Frikėsohuni Allahut, o muslimanė, e tregohuni tė devotshėm
ndaj Tij, ashtu siē tregohet i devotshėm ai qė e di se
Allahu e dėgjon, e shikon, e di tė fshehtėn dhe tė dukshmen
dhe e shpėrblen pėr punėn e tij nė dynja dhe ahiret.
O robėrit e Allahut! Porosia mė e madhe
ėshtė porosia e Allahut, pastaj porosia e tė Dėrguarit tė
Tij e pastaj porosia e robėrve tė mirė tė Allahut. Me
porositė dhe kėshillat e Allahut ngjallen zemrat, pastrohen
veprat, duke punuar sipas tyre njeriu lartėsohet, jeta
rregullohet me to dhe shtohet shpėrblimi nė banesėn e
pėrhershme. Porositė mė madhėshtore nė Kuran janė tre ajete
nė suren En`am: (ky ėshtė komentimi i ajeteve)
“Thuaj! Ejani t’ju lexoj atė qė me tė vėrtetė
ju ndaloi Zoti juaj, tė mos i shoqėroni Atij asnjė send, tė
silleni mirė me prindėrit, tė mos i vrisni fėmijėt tuaj pėr
shkak tė varfėrisė, sepse Ne ju ushqejmė juve dhe ata, tė
mos u afroheni veprave tė shėmtuara tė hapta apo tė fshehta
qofshin, mos e vrisni atė qė e ndaloi Allahu, pėrveēse me tė
drejtė. Kėto janė porositė e Tij, kėshtu qė tė mendoni
thellė. Mos iu afroni pasurisė sė jetimit
(mund t’i afroheni) vetėm nė mėnyrėn mė tė mirė, derisa
ai tė arrijė pjekurinė, zbatoni me drejtėsi masėn dhe
peshojėn, Ne nuk ngarkojmė asnjė njeri pėrtej mundėsive tė
tij. Kur tė flisni (tė dėshmoni), duhet tė
jeni tė drejtė edhe nėse ėshtė ēėshtja pėr (kundėr)
tė afėrmit, dhe zotimin e dhėnė Allahut plotėsojeni. Kėto
janė ato me ē`ka Ai ju porosit kėshtu qė tė pėrkujtoni.
Dhe me tė vėrtetė kjo ėshtė rruga (feja) Ime e
drejtė (qė e caktova pėr ju), prandaj pasojeni
atė e mos ndiqni rrugė tė tjera e t’ju ndajnė nga rruga e
Tij. Kėto janė porositė e Tij pėr ju, me shpresė se do tė
tregoheni tė devotshėm.” (En`am, 151-153)
Ato tre ajete
Allahu i zbriti pas ajeteve tek tė cilat pėrmendi rrugėn e
humbjes qė ndiqnin idhujtarėt arabė,
pėrrallat e tyre dhe gėnjeshtrat qė shpiknin pėr Allahun nė
lidhje me ndalimin e ngrėnies sė mishit tė disa kafshėve, tė
mbjellave dhe frutave.
Ajeti i parė flet
pėr teuhidin, parimin madhėshtor tek i cili kthehen tė
gjitha urdhėrat dhe ndalesat e tek ai bazohen sheriatet e tė
gjitha feve. Pa teuhidin nuk bėn dobi asnjė vepėr. Nė kėtė
ajet flitet pėr ndalimin e tė gjitha llojeve tė shirkut, i
cili ėshtė gjynahu tė cilin nuk ia fal Allahu atij qė vdes
nė tė. Ajeti porosit pėr respektimin e prindėrve qė janė
baza e familjes, prehri ku rriten brezat dhe bėrthamat e
shoqėrisė. Ajeti ndalon padrejtėsinė ndaj foshnjave dhe
kujdeset pėr tė drejtėn e tyre, sepse fėmijėt janė forca e
umetit. Ajeti ndalon nga veprat e shthurura qofshin ato tė
shfaqura apo tė fshehta qė tė pėrhapet pastėrtia, dhe morali
i lartė, tė mbrohet e mira dhe tė varroset e keqja, tė
mbrohet nderi dhe tė drejtat. Ajeti flet pėr ndalimin e
vrasjes padrejtėsisht tė dikujt qė shoqėria islame tė
largohet nga shkatėrrimi qė sjellin luftėrat dhe
kryengritjet.
