Lavdia i qoftė Allahut,
Krijuesit tė gjithėsisė. Pėrshėndetjet qofshin mbi
Muhamedin (salallahu alejhi ue selem),
mbi familjen dhe shokėt e tij tė ndershėm.
Prej ligjeve tė
Allahut tė Lartėsuar ėshtė qė besimtari tė sprovohen dhe
kjo bėhet aq sa tė jetė i fuqishėm besimi nė bindjet dhe
qėndrimet e tyre. Sprovat e besimtarit nuk janė tė
nivelit fyes dhe ofendues por ato janė tė natyrės
verifikuese dhe korigjuese, edukuese dhe reformuese.
‘’Dhe
qė Allahu t’i provoj (pastrojė) besimtarėt (nga
gjynahet) dhe t’i shkatėrrojė mosbesimtarėt.’’
(Ali Imran, 141)
Konflikti
dhe debati mes tė vėrtetės dhe gėnjeshtrės ėshtė i
pandashėm dhe prezent nė ēdo kohė dhe vend. Kjo filloi
me Ademin (alejhis selam) i cili ishte simbol i
dashamirėsisė dhe mirėdashjes, nė njėrėn anė, kurse nė
anėn tjetėr simbol i sė keqes dhe urrejtjes Iblisi i
mallkuar me ndihmėsit e vet, dhe kjo sprovė e filluar do
tė ekzistojė dhe vazhdojė deri nė Ditėn e Fundit.
Prej
ligjeve universale tė Allahut tė Lartėsuar qė robėrit e
Tij tė sprovohen dhe kėto tė jenė tė llojeve dhe formave
tė ndryshme. Allahu i Lartėsuar nė Kur'an thotė:
“Ju
patjetėr do tė sprovoheni si nė pasurinė tuaj, si nė
veten tuaj, madje do tė dėgjoni ofendime tė shumta prej
atyre qė u ėshtė dhėnė libri para jush e edhe prej
idhujtarėve, po nė qoftė se duroni dhe ruheni, ajo ėshtė
gjėja mė vendimtare.”
(Ali Imran, 186).
Sprovat janė tė nevojshme
qė tė ngritet vullneti i besimtarėve tė sinqertė, sepse
ato nxjerin nė shesh dhe ripėrtėrijnė besimin, hapin dhe
shndėritin zemrat e besimtarėve. Shumė gjėra nuk do t’i
dinte besimtari, po tė mos sprovohej dhe kėshtu ai
kalitet nėn klimėn e sprovės.
Besimi nuk ėshtė vetėm
fjalė, e cila thuhet me gjuhė, por ėshtė vėrtetėsi me
detyra, obligime dhe pėrgjegjėsi. Nuk mjafton qė
njerėzit tė thonė: besuam, e kėta tė mos sprovohen, e tė
pastrohen ashtu siē pastrohet ari me zjar nga gjėrat e
tjera qė janė pa vlerė.
“A menduan njerėzit tė
thonė: “Ne kemi besuar, e tė mos vihen nė sprovė?” Ne i
sprovuam ata qė ishin para tyre, ashtu qė Allahu
gjithqysh do t'i dallojė ata qė e thanė tė vėrtetėn do
t'i dallojė edhe gėnjeshtarėt”. (Ankebut, 2-3)
Njerėzit
mė tė sprovuar ishin tė dėrguarit e Allahut tė
Lartėsuar, meqė ishin mė tė paluhaturit nė misionin e
shenjtė thirrės. Sad bin ebi Vekasi e pyet Muhamedin
(salallahu alejhi ue selem): Cilėt njerėz janė mė tė
sprovuar, ai pėrgjigjet:
“Njerėzit mė tė sprovuar janė pejgamberėt, pastaj ata qė
janė mė afėr tyre dhe qė i ndjekin ata. Sprovohet njeriu
sipas shkallės sė besimit, nėse ėshtė i fortė nė besimin
e tij edhe sprovėn e ka mė tė madhe. Nėse ėshtė i dobėt
nė besimin e tij do tė sprovohet sa shkalla e besimit tė
tij. Njeriu sprovohet derisa tė ecė mbi tokė pa asnjė
mėkat.(Transmeton
Tirmidhiu, hadithi ėshtė sahih).
