtyre dukurive
qė ėshtė shfaqur shume herėt dhe vazhdon tė jetė e
pranishme edhe sot nė mesin e muslimanėve ėshtė edhe
ēėshtja e magjisė.
Jo rrallė
herė ne dėgjojmė nė ambientet tona familjare pėr njerėz
tė prekur dhe qė vuajnė si pasojė e magjisė, pėr
marrėdhėniet qė kanė kėta me magjistarėt, pėr historitė
e ēuditshme qė qarkullojnė rreth tyre, pėr bėmat dhe
lėvizjet e pakuptimta tė magjibėrėsve dhe klientėve tė
tyre.
Inshallah,
nė kėtė hytbe do tė flasim pėr magjinė dhe realietin e
saj, gjykimet dhe qėndrimet e sheriatit, argumentet qė
lajmėrojnė dhe qartėsojnė qėndrimet e muslimanėve nė
lidhje me tė.
Ē’ėshtė
magjia
S’ka
diskutim qė magjia ėshtė prej punėve tė shėmtuara tė
shejtanit dhe bashkpunėtorėve tė tij. Realiteti i saj
konsiston nė disa rite, veprime, fryrje, fjalė apo kode
tė caktuara qė njihen dhe veprohen nga magjistarėt.
Magjia
ėshtė diēka e vėrtetė qė ekziston. Ajo ndikon nė zemrėn,
mendjen, trupin dhe veprimet e njeriut tė prekur prej
saj. Ajo bėhet shkak pėr sėmundje, pėr ndarjen e burrit
nga gruaja, grindje dhe mosmarrėveshje tė ndryshme,
madje nė disa raste ajo bėhet shkak pėr vdekjen e
personit, tė gjitha kėto vetėm me lejen dhe caktimin e
Allahut tė Lartėsuar.
Pėr tė
pėrkufizuar magjinė janė dhėnė mendime dhe formulime tė
ndryshme. Kėshtu disa thonė se magjia ėshtė shfaqja e sė
kotės nė pamjen e sė vėrtetės. Tė tjerė thonė se magjia
ėshtė fjalė, rite apo veprime qė lenė pasoja nė zemrėn,
trupin, logjikėn apo veprimet e njeriut.
Qė magjia
ekziston dhe ėshtė e vėrtetė ne lajmėrohemi nga ajetet
uranore, prej tė cilave pėrmendim ajetin 102 tė sures
Bekare.
“...Shejtanėt mohuan, duke u mėsuar njerėzve magjinė dhe
gjėra tė tilla qė zbritėn nė Babiloni nga dy engjėjt,
Haruti dhe Maruti. Por, nė tė vėrtetė, asnjeri prej tyre
nuk i mėsoi ndokujt gjėra tė tilla, para se tu thoshin:
‘Ne jemi vetėm sprovė, kėshtu qė mos u bėni jobesimtarė
(duke mėsuar magjinė)...”
“...Dhe
mėsuan atė qė i dėmtonte e nuk u sillte dobi. Ata e
dinin se blerėsit e magjisė nuk do tė kishin aspak pjesė
nė botėn tjetėr...”
Profeti (alejhi
selam) thotė: “Largohuni prej 7 gjėrave tė cilat i
shkatėrrojnė punėt tuaja...” Ndėr to pėrmendi shirkun
dhe magjinė.
Ėshtė e
njohur edhe historia e Musait dhe magjistarėve tė
Faraonit. Gjithashtu, nga Kurani kemi edhe njė argument
tjetėr nė suren Felek: “Mbrohem prej sherrit tė atyre qė
fryejnė dhe lidhin nyja (magji).”
Si
realizohet magjia
Kjo ėshtė
njė marrėveshje mes magjistarit dhe shejtanit.
Marrėveshje kjo e cila bėhet duke duke vepruar
magjistari disa harame apo gjėra tė ndaluara, tė cilat
ia kėrkon kėto shejtani si kusht pėr tė bėrė magjinė.
Kėto tė
ndaluara janė nga mė tė ndryshmet e nga mė tė
fėlliqurat, si: kufri, shirku, tė shkruarit e ajeteve
tė Kuranit me gjakun e menstruacioneve, tė shkruarit e
ajeteve tė Kuranit mbrapsht, tė shkruarit e nuskave apo
hajmalive me shkronja dhe fjalė tė pakuptueshme, por me
pėrmbajtje kufri dhe shirku, si dhe shumė e shumė
gjynahe tė tjera tė pafundme. Tė gjitha kėto si bindje
dhe nėnshtrim pėr shejtanin nė kėmbim tė magjisė.