“Thuaj! Ejani
t’ju lexoj atė qė, me tė vėrtetė, ju ndaloi Zoti juaj!”
Ejani e drejtohuni kėndej qė t`ju tregoj dhe t`ju lajmėroj
pėr ato qė, me tė vėrtetė, ju ka ndaluar Zoti juaj e jo pėr
hamendje, pėrkundrazi ju lajmėroj pėr shpalljen qė zbret nga
Zoti juaj dhe urdhėrin prej Tij. “tė mos i shoqėroni Atij
asnjė send” mos tė lutni pėrveē Zotit tuaj askėnd nė
qiell apo nė tokė. Allahu i Madhėruar ka thėnė: (ky ėshtė
komentimi i ajetit) “Dhe (mua mė shpallet) me tė
vėrtetė xhamitė janė veēant pėr tė adhuruar Allahun, e mos
adhuroni nė to askėnd tjetėr me Allahun!” (Xhin, 18) Mos
i shoqėroni Atij askėnd nė lutjen qė ėshtė adhurim dhe as nė
lutjet e tjera, as nė therjen e kurbanit e as nė premtime,
as nė kėrkimin e mbrojtjes e as nė kėrkimin e ndihmės, as nė
mbėshtetje, shpresė, frikė dhe tavaf nė shtėpi tjetėr pėrveē
shtėpisė sė Tij (Kabes), as nė frikėrespekt, sexhde, ruku,
dashuri dhe madhėrim, pėrkundrazi adhurojeni Zotin tuaj tė
vetėm me tė gjitha llojet e adhurimit e duke iu larguar tė
gjitha llojeve tė shirkut.
Ky ajet urdhėron
pėr tė gjitha llojet e adhurimit tė Allahut ashtu siē
tregohet edhe nė shumė ajete tė tjera. Muhammedi (salallahu
alejhi ue selem) ka thėnė: “Kush vdes duke mos i bėrė
shirk Allahut, hyn nė xhenet.” Transmetoi Muslimi.
“tė silleni
mirė me prindėrit” Pra ju ndaloi juve kundėrshtimin e
tyre dhe ju porositi qė tė tregoheni bamirės ndaj tyre, e
bamirėsia ndaj tyre tregohet me bindjen ndaj tyre aty ku nuk
ka kundėrshtim tė Allahut, tregohet duke i nderuar ata, duke
i bėrė tė ndihen tė gėzuar, mėshirimi dhe butėsia me ta,
veprimi i gjithēkaje qė i rregullon ata, biseda e mirė me
ta, lutja pėr ta kur janė gjallė dhe pasi tė vdesin, t’u
dhurosh atyre vepra tė mira pasi tė kenė vdekur, mbajtja e
lidhjeve me tė afėrmit dhe miqtė e tyre pasi ata tė kenė
vdekur.
“tė mos i
vrisni fėmijėt tuaj pėr shkak tė varfėrisė, sepse Ne ju
ushqejmė juve dhe ata” Disa prej idhujtarėve arabė i
vrisnin vajzat e porsalindura nga frika e turpit, disa tė
tjerė vrisnin djalin e porsalindur nga frika e varfėrisė,
prandaj Allahu i Madhėruar i ndaloi nga ky zakon i keq dhe i
lajmėroi se Ai ėshtė pėrgjegjės pėr rizkun e fėmijėve dhe
baballarėve. Nė kėtė ndalesė pėrfshihet edhe dėshtimi i
qėllimshėm i fėmijės nga frika e varfėrisė ose pėrdorimi i
tabletave kundėr shtatzanisė, por nėse ka ndonjė
domosdoshmėri lejohet pėrdorimi i tyre pėr aq sa e kėrkon
kjo domosdoshmėri si nė rastin kur gruaja nuk mund ta mbajė
dot shtatzaninė pėr ndonjė shkak shėndetėsor apo kur
shtatzania e njėpasnjėshme dėmton fėmijėn e lindur mė parė.
