T’ia mėsosh Kuranin
dikujt ėshtė farz kifaje, ndaj gjithashtu dhe tė
mėsuarit e tij pėrmendėsh ėshtė farz kifaje, nė mynyrė
qė tė mos ndėrpritet transmetimi i tij. Nėse e mėsojnė
atė disa pėrsona, bie obligimi nga tė tjerėt.
I Dėrguari i Allahut na
tregon se njerėzit mė tė mirė janė ata qė mėsojnė
Kuranin dhe ia mėsojnė atė tė tjerėve.
Transmetohet nga Uthmani
se i Dėrguari i Allahut ka thėnė: “Mė i miri prej jush
ėshtė ai qė e mėson Kuranin dhe ia mėson tė tjerėve.”
Abdurrahman es Sulemi -i
cili e ka transmetuar kėtė hadith nga Uthmani- thotė:
“Ky hadith mė bėri qė tė
ulem 40 vite me rradhė nė xhami dhe t’ua mėsojė
njerėzve Kuranin.”
Ndėrsa nė njė hadith
tjetėr i Dėrguari i Allahut thotė:
“Ai i cili nuk ka nė
gjoksin e tij ndonjė pjesė nga Kurani ėshtė si shtėpia e
prishur.”
Etika e leximit tė Kuranit
Ai qė e lexon Kuranin
duhet tė ketė parashysh kėto kritere:
1. Tė drejtohet nga kibla,
nėse ka mundėsi.
2. Tė pėrdorė misvakun
si
pastrim dhe respekt tė Kuranit.
3. Tė ketė abdes.
4. Tė ketė rrobat dhe
trupin e pastėr.
5. Ta lexojė Kuranin me
meditim dhe pėrkushtim.
6. Tė jetė prezent me
zemrėn e tij kur e lexon Kuranin nė mėnyrė qė kjo tė
ndikojė mė shumė dhe ti lėrė bisedimet gjatė leximit tė
Kuranit.
7. Preferohet qė gjatė
leximit tė Kuranit tė qajė, e nėse nuk qan, atėherė tė
bėjė sikur po qan.
8. Tė zbukurojė zėrin e
tij gjatė leximit ,e nėse nuk e ka zėrin e bukur duhet
tė pėrpiqet ta zbukurojė atė, aq sa ka mundėsi.
9.Tė tregohet i sjellshėm
gjatė leximit tė Kuranit, mos tė qeshė dhe mos tė luajė
dhe mos tė shikojė gjėra qė ia tėrheqin vėmendjen dhe
pėrqėndrimin nga Kurani.
10. Gjithashtu, kur tė
fillojė leximin e Kuranit tė kėrkojė mbrojtje tek
Allahu nga shejtani i mallkuar.
Gjithashtu edhe ai qė e
dėgjon Kuranin duhet qė ta dėgjojė me zemėr tė
pėrkushtuar, tė meditojė nė kuptimet e ajeteve dhe
domethėnieve tė tij dhe mundėsisht tė heshtė gjatė
dėgjimit tė Kuranit, duke pėrkujtuar fjalėn e Allahut:
“Kur tė
lexohet Kurani, dėgjojeni atė me vėmendje dhe heshtni,
nė mėnyrė qė tė mėshiroheni.”