I nderuari vėlla besimtar!
Referohu librit tė Allahut tė Lartėsur dhe kujto sprovat
e Pejgamberėve tė Tij.
U sprovua Ademi (alejhis
selam) me pemėn e ndaluar. U sprovua Nuhi (alejhis selam)
me popullin pabesimtarė dhe nė fund u urdhėrua ta
ndėrtojė anijen nė mes tė shkretėtirės. U sprovua
Ibrahimi (alejhis selam) me babain dhe popullin
pabesimtarė dhe u hodh nė zjarr. U sprovua Luti (alejhis
selam) me gruan dhe popullin e shfrenuar nė imoralitet.
U sprovua Ejubi (alejhis selam) me sėmundje. U sprovua
Musa (alejhis selam) me Faraonin mendjemadh. U sprovua
Muhamedi (salallahu alejhi ue selem) me idhujtarėt nė
Mekė, me munafikėt nė Medine.
U sprovuan dijetarėt e
umetit islam, Ebu Hanifja vuajti nė burg. Imami i Ehli
Sunetit, Ahmed ibėn Hanbeli u sprovua me ēėshtjen
‘’Kurani a ėshtė i krijuar’’. Ibn Tejmia e kaloi jetėn
nė internime. Por, ai dhe tė tjerėt ishin tė paluhatur
nė fenė e Allahut tė Lartėsuar.
Kėshtu do tė sprovohen
besimtarėt, Allahu Fuqiplotė i sprovon ata qė i do nga
tė devotshmit, por ēdo herė duhet tė jenė tė qėndrueshėm
posi dega qė luhatet nga era djathtas dhe majtas por
prap mbahet. Kėrko mbėshtetje tek Allahu i Lartėsuar dhe
duro, po nuk bėri durim vullnetarisht, atėherė do tė
bėsh detyrimisht, poeti Mutenebiu thotė:
رماني الدهرُ بالأرزاء حتى فؤادي في غشــاءٍ من
نبال
فصرتُ إذا أصابتْني سهامٌ تكسَّرتِ النصالُ على
النصالِ
فعشتُ ولا أبالي بالرزايا لأني مانتـفعـتُ بأن
أبـالي
Mė gjuajti koha me fatkeqėsitė,
Derisa pėlhura e zemrės m’u bė e hekurt.
Dhe u bėra qė kur tė mė godasin me shigjetėn
Tė thyhen, sikur preknin shigjetat njėra me tjetrėn.
Dhe ja kėshtu jetova,
e pėr fatkeqėsitė as qė u interesova
Ngase tė mbaj mėrzinė
dobi nuk pata e as qė diēka fitova.
Pejgamberi (salallahu
alejhi ue selem) ka thėnė:
عجبا لأمر المؤمن إن أمره كله خير ، وليس
ذاك لأحد إلا للمؤمن ؛ إن أصابته سرّاء شكر ؛ فكان خيراً
له ، وإن أصابته ضرّاء صبر ؛ فكان خيراً له
.
“E ēuditshme ėshtė
ēėshtja (gjendja) e besimtarit. Ēėshtja e tij ėshtė
krejt mirė pėr tė dhe nuk ėshtė e tillė pėr askėnd
tjetėr. Nėse besimtarin e godet gėzimi, ai falėnderon (Allahun),
e kjo i sjell dobi. E kur e godet e keqja, ai ėshtė
durimtarė andaj kjo i sjell dobi (shpėrblim)”. (Transmeton
Muslimi)
Ki kujdes
nėse je sprovuar nė pasuri, falėndero Allahun qė nuk je
sprovuar me shėndet, po qė se je sprovuar nė shendet
prap falėndero Krijuesin qė nuk je sprovuar me fe dhe
besim se kjo ėshtė sprova mė e madhe.
Allahu
im! Ruaje besimin nė zemrat tona dhe mos na sprovo ne
fe!