Hytbe

Shkencore
Urtėsi

Ėndėrrat

Ligjėrata

Ilahi

Interesante

Faqja kryesore

Kuran

Hadith
Akide

Fikh

Tefsir

Tema

Pyetje

 

www.albislam.com
 
www.fjalaebukur.com
 
www.ankebut.com
 
www.krenaria.com
 
www.dritaebesimit.com
 
www.audionur.com
 
www.elitaislame.com
 

 
 
 
 
 
 
 

Rėndėsia e teuhidit uluhije

Teuhidi uluhije ėshtė nga mė tė rėndėshishmit lloje tė teuhidit, pėr shkak tė kėtij teuhidi janė dėrguar profetėt dhe janė zbritur librat e Allahut. Pėr shkak tė kėtij lloj teuhidi janė kryer shveshur shpatat e xhihadit dhe ėshtė bėrė ndarja midis muslimanėve dhe jobesimtarėve.

Hafidh el Hakemi (Allahu e mėshiroftė!) ka thėnė:

Allahu pėr kėtė Profetėt ka dėrguar

Nė adhurimin e Tij sė pari pėr tė ftuar.

Allahu librat i ka zbritur tė qartėsuar

Tė vėrtetėn nga e kota nė to ka dalluar.

Allahu tė Dėrguarin e Tij e obligoi

Me luftė kundėr kush teuhidin e mohoi.

Qė e gjithė feja t’i drejtohet vetėm  Atij

Fshehtazi e Haptazi dhe me pėrpikmėri.

Kėshtu, umetin e tij me tė  e obligoi.

Tė ashpėr ndaj mohuesve nė Kuran i cilėsoi.[1]

Dijetari i njohur islam ibėn Tejmije (Allahu e mėshiroftė!) ka treguar pėr rėndėsinė e teuhidit tė adhurimit (teuhid el-ibadeti) ku ka thėnė: “Adhurimi i Allahut ėshtė gjėja qė Allahu do dhe kėnaqet mė shumė, ndaj dhe pėr shkak tė kėsaj Ai i krijoi krijesat. Allahu thotė: ‘Unė nuk i kam krijuar xhindėt dhe njerėzit pėr tjetėr gjw, vetėm se tė mė adhurojnė .’"  (Dhariat, 56)

Me kėtė teuhid Allahu ka dėrguar Profetėt dhe kjo duket qartė nga fjala e Nuhut, tė cilėn ia drejton popullit tė tij. Allahu i Lartėsuar thotė: "Ne e patėm dėrguar Nuhun te populli i tij, e ai tha: ‘O populli im, adhuroni Allahun. Nuk keni zot tjetėr pėrveē Tij. Unė kam frikė pėr dėnimin tuaj nė njė ditė tė madhe." (Araf, 59)

Mė pas, ka vazhduar tė flasw ky dijetar duke thėnė: “Me kėtė lloj tė teuhidit i ka cilėsuar Allahu melaiket dhe profetėt ku thotė: "Vetėm e Tij ėshtė ēdo gjė qė ėshtė nė qiej e tokė. E ata qė janė pranė Tij, nuk shprehin mendjemadhėsi nė adhurim ndaj Tij, e as nuk u bėhet (ibadeti) monoton. Ata e lartėsojnė (Allahun) natėn e ditėn dhe nuk mėrziten." (Enbija, 19-20)

Allahu i ka nėnēmuar ata tė cilėt tregojnė mendjemadhėsi ndaj adhurimit tė Tij me fjalėn e Tij. "Zoti juaj ka thėnė: ‘Mw lutni Mua, Unė do t’ju pėrgjigjem. Vėrtet  ata qė tregojnė mendjemadhėsi e shmangen adhurimit Tim, patjetėr do tė hyjnė nė xhehenem tė nėnēmuar. ". (Gafir, 60)

Ndėrsa robėrve[2] tė Tij tė zgjedhur ia ka bėrė adhurimin cilėsi tė tyre. Allahu  i Lartėsuar thotė:

" Ėshtė  njė burim prej tė cilit pijnė robėrit e Allahut dhe e bartin atė ku tė duan.” (Insan, 6)

" E robėrit e Zotit janė ata qė ecin nėpėr tokė tė qetė, e kur atyre me fjalė u drejtohen injorantėt, ata thonė: ‘Paqė!’" (Furkan, 63)

Nė njė vend tjetėr ky dijetar ka thėnė: “Dije se nevoja e robit pėr Allahun ėshtė qė ta adhurojė Atė tė vetėm e tė mos t’i shoqėrojė Atij askėnd. Ai nuk ka tė ngjashėn qė mund tė krahasohet, por i pėrngjan nė disa raste nevojės sė trupit qė ka pėr ushqim dhe ujė, e ndėrmjet tyre ka dallime tė shumta.”