“tė mos u
afroheni veprave tė shėmtuara tė hapta apo tė fshehta
qofshin” atyre veprave qė janė tė shpifura dhe shumė tė
kėqija sipas logjikės dhe natyrshmėrisė sė njeriut e pėr
ndalimin e tė cilave kanė qenė tė njė mendimi tė gjitha fetė
qiellore. Allahu i Madhėruar i ka cilėsuar disa nga kėto
vepra. “Mos iu afroni imoralitetit (zinasė)
se ajo ėshtė njė vepėr e shėmtuar dhe rrugė e keqe.”
(Isra, 32) “Pėrkujto kur popullit tė vet Luti i tha: A
punoni tė shėmtuaren, qė asnjė nga popujt e botės nuk e bėri
para jush.” (A`raf, 80) Muhamedi (salallahu alejhi ue
selem) ka thėnė: “I mallkuar ėshtė ai qė vepron veprėn
e popullit tė Lutit, i mallkuar ėshtė ai qė vepron veprėn e
popullit tė Lutit, i mallkuar ėshtė ai qė vepron veprėn e
popullit tė Lutit!”
Por, tė shėmtuara
quhen edhe tė gjitha gjynahet e tjera dhe ndalimi nga afrimi
tek kėto vepra ėshtė ndalim mė i plotė sesa ndalimi nga
veprimi i tyre. Ndalimi nga afrimi tek njė gjynah ėshtė
ndalim nga shkaqet dhe rrugėt qė tė ēojnė tek ai gjynah,
ėshtė ndalim nga kėnaqja me imagjinimin e atij gjynahu,
sepse vetja njerėzore mund tė mashtrohet nga gjynahet,
prandaj sheriati ndaloi veēimin me njė grua tė huaj dhe
bisedat me gratė.
“tė
hapta apo tė fshehta qofshin”
Pra, Allahu ndaloi tė gjitha gjynahet qė bėhen haptazi ose
fshehtas, ato gjynahe qė kryhen me gjymtyrė e janė tė
dukshme dhe ato gjynahe qė janė tė fshehta nė zemėr si:
mendjemadhėsia, smira, mashtrimi, hipokrizia si dhe urrejtja
e asaj qė do Allahu dhe dashuria e asaj qė e urren Allahu.
“mos e vrisni
atė qė e ndaloi Allahu, pėrveēse me tė drejtė” Allahu ka
ndaluar vrasjen e muslimanit, tė jobesimtarit tė cilit i
ėshtė dhėnė besa nga prijėsi musliman dhe jobesimtarit qė
nuk lufton kundėr muslimanėve. Transmeton Buhariu dhe
Muslimi se Muhammedi (salallahu alejhi ue selem) ka thėnė:
“Nuk lejohet gjaku (vrasja) i muslimanit
pėrveē tre rasteve: i martuari qė bėn imoralitet, ai qė vret
dikė dhe ai qė e lė fenė e tij dhe ndahet nga xhemati.”
“Kush vret njė muahed (jobesimtar tė cilit i ėshtė
dhėnė besa nga prijėsi musliman) nuk do ta ndiejė erėn
e xhenetit.” “Muslimani vazhdon tė jetė i lirė nė fenė e tij
pėrderisa nuk ka derdhur gjak tė ndaluar, e nėse e bėn kėtė
do tė zihet ngushtė.”
“Kėto janė
porositė e Tij” Premtim mes jush pėr ato qė ju lexoi dhe
ju urdhėroi qė t`i mėsoni dhe tė punoni sipas tyre.
