Nga Ebu
Dherri transmetohet se atij i dėrguari i Allahut i ka
thėnė: “Kije frikė Allahun kudo qė tė jesh! Pasoje tė
keqen me tė mirė qė ta fshijė atė! Sillu mirė me
njerėzit!”
Njohja me
transmetuesin
Ėshtė Ebu
Dherr ibn Xhunade nga fisi gifari. Ėshtė i pesti qė ka
pranuar Islamin. Pėr tė, profeti (alejhi selam) ka
thėnė: “E mėshiroftė Allahu Ebu Dherrin, ecėn i vetėm,
do tė vdesė i vetėm dhe do tė ringjallet i vetėm.”
Kuptimi
gjuhėsor
Fjala
“Kije frikė Allahun” do tė thotė qė tė vendosėsh
ndėrmjet teje dhe dėnimit tė Allahut, pengesė, mburojė.
Kuptimi i
fjalės “kudo qė tė jesh” ėshtė nė ēdo vend qė tė
gjendesh, i vetėm apo i shoqėruar.
Fjala “tė
keqen” ka kuptimin tė fėlliqurėn, tė poshtrėn.
Gjithashtu, thuhet se ka kuptimin e mendimit tė keq.
Fjala
“pasoje” ėshtė urdhėr detyrues dhe nėnkupton pasimin e
sė mirės.
Ndėrsa
fjala “sjellja e mirė”, siē ka thėnė njė dijetar, ėshtė
buzėqeshja nė fytyrėn e muslimanit, tė bėsh mirė dhe tė
largosh tė keqen.
Kuptimi i
pėrgjithshėm
Profeti (alejhi
selam) ėshtė munduar tė pėrgatisė njė gjeneratė, e cila
do tė jetė e zonja tė ecė vazhdimisht nė rrugėn e
besimit, rrugė e cila ėshtė e mbushur me pasimin e
epsheve, rrugė e mbushur me vėshtirėsi tė shumta, derisa
tė krijohet personaliteti i duhur i myslimanit.
Muslimani, i cili e adhuron Allahun e Lartėsuar, ia jep
hakun atij dhe sillet mirė me njerėzit. Nga kjo buron
kėshilla e profetit (alejhi selam) drejtuar besimtarėve
duke thėnė: “Ki frikė Allahun kudo qė tė jesh!”, qė
nėnkupton: Vepro tė gjitha urdhrat dhe largohu nga tė
gjitha tė ndaluarat! Bėje devotshmėrinė mėnyrėn tėnde tė
jetesės! Vendose atė nė zemėr dhe praktikoje atė nė ēdo
fushė tė jetės! Gjithashtu, paraqite atė nė marrėdhėnie
me tė tjerėt, duke pasur shoqėri me ata qė meritojnė njė
vėllazėri tė sinqertė! Dije se Allahu i Lartėsuar
gjithmonė tė shikon, qofsh me tė tjerėt apo i vetėm.
Dije se pėr Allahun e Lartėsuar ėshtė njėlloj tė tė
shohė, si ditėn ashtu edhe natėn, kur je vetėm, ashtu
edhe me tė tjerėt.
Gjithashtu, Allahu i Lartėsuar thotė: “Kini frikė
Allahun, me emrin e tė Cilit pėrbetoheni, ruajeni
farefisninė, se me tė vėrtetė Allahu ėshtė mbikėqyrės
mbi ju.”
“Pasoje
tė keqen me tė mirė” kėtė e shpjegon edhe ajeti i
Kuranit: “Dhe fale namazin nė dy skajet e ditės, e edhe
nė orėt e afėrta (me ditėn) tė natės. S’ka dyshim se
veprat e mira i shlyejnė ato tė kėqijat. Kjo ėshtė njė
kėshillė pėr ato qė i pranojnė kėshillat.” Hud, 114.
Kjo
kėshillė ka tė bėjė me atė qė sėmundja shėrohet me tė
kundėrtėn e saj. Lind pyetja: Cila ėshtė e mira? Gjėja e
parė qė tė largohemi nga kjo e keqje qė kemi bėrė, tė
marrim abdes dhe tė falim dy regate namaz, tė japim
sadaka, tė agjėrojmė.
“Dhe
sillu mirė me njerėzit!” Themeli kryesor pėr ndėrtimin e
njė shoqėrie tė shėndoshė, ėshtė tė sjellurit mirė me
ta. Islami i ka kushtuar rėndėsi tė veēantė edukimit tė
njeriut, pėr ta adhuruar Krijuesin e tij. Gjithashtu, e
ka ndaluar atė tė bėjė ē’rregullime nė tokė. Profeti (alejhi
selam) thotė: “Me tė vėrtetė jam dėrguar pėr tė
pėrmbushur moralin.”
Nga ky
hadith kuptojmė se profetėt e mėparshėm kanė pasur kėtė
pėr qėkkim si dhe pėr tė krijuar qytetėrimin njerėzor
dhe pėr kėtė ka ardhur profeti (alejhi selam) qė ta
pėrmbushė .
Kur themi
“mirė me njerėzit” me kėtė fjalė kuptojmė njerėzit e ēdo
race.
Rregullat
qė nxirren nga hadithi
Fjala “tė
keqen” nėnkupton gjynahet e vogla (gjithashtu edhe tė
mėdhatė). Shlyerja e tyre bėhet vetėm se me teube,
kėrkim falje, me pėrmendje tė Allahut, falje tė namazit,
dhėnie sadakaje etj.
Ēfarė
pėrfitohet nga hadithi
Tė
pasurit frikė Allahun e Lartėsuar ėshtė detyrė si nė
fshehtėsi ashtu edhe nė shoqėri me tė tjerėt, si dhe nė
ēdo vend qė tė jemi. Nėse njeriu e bėn njė tė keqe dhe
pastaj kėrkon falje prej Allahut dhe bėn njė vepėr tė
mirė, atėherė kjo e mirė e fshin atė tė keqe. E kemi pėr
detyrė tė sillemi mirė me njerėzit, t’u bėjmė atyre tė
mira dhe tė largojmė nga ata tė kėqijat. Sjellja e mirė
me njerėzit ėshtė nga shenjat e devotshmėrisė sė lartė
ndaj Allahut, por si tė largohemi nga gjynahet, si ta
ruajmė shikim nga harami?
Njeriu tė
kujtojė se shikimi i Allahut mbi tė ėshtė mė i shpejtė
sesa shikimi i tij mbi haram. Tė frikėsohemi se mos
ndoshta Allahu vendos urrejtje pėr ne, nė zemrat e
njerėzve.