Vėrtet realiteti i robit ėshtė trupi dhe shpirti i tij dhe kėto nuk mund tė drejtohen dhe pėrmirėsohen vetėm nėse kthehen e mbėshteten tek Allahu, i Cili nuk ka shok e as ortak, kėshtu qė ai nuk qetėsohet nė kėtė botė vetėm se me pėrmendjen e Tij. Ai (njeriu) pėrpiqet tė kthehet tek Allahu  me veprat e tij dhe sigurisht qė do ta takojė Atė, sepse ai nuk mund tė arrijė sukses vetėm se me takimin e Tij.

Nėse robi arrin tė gjej ndonjė lloj kėnaqėsie apo gėzimi tek dikush tjetėr veē Allahut sigurisht qė ajo nuk do tė vazhdojė gjatė, porse ajo ndryshon nga njė gjendje nė tjetrėn dhe nga njė person tek tjetri. Ai mund tė kėnaqet me tė nė disa raste, ka raste qė ajo do tė kthehet nė ankth e stres nė kohėn kur njeriu kėnaqej e gėzohej me tė. Ndodh qė lidhja me tė mund ta dėmtojė, po kėshtu edhe prezenca e saj.

Ndėrsa  lidhja me Allahut pa tjetėr qė ėshtė e vazhdueshme dhe nuk ndėrpritet, ajo ėshtė prezent nė ēdo kohė dhe nė ēdo gjendje,  ndaj dhe kudo qė tė jetė robi Ai ėshtė me tė([3]) ndaj dhe pėr kėtė imami ynė Ibrahimi (alejhi selam), i dashuri i Allahut, ka thėnė sikure e pėrmend Allahu fjalėn e tij nė Kuran: " ...Unė nuk i dua ata qė humbin."  (En’am, 76)

Kėshtu qė gjejmė ajetin mė tė madh nė Kuranin famėlartė : "Allahu ėshtė Zoti i vetėm, nuk ka Zot tjetėr qė meriton tė adhurohet veē Tij. I Pėrjetshmi (pa fillim e pa mbarim) Vigjilenti (mbrojtėsi dhe ruajtėsi i gjithēkaje qė ekziston)..."  (Bekare, 255) [4]

Dijetari Ibėn Sad (Allahu e mėshiroftė!) ka thėnė pėr rėndėsinė  e kėtij lloj teuhidi: "Kjo ėshtė nga bazat mė tė mėdha nė pėrgjithėsi, si dhe nga bazat mė tė plota dhe mė tė rėndėsishme. Nė  tė njėjtėn e kohė shohim se kjo bazė ėshtė ajo e cila i jep njeriut sukses nėse e ruan atė, si dhe pėr shkakun e tij i krijoi Allahu xhindėt dhe njerėzit. Allahu pėr shkakun e saj i ka zbritur shpalljet. Nėse njeriu do ta ruaj kėtė bazė sigurisht qė ai do tė ketė sukses, ndėrsa me humbjen e saj nuk ka vetėm se fatkeqėsi dhe shkatėrrim.”

Kėshtu qė gjejmė se  tė gjitha ajetet kuranore urdhėrojnė nė pėrmbajtjen e saj, ose ndalojnė nga e kundėrta e saj, ose i gjejmė se flasin pėr shpėrblimin e atyre tė cilėt i pėrmbahen asaj nė kėtė botė dhe nė ahiret (botėn tjetėr), apo dallimin midis tyre dhe idhujtarėve (atyre tė cilėt i shoqėrojnė Allahut shok).

Rėndėsia e kėtij lloj teuhidi del nė pah gjithashtu dhe nga aspekti se tė gjitha veprat e njeriut janė tė lidhura ngushtė me tė, po ashtu ky lloj teuhidi i pėrmbledh tė gjitha llojet e teuhidit.[5]

 

Muhamed bin Ibrahim el Hamd

Pėrktheu: Bledar Haxhiu


[1] Mukhtesar Mearixh el Kabul Hafidh el Hakemi f, 16  Mearixu Kabul     1/ 432                                         

[2] Nga emėrtimet mė tė larta me tė cilėn i ka emėrtuar Allahu robėrit e Tij tė cilėt e adhurojnė atė ėshtė abd (rob). Ky emėrtim tregon nėnshtrimin e plotė qė ka robi ndaj Zotit tė tij, ndaj dhe gjejmė qė Allahu e ka emėrtuar me kėtė cilėsi profetin tonė Muhamedin (salallahu alejhi ue selam), i cili ėshtė njeriu mė i lartė dhe mė me pozitė tek Allahu.

[3] Allahu ėshtė me tė, jo me qėnien e Tij por me dijen, mbikqyrjen, ndihmėn, etj.

Si dhe nga kjo fjali kuptohet se Allahu ėshtė me tė, ngaqė ky njeri nuk pushon sė kujtuari Atė dhe Allahu e di mė sė miri.

[4] Mexhmuatuei fetaua”  Ibėn Tejmije  f,  25.

[5]  Abdurrahman Sadi  “Koulu sedid fi mekasidu teuhid”

             
www.klubikulturor.com