Hytbe

Shkencore
Urtėsi

Ėndėrrat

Ligjėrata

Ilahi

Interesante

Faqja kryesore

Kuran

Hadith
Akide

Fikh

Tefsir

Tema

Pyetje

 

www.albislam.com
 
www.fjalaebukur.com
 
www.ankebut.com
 
www.krenaria.com
 
www.dritaebesimit.com
 
www.audionur.com
 

 
 
 
 
 
 
 
 

Nė muajin e lindjes sė Muhamedit

(salallahu alejhi ue selem) 

1. Domosdoshmėria e dashurisė ndaj Muhamedit (salallahu alejhi ue selem).

Tė nderuar vėllezėr besimtarė!

Njėra ndėr ēėshtjet themelore dhe tė domosdoshme nė fe pėr muslimanin ėshtė dashuria dhe respekti real ndaj Muahamedit (salallahu alejhi ue selem), pėr kėtė kanė rėnė pajtim tė gjithė muslimanėt.

Pėr nivelin i dashurisė ndaj Muhamedit (salallahu alejhi ue selem) duhet tė mėsojė ēdo besimtarė dhe kėtė ēėshtje ta kėtė nė konsideratė ēdo herė. Tė kujtojmė hadithin qė transmeton Enesi (Allahu qoftė i kėnaqur me tė!) nga Pejgamberi (salallahu alejhi ue selem) ku ka thėnė:

"Tre gjėra nėse janė tek personi do tė gjejė ėmbėlsinė e imanit (besimit), tė jetė Allahu dhe i dėrguari i Tij mė tė dashurit tek ai se ēdo gjė tjetėr pėrveē tyre…" (Transmeton Buhariu dhe Muslimi)

Po ashtu transmeton Enesi (Allahu qoftė i kėnaqur me tė!) nga Muhamedi (salallahu alejhi ue selem) se ka thėnė: "Nuk beson askush prej jush derisa tė jem tek ai mė i dashur sesa prindi i tij, fėmija i tij dhe tė gjithė njerėzit." (Transmeton Buhariu dhe Muslimi)

Nga kėto dy hadithe bėhet e qartė dashuria dhe rrespekti ndaj tė Dėrguarit tė Allahut tė Lartėsuar. Ajo duhet tė jetė mė e madhe se ndaj ēdokujt tjetėr, bile duhet ta duash mė shumė se sa veten tėnde, prindėrit e tu, bashkėshorten tėnde dhe fėmijėt e tu.

2. Data e lindjes;

Tė nderuar besimtarė!

Jemi nė muajin hixhrij, rebiul euel, po nė kėtė muaj ka lindur Muhamedi (salallahu alejhi ue selem). Njė pjesė e besimtarėve nė kėtė muaj nė shenjė dashurie bėjnė veprime tė ndryshme, qė disa prej tyre kanė bazė nė fenė e Allahut tė Lartėsuar, ndėrsa prej tyre kanė bazė nė mendje, dėshirė, epsh, apo nė disa hadithe argumentimet me ato nuk ėshtė i qėlluar ose janė tė dobėta apo tė shpifura.

Nė vazhdim do tė paraqesim njė rezyme tė shkurtėr mbi datėlindjen e Muhamedit (salallahu alejhi ue selem).

Pėr datėn e lindjes sė Muhamedit (salallahu alejhi ue selem) kemi disa mendime tė historianėve.

Thuhet se ka lindur tė hėnėn mė datėn 9 tė muajit rebiul euel, disa thonė mė 3 rebiul euel, disa tė tjerė mė 12 rebiul euel, apo nė vitin e parė tė ngjarjes me ‘’elefantin’’, pikėrisht 50 ditė pas ngjarjes. Thuhet qė kjo datė i pėrgjigjet 20 ose 22 prillit tė vitit  571 ose 572 sipas kalendarit.

Ndėrsa, historiani i njohur Dr. Ekrem Dija el Omerij thotė: “Ėshtė e saktė qė lindja e Muhamedit (salallahu alejhi ue selem) ka qenė nė ditėn e hėnė, kurse transmetimet  mė tė forta tregojnė se lindja e tij ishte nė vitin e ‘’elefantit’’.

Po i njejti historian thotė: “Lindjen e tij nė vitin e ‘’elefantit’’ e mbėshtesin edhe studimet bashkėkohore, nga studiuesit muslimanė dhe orientalistė se viti i ‘’elefantit’’ i pėrgjigjet vitit 570 ose 571 gregorian.

