Padyshim se njeriu ka nevojė tė marrė punėtorė, qoftė
njė apo mė shumė me qira pėr t’i ndihmuar, pasi ka
nevojė pėr tė, ose sepse nuk mundet vet ta kryej njė
punė tė tillė. Pėr kėtė arsye zotėria i punės duhet t’i
mėsojė disa rregulla islame dhe t’i ketė parasysh
gjithmonė. E unė, me ndihmėn e Allahut tė Lartėsuar, do
t’i pėrmend disa prej tyre:
1.
Marrja me qira e punėtorit musliman e jo dikė tjetėr.
Obligohet besimtari t’i marrė vėllezėrit e tij muslimanė
pėr punė e kurrsesi nuk duhet ta marrė jomuslimanin,
sepse Pejgamberi (alejhi selam) thotė : “…Unė nuk kėrkoj
ndihmė nga jobesimtari”[1].
Kurse Umer ibnul Hatabi (Allahu qoftė i kėnaqur me tė!)
u rezervua shumė kur Ebu Musa el Eshari morri njė
jobesimtar si punėtor me qira pėr t’i shkruar letrat e
tij, ndėrkohė qė ishte prijės i Kufės. Por nėse nuk gjen
musliman tė denjė pėr atė punė, atėherė lejohet ta marrė
jobesimtarin, me kusht qė ky i fundit mos tė ketė
kurrfarė pushteti ndaj punėtorėve tė tjerė muslimanė.
Allhau i Lartėsuar thotė: “Allahu kurrsesi nuk iu
mundėson jobesimtarėve mbizotėrim mbi besimtarėt” Nisa,
141.
2.
Zgjedhja e punėtorit tė fortė dhe besnik.
Mė
kėtė ėshtė pėr qėllim qė njeriu tė zgjedhė atė punėtor i
cili ėshtė besnik, fetar, i fortė dhe qė i bėn ballė
asaj pune. Pėr kėtė Allahu thotė: “Mė i miri qė do ta
marrėsh nė shėrbim ėshtė ai i fuqishmi, besniku.” Kasas,
26. Ai i cili i posedon kėto cilėsi ėshtė mė lehtė pėr
tė ta kryejė punėn e marrė pėrsipėr, qė gjithashtu i
frikėsohet Allahut gjatė punės. E ai qė nuk i plotėson
kėto kushte, ai do tė ketė mundėsi ta kryejė punėn
pjesėrisht e jo siē duhet. Trasmetohet nga Umer ibnul
Hatabi (Allahu qoftė i kėnaqur me tė!) se thoshte: “O
Zoti im, Tek Ty e qaj hallin e besnikut tė dobėt dhe
mashtruesit tė fortė.”
3. Tė
jetė i sjellshėm nė bashkėpunim.
Me
kėtė rregull kemi pėr qėllim bashkėpunimin e mirė nga tė
dy palėt, pra tė jenė tė butė, tė sjellshėm sepse Islami
thėrret nė marrėveshje dhe bashkėpunim tė ndėrsjelltė nė
ēdo punė. Pejgamberi (alejhi selam) thotė: “Allahu e
mėshiroftė atė burrė i cili ėshtė i sjellshėm nė
shitblerje dhe nė gjykim!”[2]
4.
Marrėveshja
Pra,
qė nė fillim, tė bėjnė marrėveshje pėr punėn e kėrkuar
dhe t’i sqarojnė qė nė fillim si duhet tė gjitha
ēėshtjet, ta caktojnė pagėn e kėsaj marrėveshje, duke
mos i bėrė kėshtu padrejtėsi asnjėrės palė. E ky kusht
ėshtė shkak pėr ndėrprerjen e tė gjitha mosmarrėveshjeve
mes tyre dhe ja mbyllė shejtanit ēdo portė tė tij dhe
ėshtė mė larg mashtrimit dhe mospėrfitimit. Gjithashtu,
nė anėn tjetėr pronarit tė punės nuk i lejohet ta
shfrytėzojė tė varfėrin e punėtorit dhe nevojėn e tij
pėr punė pėr pėrfitime personale, duke e munduar kėshtu
nė punė, duke kėrkuar mė tepėr se sa duhet apo duke e
paguar mė lirė se sa duhet. Argument pėr nevojėn e
marrėveshjes qė nė fillim dhe caktimin e pagės para
punės ėshtė fjala e Pejgamberit (alejhi selam) i cili
kur u pyet a kishte qenė bari i deleve tha: “I ruaja
delet e banorėve tė Mekės pėr disa kiratė[3].
E kiratė quhen disa copė tė dinarit apo dirhemit.
5.
Ndalohet puna dhe qiraja me diēka qė ėshtė haram.
Punėtori nuk lejohet tė pranojė tė punojė punė me tė
cilėn hidhėrohet Allahu, si p.sh: nėse punon nė lokal nė
tė cilin shiten haramet si: duhani, alkooli, gazetat e
ndyra apo kaseta tė filmave tė ndyrė, etj. Pra, ai nuk
duhet tė pranojė tė shėrbejė nė diēka tjetėr, pėrveē
punėve tė lejuara qė tė jetė fitimi i tij i lejuar dhe i
mirė.
Gjithashtu, ėshtė obligim i pronarit tė punės mos tė
marrė punėtor me qira i cili i ndihmon pėr punė tė
ndaluara, pra pronarit i mjafton mėkati qė ai vet po e
punon njė punė tė ndaluar e do t’i dyfishohet kur ai i
merr edhe tė tjerėt pėr t’i ndihmuar nė haram, edhe pse
nė origjinė edhe atij vet nuk i lejohet njė punė e
tillė. Duhet ditur se marrėveshja e shėrbimit pėr punė
tė ndaluar ėshtė marrėveshje e papranuar dhe jo e
vėrtetė. Duhet pasur kujdes zotėria i punės qė punėtorin
e tij mos ta urdhėrojė tė bėjė punė tė cilat e
hidhėrojnė Allahun, sepse kjo ėshtė e ndaluar pėr tė.