“kėshtu qė tė mendoni thellė.” E tė dalloni se kush
ėshtė e dobishmja dhe kush ėshtė e mira e tė veproni atė qė
ėshtė e mirė e tė largoheni nga ajo qė ėshtė e keqe. E keqja
e kėtyre veprave tė ndaluara njihet nga llogjika nėse
thellohesh nė to, ndėrsa sheriati sqaroi me hollėsi tė
kėqijat e kėtyre veprave tė ndaluara. Ai qė mendja e tij e
largon nga kėto vepra tė ndaluara, me tė vėrtetė qė ėshtė i
logjikshėm, ndėrsa ai qė mendja e tij nuk e largon nga kėto
vepra tė ndaluara ėshtė mendjelehti qė nuk ka logjikė. E
kush mund tė jetė mė i shėmtuar dhe gjynah mė i madh sesa
shirku, mosrespektimi i prindėrve, veprat e shėmtuara dhe
vrasja e atij qė e ka ndaluar Allahu?
Ajeti i dytė flet
pėr mėshirimin, ndihmesėn dhe kujdesin shoqėror mes
muslimanėve dhe kujdesin pėr tė dobėtit dhe tė pamundurit.
Ajeti gjithashtu ndalon shkeljen e tė drejtave, urdhėron pėr
plotėsimin e marrdhėnieve mes njerėzve, drejtėsinė nė
shkėmbimin e sendeve pa e tepruar dhe pa pakėsuar gjė,
ndalon nga zullumi dhe padrejtėsia nė gjykim, dėshmi dhe
fjalė edhe nėse kanė tė bėjnė me njerėzit e dashur apo tė
urryer, urdhėron pėr drejtėsi nė gjithēka.
“Mos iu afroni
pasurisė sė jetimit (mund t’i afroheni) vetėm nė
mėnyrėn mė tė mirė, derisa ai tė arrijė pjekurinė” Pra,
mos iu afroni pasurisė sė tij veēse me atė mėnyrė qė ėshtė
mė e dobishme pėr tė, mos iu afroni pasurisė sė tij veēse
duke e mbrojtur atė, duke punuar pėr ta shtuar atė, mos e
hani atė e mos e lini tė prishet e tė humbasė kot apo tė
pakėsohet. Pėrpiquni pėr edukimin e jetimit, ndėrsa udhėzimi
i tij ėshtė detyrė mė parėsore qė ai tė bėhet njė tullė e
pėrshtatshme pėr ndėrtimin e shoqėrisė. “derisa ai tė
arrijė pjekurinė” pra derisa tė mbushi moshėn e
pjekurisė e tė jetė i aftė pėr ta mbajtur si duhet pasurinė
e tij, nė kėtė rast i jepet pasuria qė ta pėrdorė vetė.
“zbatoni me drejtėsi masėn dhe peshojėn”
pra ju ndaloi shkeljen e tė drejtave dhe mosplotėsimin si
duhet tė marrdhėnieve. Plotėsojini si duhet tė drejtat pa
mangėsuar prej tyre. “Ne nuk ngarkojmė asnjė njeri pėrtej
mundėsive tė tij.” Prej mėshirės sė Allahut ėshtė se Ai
nuk urdhėron e nuk ndalon pėrveēse pėr atė qė ėshtė e
mundur. “Kur tė flisni (tė dėshmoni), duhet
tė jeni tė drejtė” Pra nėse gjykoni ose dėshmoni ose
nėse futeni pėr tė rregulluar mes dy personave qė kanė
mosmarrveshje, ose nėse lavdėroni ose pėrmendni tė kėqijat e
dikujt pėr ndonjė qėllim tė bazuar nė Sheriat, atėherė mbani
drejtėsi, edhe nėse ai qė gjykohet, ai pėr tė cilin ose
kundėr tė cilit dėshmoni ėshtė prej tė afėrmve tuaj e njėsoj
me tė ėshtė edhe i huaji apo ai qė urreni.