Kėtu duhet pėrmendur edhe se data mė e njohur dhe e popullarizuar mes njerėzve ėshtė ėshtė 12 rebiul euel, pėrndryshe edhe pėr kėtė ēėshtje historianėt kanė dhėnė mendime tė ndryshme.

Tė gjitha kėto mendime nuk janė shumė me rėndėsi dhe kjo nuk ėshtė obligative pėr besimtarin. Por, me rėndėsi ėshtė dashuria dhe rrespekti ndaj pishtarit ndriēues tė njerėzimit, Muhamedit (salallahu alejhi ue selem). Veēanėrisht kur jemi nė kohėra kur shumica e muslimanėve nuk dinė asgjė pėr jetėn e tij, dashuria e kėrkuar ndaj tė Dėrguarit tė Allahut nuk e ekziston fare, sepse ėshtė rezervuar dashuria ndaj aktorit apo aktores, sportistit, kėngėtares dhe kėngėtarit...

Dashuria qė duhet tė manifestohet ndaj tė Dėrguarit tė Allahut tė Lartėsuar nuk mjafton tė bėhet vetėm njė herė nė javė, apo njė herė nė muaj, ose njė herė nė vit. Nuk mjafton njė organizim me njė mbrėmje me paraqitjen e njė kumtese mbi jetėn e Muhamedit (salallahu alejhi ue selem), edhe ajo nė formė mjaft tė zbehur dhe jo shkencore, dhe mė pas ky organizim pėrcillet edhe me njė grup recitatorėsh qė i pėrngjet njė shfaqjeje teatrale, apo promovimi kulturor qė i pėrngjet spektaklit klasik dhe kėshtu mendohet se ėshtė kryer obligimi ndaj njė tė dėrguari tė Allahut.

Pra, dashuria nuk na qenka disa poezi qė recitohen e as disa ilahije qė kėndohen, por bindje ndaj Allahut dhe Pejgamberit (salallahu alejhi ue selem). Nuk mjafton vetėm thėnia me gojė, unė e dua Muhamedin (salallahu alejhi ue selem), por kėrkohet pasimi, shkuarja pas mėsimeve tė tij. Allahu i Lartėsuar nuk kėrkon nga besimtarėt vetėm falenderim por kėrkon bindje dhe nėnshtrim, thotė:

“Thuaj! Nėse e doni Allahun, atėherė ejani pas meje qė Allahu t'ju dojė, t'ju falė mėkatet tuaja, se Allahu ėshtė qė falė shumė, mėshiron shumė. Thuaj! Bindjuni Allahut dhe tė dėrguarit, e nėse ata refuzojnė, atėherė Allahu nuk i do pabesimtarėt.”(Ali Imran, 31- 32)

3. Kur filloi tė  shėnohet kjo datė.

Tė nderuar besimtarė!

Kush e filloi manifestimin e ditėlindjes sė Muhamedit (salallahu alejhi ue selem)?

Derisa ishte gjallė Muhamedi (salallahu alejhi ue selem) njė manifestim i ditės sė lindjes sė tij nuk u bė dhe nuk lejoi ai qė tė bėhet. Por edhe pas vdekjes nė shekullin e parė, tė dytė dhe tė tretė njė gjė e tillė nuk ndodhi. Historia nuk shėnoi njė manifestim tė tillė dhe askush prej sahabėve, tabiinėve dhe tebei tabiinėve nuk manifestuan edhe pse ata ishin ndėr mė tė dalluarit nė dashurinė dhe respektin qė kishin ndaj Muhamedit (salallahu alejhi ue selem).

Studimet serioze tregojnė se nė fillim tė shekullit IV hixhrij dinastia fatimite filloi tė organizojė njė manifestim zyrtar. Fatimitė janė ithtarė tė sektit tė devijuar tė quajtur ‘’batinijj’’ dhe ishin ndėr popujt mė tė degjeneruar dhe tė prishur dhe sekteve mė tė devijuara tė shijave, batinije qė paraqitnin Islamin dhe mbanin nė brendėsi kufrin. Ėshtė e dėshmuar qė kėta nuk kanė prejardhje tė pastėr, por janė pasardhės tė zjarrputistėve dhe jehudive. Kjo gjė ėshtė e njohur nė dėshmitė e ulemave tė umetit tonė prej tė gjitha drejtimeve dhe shkollave, si hanefite, malikite, shafiite, hanbelite, ithtarėt e hadithit, apologjetikėve etj.