Allahu na
thotė nė Kuran: “Ka pasur burra qė kėrkonin ndihmė prej
xhinėve dhe ashtu ua shtonim arrogancėn.” Xhin, 5.
Argumentet e mėsipėrme tregojnė pėr realitetin e
pamohueshėm tė ekzistencės sė magjisė, xhinėve e
shejtanėve, tė lajmėruar nga Allahu i Lartėsuar dhe i
dėrguari i Tij (alejhi selam).
Magjia
ėshtė sprovė
Duhet
pasur parasysh se magjia ėshtė njė nga sprovat e shumta
qė kalon njeriu nė kėtė botė, ashtu siē e pėrmendėm edhe
mė sipėr kur dy engjėjt nuk ia mėsonin askujt magjinė pa
i thėnė qė ne jemi vetėm sprovė.
Sprova e
magjisė mund t’i vijė ēdokujt, nėse kėtė e ka caktuar
Allahu i Lartėsuar. Pra, kjo do tė thotė se magjia edhe
pse me pėrpjekjen e magjistarit dhe njerėzve tė tjerė
smirėxhinj dhe tė ligė, nuk mund tė veprojė pa lejen e
Allahut tė Lartėsuar.
Allahu i
Lartėsuar thotė: “...Por ata nuk mund ta dėmtonin
askėnd, pėrveē me vullnetin dhe lejen e Allahut...”
Bekare, 102.
Gjykimi i
sheriatit pėr magjinė dhe magjistarėt
S’ka
dyshim qė magjia ėshtė haram, rreptėsisht e ndaluar. Ajo
hyn nė rrethin e shirkut pėr dy arsye:
-pėr
shkak tė pėrdorimit tė xhinėve tė cilėt kėrkojnė nga
magjistari nė kėmbim tė magjisė kryerjen e gjynaheve
midis tė cilave edhe kryerjen e shirkut.
-ajo
pėrmban nė vetvete pretendimin e njohjes sė dijes sė
fshehtė (gajbit) nga dikush tjetėr pėrveē Allahut dhe,
padyshim, qė kjo gjė konsiderohet kufėr, ndaj dhe sipas
sheriati magjistari duhet tė vritet.
Profeti (alejhi
selam) na ka tėrhequr vėrejtjen pėr tė mos shkuar tek
magjistarėt. Madje na ka lajmėruar pėr rrezikun qė ata
mbajnė e pėrhapin tek njerėzit.
Kėshtu,
tė gjithė ne jemi dėshmitarė pėr dėgjimin e ngjarjeve tė
ndryshme, pėr ata persona qė frekuentojnė magjistarėt,
pėr sherrin, tė keqen dhe finen qė ata pėrhapin, si duke
thėnė qė filani tė ka bėrė magji, duke futur pėrēarje
midis burrit e gruas, vjehrrės e nuses, farefisit e tė
afėrmve, etj.
Ky rrezik
i madh qė vjen prej magjisė, sot konsiderohet edhe si
njė lloj arti. E, kjo manifestohet nė tubime tė
ndryshme, nėpėr spektakle, shfaqje etj.
E gjithė
kjo nuk ėshtė gjė tjerėt vetėm se njė paraqitje e
injorancės nė tė cilin ėshtė zhytur njeriu i sotėm
modern, duke lėnė kėshtu mėsimet dhe udhėzimet e Zotit,
duke deformuar besimin e saktė dhe mendjet e njerėzve.
Si tė
mbrohemi nga magjia
Kjo gjė
ėshtė e lidhur me praktikum dhe zbatimin e fesė. Profeti
(alejhi selam) na ka treguar si tė mbrohemi dhe tė
shėrohemi nga magjia.
Nė
kurimin e magjisė, njė pjesė e madhe e saj i dedikohet
leximit sistematik tė duave, sureve dhe ajeteve tė
ndryshme tė Kuranit.
Trajtimi
me anė tė Kuranit dhe duave, ėshtė baza pėr shėrimin e
magjisė. Prej kėtyre ne po pėrmendim leximin e sures
Fatiha, ajetin kursj, dy ajetet e fundit tė sures Bekare,
dy suret e fundit tė Kuranit, si dhe ajete tė tjera tė
shkėputura prej Kuranit, sipas llojit tė magjisė.
Duam tė
vėmė nė dijeni se kurimin e magjisė me anė tė Kuranit
nuk mund ta bėj kushdo. Kėtė mund ta bėjnė dijetarėt,
nxėnėsit e dijes, tė cilėt kanė njohuri tė mjaftueshme
pėr tė trajtuar secilėn lloj tė magjisė, kohėzgjatjen e
trajtimit, si dhe elementė tė tjerė tė nevojshėm tė
mjekimit ligjor tė magjisė.