Teuhidi uluhije ėshtė nga mė
tė rėndėshishmit lloje tė teuhidit, pėr shkak tė kėtij
teuhidi janė dėrguar profetėt dhe janė zbritur librat e
Allahut. Pėr shkak tė kėtij lloj teuhidi janė kryer shveshur
shpatat e xhihadit dhe ėshtė bėrė ndarja midis muslimanėve
dhe jobesimtarėve.
Dijetari i njohur islam ibėn
Tejmije (Allahu e mėshiroftė!) ka treguar pėr rėndėsinė e
teuhidit tė adhurimit (teuhid el-ibadeti) ku ka thėnė:
“Adhurimi i Allahut ėshtė gjėja qė Allahu do dhe kėnaqet mė
shumė, ndaj dhe pėr shkak tė kėsaj Ai i krijoi krijesat.
Allahu thotė: ‘Unė nuk i kam krijuar xhindėt dhe njerėzit
pėr tjetėr gjw, vetėm se tė mė adhurojnė .’" (Dhariat, 56)
Me kėtė teuhid Allahu ka
dėrguar Profetėt dhe kjo duket qartė nga fjala e Nuhut, tė
cilėn ia drejton popullit tė tij. Allahu i Lartėsuar thotė:
"Ne e patėm dėrguar Nuhun te populli i tij, e ai tha: ‘O
populli im, adhuroni Allahun. Nuk keni zot tjetėr pėrveē Tij.
Unė kam frikė pėr dėnimin tuaj nė njė ditė tė madhe." (Araf,
59)
Mė pas, ka vazhduar tė flasw
ky dijetar duke thėnė: “Me kėtė lloj tė teuhidit i ka
cilėsuar Allahu melaiket dhe profetėt ku thotė: "Vetėm e Tij
ėshtė ēdo gjė qė ėshtė nė qiej e tokė. E ata qė janė pranė
Tij, nuk shprehin mendjemadhėsi nė adhurim ndaj Tij, e as
nuk u bėhet (ibadeti) monoton. Ata e lartėsojnė (Allahun)
natėn e ditėn dhe nuk mėrziten." (Enbija, 19-20)
Allahu i ka nėnēmuar ata tė
cilėt tregojnė mendjemadhėsi ndaj adhurimit tė Tij me fjalėn
e Tij. "Zoti juaj ka thėnė: ‘Mw lutni Mua, Unė do t’ju
pėrgjigjem. Vėrtet ata qė tregojnė mendjemadhėsi e shmangen
adhurimit Tim, patjetėr do tė hyjnė nė xhehenem tė nėnēmuar.
". (Gafir, 60)
Ndėrsa robėrve[2]
tė Tij tė zgjedhur ia ka bėrė adhurimin cilėsi tė tyre.
Allahu i Lartėsuar thotė:
" Ėshtė
njė burim prej tė cilit pijnė robėrit e Allahut dhe e bartin
atė ku tė duan.” (Insan, 6)
" E robėrit e Zotit janė ata
qė ecin nėpėr tokė tė qetė, e kur atyre me fjalė u drejtohen
injorantėt, ata thonė: ‘Paqė!’" (Furkan, 63)
Nė njė vend tjetėr ky dijetar
ka thėnė: “Dije se nevoja e robit pėr Allahun ėshtė qė ta
adhurojė Atė tė vetėm e tė mos t’i shoqėrojė Atij askėnd. Ai
nuk ka tė ngjashėn qė mund tė krahasohet, por i pėrngjan nė
disa raste nevojės sė trupit qė ka pėr ushqim dhe ujė, e
ndėrmjet tyre ka dallime tė shumta.”
Vėrtet realiteti i robit
ėshtė trupi dhe shpirti i tij dhe kėto nuk mund tė drejtohen
dhe pėrmirėsohen vetėm nėse kthehen e mbėshteten tek Allahu,
i Cili nuk ka shok e as ortak, kėshtu qė ai nuk qetėsohet nė
kėtė botė vetėm se me pėrmendjen e Tij. Ai (njeriu) pėrpiqet
tė kthehet tek Allahu me veprat e tij dhe sigurisht qė do
ta takojė Atė, sepse ai nuk mund tė arrijė sukses vetėm se
me takimin e Tij.
