Dijetarėt islam e kanė bėrė
njohjen e teuhidit uluhije me shprehje tė pėrafėrta, vetėm
se disa prej tyre janė mė tė gjata se tė tjerat. Nga kėto
njohje qė i kanė bėrė dijetarėt kėtij teuhidi mund tė
pėrmendim:
3. Njėhsimi i Allahut nė tė
gjitha lojet e adhurimit, tė dukshme dhe tė brendėshme,
qofshin fjalė apo vepra, si dhe mohimin e adhurimit ndaj
ēdokujt tjetėr veē Allahut, kushdo qoftė ai.
4. Dijetari Abdurrahman bin
Sadi (Allahu e mėshiroftė!) i ka bėrė njė pėrmbledhje tė
pėrgjithshme kėtij lloj teuhidi, duke pėrmendur komentimin
dhe shtyllat e tij ku ka thėnė: “Sa i pėrket pėrcaktimit,
komentimit dhe shtyllave tė tij, ai ėshtė qė tė dijė robi
dhe tė vėrtetojė me njė dije dhe siguri tė plotė se Allahu
ėshtė i adhuruari i vetėm dhe i vėrtetė dhe se cilėsitė
hyjnore dhe kuptimet e tyre nuk gjenden tek asnjė nga
krijesat e Tij dhe nuk i meriton ato vetėm se Allahu i
Lartėsuar.”
Nėse kjo i bėhet e qartė dhe
e pranon atė si tė vėrtetė, atėhere ai e njėson Atė me tė
gjitha adhurimet, tė dukshme dhe tė fshehta. Po ashtu, i
kryen tė gjitha detyrimet e dukshme tė Islamit si: namazin,
zekatin, agjėrimin, haxhin, urdhėrimin pėr tė mirė dhe
ndalimin nga e keqja, respektimin e prindėrve dhe ruajtjen e
tė drejtave tė Allahut dhe tė robėrve tė Tij.
Gjithashtu, ky person i
pėrmbahet bazave tė besimit nė Allah, engjėjt e Tij, librat
e Tij, tė dėrguarit e tij, Ditėn e Gjykimit si dhe caktimin
e Allahut tė mirėn dhe tė keqen. Ky njeri, me kryerjen e
kėtyre veprave, nuk kėrkon gjė tjetėr veē kėnaqėsisė sė
Allahut dhe arritjen e shpėrblimit tė Tij, duke pasuar
kėshtu tė Dėrguarin e Allahut (salallahu alejhi ue selam).
Kėshtu, ai beson nė ēdo gjė pėr tė cilėn argumenton Kurani
dhe Suneti[2].
Do t’i gjesh veprat e kėtij personi qė nuk dalin nga ato qė
ka urdhėruar Allahu dhe i Dėrguari i Tij. Po ashtu, ai ėshtė
ndjekės i tė Dėrguarit nė moralin, sjelljen heshtjen si dhe
nė tė gjithė veprat e tij.[3]
Hafidh el Hakemi ka thėnė nė
poemėn e tij tė njohur:
Emrat me tė cilat e kanė
emėrtuar dijetarėt kėtė lloj teuhidi
1.Teuhidi uluhije; (sikurse
kemi folur dhe mė lartė) ėshtė emėrtuar me njė emėr tė tillė,
pėr shkak tė lidhjes sė tij me Allahun, apo me tė njėsuarin,
sepse ai ėshtė i ndėrtuar nė sinqeritetin e plotė ndaj tė
adhuruarit dhe dashurinė e madhe pėr Tė, tė vetėm pa shok.
Kėshtu qė, kjo gjė kėrkon sinqeritet nė adhurim.
2. Teuhidi i adhurimit;
kjo si shkak i lidhjes sė tij me njėsuesin, i cili ėshtė
robi dhe se ky pėrmban sinqeritetin nė adhurimin e Allahut
tė vetėm pa shok.
3. Teuhidi i dėshirės;
sepse ai pėrmban sinqeritetin. Gjithashtu, teuhidi i
dėshirės ėshtė i ndėrtuar nė kėrkimin e kėnaqėsisė sė
Allahut dhe fytyrės sė Tij nė veprat qė kryen njeriu.
4. Teuhidi i qėllimit;
sepse ai ėshtė i ndėrtuar mbi qėllimin e sinqertė, i cili
kėrkon sinqeritetin nė adhurimin e Allahut.
5. Teuhidi i kėrkesės;
sepse ai nė vetveten e tij pėrmbanė kėrkesė dhe lutje qė
robi ia drejton Allahut.
6. Teuhidi veprimeve;
sepse ai pėrmban veprimet, qofshin kėto tė zemrės apo tė
gjymtyrėve.
7. Teuhidi punėve;
sepse ai ėshtė i ndėrtuar mbi sinqeritetin nė vepra dhe
kryerjen e tyre vetėm pėr Allahun.
[2]Suneti i Profetit
janė: veprat dhe thėniet e tė dėrguarit, si dhe tė
gjitha ato ēėshtje tė cilat ai i ka pranuar prej
sahabėve dhe nuk i ka ndaluar ata prej tyre
[3]Abdurrahman
Sadi “Kaulu sedid fi mekasidu teuhid” f. 14-17,
[4]
“Mukhtesar
Mearixh el-Kabul” Hafidh elHakemi, f. 16.