Transmetohet
nga Hakim ibėn Hizami (Allahu qoftė i kėnaqur me tė!) se i
Dėrguari (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) ka
thėnė: “Tė dy, shitėsi dhe blerėsi, kanė tė drejtėn e
zgjedhjes para se tė ndahen (gjatė tregtimit). Nėse ata dy
janė tė sinqertė dhe i sqarojnė tė gjitha njėri-tjetrit, nė
tregtinė e tyre do tė ketė bereqet, nėse gėnjejnė dhe
fshehin diēka (ndonjė mangėsi, apo diēka tjetėr), do tė
largohet bereqeti nga tregtia e tyre” (Transmeton
Buhariu, Muslimi dhe Ebu Daudi).
Koment i
hadithit
Islami ia
sqaroi njeriut tė gjitha ēėshtjet e nevojshme pėr jetė, e
mėsoi atė pėr formėn e marrdhėnies me Zotin e tij dhe
formėn e marrdhėnies sė njerėzve ndėrmjet tyre, pėr shkak se
njeriu nuk mund tė jetoj pa u pėrzier dhe pa pasė kontakte
me njerėz. Prandaj Islami i sistemoi kėto forma tė lidhjeve
nė tė gjitha ēėshtjet, si nė tregti, martesė, nė mėnyrėn
zgjidhjes sė problemeve nė raste konflikti, etj. Kėtu e
vėrejmė pėrsosshmėrinė e Islamit, pėr dallim nga fetė,
ideologjitė dhe sisemet tjera qė i japin rėndėsi vetėm
njėrės anė dhe e lėnė tė mėngėt anėn tjetėr, qoftė ajo anė
shpirtėrore (qė ka tė bėjė mė pastrimin e shpirit) apo
trupore (qė ka tė bėjė me anėn konkrete tė jetės sė njeriut).
Ky hadith
vėrteton pėr njė domosdoshmėri tė madhe me tė cilėn duhet tė
cilėsohen muslimanėt kur ėshtė nė pyetje marrdhėnia e punės
ndėrmjet tyre.
Nga hadithi
kuptojmė se edhe shitėsi edhe blerėsi kanė tė drejtėn e
zgjedhjes dhe pendimit (pėr tregtinė qė e ka bėrė) derisa
ėshtė ende nė tė njetin tubim, pėr shkak se gjatė
shitblerjes ndėrmjet palėve nganjėherė ndodh qė tė bėhet
tregtia pa menduar mirė dhe me nxitim, prandaj ėshtė e
mundur qė tė pendohet ndonjėri nga ata dy pėr atė tregti.
Profeti (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) i dha
afat secilit si shans tė mendojė mirė pėr tregtinė qė po e
bėnė dhe tė zgjedhė derisa mos tė ndahen ata dy (shitėsi dhe
blerėsi). E kur tė ndahen, atėherė asnjėri nuk ka tė drejtė
ta prishė atė tregti, pėrveē nėse pajtohet dhe tėrhiqet pala
tjetėr.
Gjithashtu,
Profeti (salallahu alehi ue selem) tregoi nė kėtė hadith
edhe shkakun e bereqetit dhe fitimit nė atė shitblerje, ajo
ėshtė tė jemi tė sinqertė kur shesim, nėse kemi nga ajo qė
shesim diēka qė ka mangėsi nė tė t’ia sqarojmė blerėsit e
mos tė gėnjejmė, pėr arsye se gėnjeshtra ėshtė shkak i
ngritjes sė bereqetit dhe humbjes nė kėtė botė dhe nė botėn
tjetėr.
Dobitė e
hadithit
1.E drejta e
zgjedhjes pėr shitėsin dhe blerėsin nė atė tregti qė kanė
bėrė deri sa tė ndahen.
2.Koha e
zgjedhjes ėshtė deri sa tė ndahen ata dy.
3.Shitblerja
konsiderohet e saktė pas ndarjes sė tyre dhe asnjėri nuk ka
tė drejtėn e prishjes, pėrveē me pėlqimin e palės tjetėr.
4. Sinqeriteti
nė tregti ėshtė shkak i fitimit nė kėtė botė dhe shbėrblimit
nė botėn e ardhme, kurse gėnjeshtra dhe mashtrimi ėshtė
shkak i humbjes nė kėtė botė dhe dėnimit nė ahiret.
Pėrgatiti:
Alaudin Abazi
|