Tė parėt e filluan ‘’batinitė’’ me qėllim qė tė fusin nė fe atė ēka nuk ėshtė prej saj, duke i larguar njerėzit nga parimet bazė tė fesė. Makriziu thotė: “Prijėsat e dinastisė fatimite filluan tė caktojnė data tė festave dhe gjatė vitit kishin disa festa. Ata festonin vitin e ri, festat e fillim vitit, festa e ashuras, ditėlindjen e Muhamedit (salallahu alejhi ue selem), ditėlindjen e Aliut (Allahu qoftė i kėnaqur me tė!), ditėlindjen e Hasanit dhe Husejnit, ditėlindjen e Ftimes, ditėlindjet e udhėheqėsve, festėn e verės, festėn e dimrit, festėn e nevruzit, etj…

Pra, tė parėt e filluan fatimitė, sekt i dėshmuar pėr hipokrizi ndaj Islamit.

Nga kjo qė u ekspozua mund tė konkludohet se shėnimi i ditėlindjes sė tė Dėrguarit tė Allahut (salallahu alejhi ue selem) nuk bėn pjesė nė festat e theksuara me sunetin e Pejgamberit dhe nuk hyn nė tėrėsinė e detyrave fetare, por pjesė e obligimeve fetare ėshtė pasimi i sunetit tė Muhamedit (salallahu alejhi ue selem).

4. Katėr rregulla bazė tė dashurisė.

Tė nderuar besimtarė!

Abdullah ibėn Mesudi thotė: ‘’Tė jesh ekonomik nė sunet ėshtė mė mirė se sa tė angazhohesh nė bidat.’’ Besimtari duhet tė jetojė nė suaza tė mėsimeve tė sunetit dhe kėshtu duhet ta organizojė jetėn nė kuadėr tė sunetin dhe pėrpjekja e tij tė jetė vetėm pėr ta kėnaqur Allahun dhe tė Dėrguarin e Tij.

Nė vazhdim po ua prezentojmė disa rregulla, tė cilėt duhet t’i mėsojmė e ato janė:

1.      Dashuria ndaj Pejgamberit (salallahu alejhi ue selem) ėshtė obligim.

Allahu i Lartėsuar thotė: “Pejgamberi ėshtė mė i ndjeshėm ndaj besimtarėve se sa ata ndaj vetė vetvetes sė tyre, …”. (Ahzab, 6)

Ibn Kajimi thotė: “…Besimtari nuk mundet ta plotėsojė gradėn e besimit, derisa nuk bėhet Pejgamberi (salallahu alejhi ue selem) mė i dashur te ai se vetveteja e mos tė flasim pėr fėmijėt e prindėrit e tij.”

2.      Vlera e dashurisė sė Pejgamberit (salallahu alejhi ue selem).

Allahu i Lartėsuar nė Kuran thotė: “E kush do qė i bindet Allahut dhe tė dėrguarit, tė tillėt do tė jenė sė bashku me ata qė Allahu i shpėrbleu: (me) pejgamberėt, besnikėt e dalluar, dėshmorėt dhe me tė mirėt. Sa shokė tė mirė janė ata!”. (Nisa, 69)

3.      Dashuri do tė thotė pėrkrahje dhe mbrojtje e sunetit.

Sahabėt kanė dhėnė modelin mė praktik nė pėrkrahje dhe mbrojtje, duke sakrifikuar dhe flijuar ēdo gjė. Allahu i Lartėsuar nė Kuran thotė: “(Prona) U takon muhaxhirėve tė varfėr, tė cilėt u dėbuan prej shtėpive tė tyre dhe prej pasurisė sė tyre, duke kėrkuar mirėsinė dhe kėnaqėsinė prej Allahut dhe qė ndihmojnė Allahun dhe tė dėrguarin e Tij, tė tillėt janė ata tė sinqertit”. (Hashr, 8)

Me mbrojtje dhe pėrkrahje kuptojmė, nxėnien pėrmendėsh tė sunetit dhe praktikimin e tij nė jetėn e pėrditshme.

4.      Dashuria ndaj sunetit do tė thotė tė gjykosh me tė.

Allahu i Lartėsuar nė Kuran thotė: “Pėr Zotin tėnd jo, ata nuk janė besimtarė (tė asaj qė tė zbriti ty as tė asaj para teje) derisa tė mos zgjedhin ty pėr tė gjykuar nė atė konflikt mes tyre, e pastaj (pas gjykimit tėnd) tė mos ndiejnė pakėnaqėsi nga gjykimi yt dhe (derisa) tė mos binden sinqerisht”. (Nisa, 65)

5. Formaliteti i meuludit.

Tė nderuar besimtarė!