Nėse robi arrin tė gjej
ndonjė lloj kėnaqėsie apo gėzimi tek dikush tjetėr veē
Allahut sigurisht qė ajo nuk do tė vazhdojė gjatė, porse ajo
ndryshon nga njė gjendje nė tjetrėn dhe nga njė person tek
tjetri. Ai mund tė kėnaqet me tė nė disa raste, ka raste qė
ajo do tė kthehet nė ankth e stres nė kohėn kur njeriu
kėnaqej e gėzohej me tė. Ndodh qė lidhja me tė mund ta
dėmtojė, po kėshtu edhe prezenca e saj.
Ndėrsa
lidhja me Allahut pa tjetėr qė ėshtė e vazhdueshme dhe nuk
ndėrpritet, ajo ėshtė prezent nė ēdo kohė dhe nė ēdo gjendje,
ndaj dhe kudo qė tė jetė robi Ai ėshtė me tė([3])
ndaj dhe pėr kėtė imami ynė Ibrahimi (alejhi
selam), i dashuri i Allahut, ka thėnė sikure e pėrmend
Allahu fjalėn e tij nė Kuran: " ...Unė nuk i dua ata qė
humbin." (En’am, 76)
Kėshtu qė gjejmė ajetin mė tė
madh nė Kuranin famėlartė : "Allahu ėshtė Zoti i vetėm, nuk
ka Zot tjetėr qė meriton tė adhurohet veē Tij. I Pėrjetshmi
(pa fillim e pa mbarim) Vigjilenti (mbrojtėsi dhe ruajtėsi i
gjithēkaje qė ekziston)..." (Bekare, 255)
[4]
Dijetari Ibėn Sad (Allahu e
mėshiroftė!) ka thėnė pėr rėndėsinė e kėtij lloj teuhidi: "Kjo
ėshtė nga bazat mė tė mėdha nė pėrgjithėsi, si dhe nga bazat
mė tė plota dhe mė tė rėndėsishme. Nė tė njėjtėn e kohė
shohim se kjo bazė ėshtė ajo e cila i jep njeriut sukses
nėse e ruan atė, si dhe pėr shkakun e tij i krijoi Allahu
xhindėt dhe njerėzit. Allahu pėr shkakun e saj i ka zbritur
shpalljet. Nėse njeriu do ta ruaj kėtė bazė sigurisht qė ai
do tė ketė sukses, ndėrsa me humbjen e saj nuk ka vetėm se
fatkeqėsi dhe shkatėrrim.”
Kėshtu qė gjejmė se tė
gjitha ajetet kuranore urdhėrojnė nė pėrmbajtjen e saj, ose
ndalojnė nga e kundėrta e saj, ose i gjejmė se flasin pėr
shpėrblimin e atyre tė cilėt i pėrmbahen asaj nė kėtė botė
dhe nė ahiret (botėn tjetėr), apo dallimin midis tyre dhe
idhujtarėve (atyre tė cilėt i shoqėrojnė Allahut shok).
Rėndėsia e kėtij lloj teuhidi
del nė pah gjithashtu dhe nga aspekti se tė gjitha veprat e
njeriut janė tė lidhura ngushtė me tė, po ashtu ky lloj
teuhidi i pėrmbledh tė gjitha llojet e teuhidit.[5]
Muhamed bin Ibrahim el Hamd
Pėrktheu: Bledar Haxhiu
[1]
Mukhtesar Mearixh el Kabul Hafidh el Hakemi f, 16
Mearixu Kabul 1/
432
[2]
Nga emėrtimet mė tė larta me tė cilėn i ka emėrtuar
Allahu robėrit e Tij tė cilėt e adhurojnė atė ėshtė
abd (rob). Ky emėrtim tregon nėnshtrimin e plotė qė
ka robi ndaj Zotit tė tij, ndaj dhe gjejmė qė Allahu
e ka emėrtuar me kėtė cilėsi profetin tonė Muhamedin
(salallahu alejhi ue selam), i cili ėshtė njeriu mė
i lartė dhe mė me pozitė tek Allahu.
[3]
Allahu ėshtė me tė, jo me qėnien e Tij por me dijen,
mbikqyrjen, ndihmėn, etj.
Si
dhe nga kjo fjali kuptohet se Allahu ėshtė me tė,
ngaqė ky njeri nuk pushon sė kujtuari Atė dhe Allahu
e di mė sė miri.