“dhe zotimin e dhėnė Allahut plotėsojeni”
Zotimi i dhėnė Allahut pėrmbledh urdhėrat, ndalesat dhe
ligjet e Tij. Allahu i Madhėruar i tha beni israilėve (ky
ėshtė komentimi i ajetit) “dhe zbatoni premtimin qė mė
keni dhėnė Mua. Unė zbatoj atė qė ju premtova” (Bekare,
40) Nė kėtė zotim pėrfshihen edhe marrėveshjet dhe premtimet
e dhėna mes njerėzve nėse nuk janė nė kundėrshtim me
sheriatin e kur bėhen pėr hir tė Tij, se Ai na urdhėroi pėr
mbajtjen dhe plotėsimin e tyre.
“Kėto janė ato
me ēfarė Ai ju porosit, kėshtu qė tė pėrkujtoni.” Pra,
tė pėrkujtoni kėto porosi nėse lini pas dore zbatimin e tyre
me qėllim ose pa qėllim qoftė. Nėse pėrkujtohet njeriu pėr
detyrimin e pėrkujtimit tė tyre atėherė ai fillon t`i
zbatojė ato.
“Dhe me tė vėrtetė kjo ėshtė rruga
(feja) Ime e drejtė (qė e caktova pėr ju),
prandaj pasojeni atė e mos ndiqni rrugė tė tjera e t’ju
ndajnė nga rruga e Tij. Kėto janė porositė e Tij pėr ju, me
shpresė se do tė tregoheni tė devotshėm.” Pra ju ndaloi
shmangien nga rruga e drejtė e shkuarjen majtas e djathtas e
ju bėri detyrė pasimin e rrugės sė drejtė, e rruga e drejtė
ėshtė i gjithė Islami.
Ndėrsa fjala
“tė tregoheni tė devotshėm” ėshtė pėrmendur sepse
vazhdimėsia nė rrugėn e drejtė i pėrket vetėm atyre qė janė
tė devotshėm. Tė treja ajetet e pėrmendura kanė edhe shembuj
tė tjerė nė Kuran dhe Sunet. Abdullah ibn Mesudi ka thėnė: “Kush
dėshiron tė shikojė porosinė e Muhamedit (salallahu alejhi
ue selem) le tė lexojė kėto ajete (dhe pėrmendi kėto tė
treja). Sa kėshillues i madh qė ėshtė Allahu, sa porosi
madhėshtore qė ėshtė ajo e sa i lumtur do tė jetė ai qė
vepron sipas asaj porosie. Fillimi i kėsaj rruge ėshtė nė
dynja, ndėrsa fundi i saj ėshtė nė xhenet, ndėrsa largimi
nga rruga e drejtė duke pasuar epshet dhe dynjanė ose duke
bėrė bidate, kufėr ose hipokrizi e ka fillimin nė dynja
ndėrsa fundin nė xhehenem, nė dynja mbytet nė epshe dhe
vuajtje, nė varr zhytet nė errėsirat e tij ndėrsa pas
ringjalljes nė xhehenem.
Sikur ēdo musliman
tė vepronte sipas kėtyre porosive, atėherė Allahu do tė
ishte me tė, do t`i jepte sukses nė ēėshtjet e tij, e ai do
tė ishte bamirės me veten e tij, do tė ishte bamirės me
krijesat e njerėzit do tė shpėtonin nga e keqja e tij.
Allahu i Madhėruar
ka thėnė: (ky ėshtė komentimi i ajetit) “Bindjuni Allahut
dhe tė dėrguarit e kini kujdes (mos kundėrshtoni).
E nėse refuzoni, atėherė pra, dijeni se obligim i tė
dėrguarit Tonė ėshtė vetėm komunikimi i qartė.” (Maide,
92)
Shejh Ali Abdurrahman
el Hudhejfi |