Sot, shumė muslimanė janė larguar nga Kurani dhe Suneti, gjė qė ka bėrė  ndarjen e tyre nė grupe dhe drejtime. Kėshtu janė paraqitur forma dhe mėnyra tė ndryshme tė festimeve, saqė edhe Islami nuk ėshtė i kėnaqur me kėto mėnyra, kėshtu kėto shėnime tė ditėlindjes sė Muhamedit (salallahu alejhi ue selem) janė shndėrruar nė formalitete.

Sot, besimtarėt janė tė nevojshėm tė njihen me Muhamedin (salallahu alejhi ue selem), me sunetin e tij dhe me format e jetėsimit tė traditės profetike.

Dijetarėt, hoxhallarėt, studentėt e dijes qė tė gjithė duhet tė angazhohen pėr njė shpjegim tė mirėfilltė shkencor, duke i servuar besimtarėve jetėshkrimin e Muhamedit (salallahu alejhi ue selem).

Nuk jemi ithtarė tė asaj qė tė njihen besimtarėt muslimanė me tė Dėrguarin e Allahut njė herė nė vit, edhe ajo tė bėhet  vetėm me njė ‘’meuvlud’’, dhe me kaq tė pėrfundojė ēdo gjė. Por, dėshiroj qė ēdo besimtar tė bėjė ‘’meulud’’ brenda njėzet e katėr orėve, duke jetuar me sunetin, traditėn e Muhamedit (salallahu alejhi ue selem). Jemi tė thirrur qė tė gjithė pėr ‘’meulud’’ dhe ky manifestim tė jetė praktikė ditore, duke e pėrmendur me salavate, duke respektuar, duke zbatuar sheriatin e tij, duke vepruar me sunetin e tij pėr ta fituar shefatin e tij...

Dėshiroj qė ky ‘’meulud’’ tė pėrfshijė katėr nivele kryesore:

Niveli i parė: Njohja e argumenteve nga Kurani, suneti dhe ixhmai (konsenzuesi) mbi obligueshmėrinė e pasimit tė Muhamedit (salallahu alejhi ue selem).

Niveli i dytė: Edukimi familjar nė respektimin e sunetit tė Muhamedit (salallahu alejhi ue selem), duke siguruar literaturėn burimore mbi jetėshkrimin e Pejgamberit (salallahu alejhi ue selem).

Niveli i tretė: Prezantimi i personalitet tė Muhamedit (salallahu alejhi ue selem) nė rrafshin intelektual, duke organizuar seminare pėr mėsimdhėnės, pedagogė, profesorė, etj..

Niveli i katėrt: Publikimi i traditės profetike nė rrafshin e thirrjes, duke i shtuar ligjėratat, kėshillat, seminaret, tribunat dhe kėshillimi i muslimanėve pėr ta pasuar sunetin.

Edhe njėherė tė kujtojmė se dashuria ndaj Pejgamberit (salallahu alejhi ue selem) ėshtė obligim dhe domosdoshmėri dhe pjesė e besimit. Allahu i Lartėsuar nė Kuran thotė:

“O ju qė besuat! Kush largohet prej jush nga feja e vet (i bėn dėm vetes) s'ka dyshim se Allahu do ta sjellė njė popull qė Ai e do atė (popull) dhe ata e duan Atė (Zotin), (njė popull) qė ėshtė modest e i butė ndaj besimtarėve, por i ashpėr dhe i fortė ndaj mohuesve, qė lufton nė rrugėn e Allahut dhe qė nuk i frikėsohet kėrcėnimit tė asnjė kėrcėnuesi. Kjo (cilėsi e atij populli) ėshtė dhuratė e Allahut qė i jep atij qė do. Allahu ėshtė dhurues i madh, i dijshėm”. (Maide, 54)

Muhamedi (salallahu alejhi ue selem) thotė: “Kapuni pėr sunetin tim dhe tė halifeve tė drejtė e udhėzues pas meje, kapuni pėr tė me dhėmballė”. (Transmeton Ebu Daudi, hadithi ėshtė sahih.)

 

Pėrgatiti: Ulvi Fejzullahu
07.04.2006

Bujanoc,
ulvif@hotmail.com

                                         www.klubikulturor.com