1. Domosdoshmėria e dashurisė ndaj
Muhamedit (salallahu alejhi ue selem).
Tė nderuar vėllezėr besimtarė!
Njėra ndėr ēėshtjet themelore dhe tė domosdoshme nė fe
pėr muslimanin ėshtė dashuria dhe respekti real ndaj
Muahamedit (salallahu alejhi ue selem), pėr kėtė kanė
rėnė pajtim tė gjithė muslimanėt.
Pėr nivelin i dashurisė ndaj Muhamedit (salallahu alejhi
ue selem) duhet tė mėsojė ēdo besimtarė dhe kėtė ēėshtje
ta kėtė nė konsideratė ēdo herė. Tė kujtojmė hadithin qė
transmeton Enesi (Allahu qoftė i kėnaqur me tė!) nga
Pejgamberi (salallahu alejhi ue selem) ku ka thėnė:
"Tre gjėra nėse janė tek personi do tė
gjejė ėmbėlsinė e imanit (besimit), tė jetė Allahu dhe i
dėrguari i Tij mė tė dashurit tek ai se ēdo gjė tjetėr
pėrveē tyre…"
(Transmeton Buhariu dhe Muslimi)
Po
ashtu transmeton Enesi (Allahu qoftė i kėnaqur me tė!)
nga Muhamedi (salallahu alejhi ue selem) se ka thėnė:
"Nuk beson askush prej jush derisa tė jem tek ai mė i
dashur sesa prindi i tij, fėmija i tij dhe tė gjithė
njerėzit." (Transmeton Buhariu dhe Muslimi)
Nga kėto dy hadithe bėhet e qartė dashuria dhe rrespekti
ndaj tė Dėrguarit tė Allahut tė Lartėsuar. Ajo duhet tė
jetė mė e madhe se ndaj ēdokujt tjetėr, bile duhet ta
duash mė shumė se sa veten tėnde, prindėrit e tu,
bashkėshorten tėnde dhe fėmijėt e tu.
2. Data e lindjes;
Tė nderuar besimtarė!
Jemi nė muajin hixhrij, rebiul euel, po nė kėtė muaj ka
lindur Muhamedi (salallahu alejhi ue selem). Njė pjesė e
besimtarėve nė kėtė muaj nė shenjė dashurie bėjnė
veprime tė ndryshme, qė disa prej tyre kanė bazė nė fenė
e Allahut tė Lartėsuar, ndėrsa prej tyre kanė bazė nė
mendje, dėshirė, epsh, apo nė disa hadithe argumentimet
me ato nuk ėshtė i qėlluar ose janė tė dobėta apo tė
shpifura.
Nė
vazhdim do tė paraqesim njė rezyme tė shkurtėr mbi
datėlindjen e Muhamedit (salallahu alejhi ue selem).
Pėr datėn e lindjes sė Muhamedit (salallahu alejhi ue
selem) kemi disa mendime tė historianėve.
Thuhet se ka lindur tė hėnėn mė datėn 9 tė muajit rebiul
euel, disa thonė mė 3 rebiul euel, disa tė tjerė mė 12
rebiul euel, apo nė vitin e parė tė ngjarjes me
‘’elefantin’’, pikėrisht 50 ditė pas ngjarjes. Thuhet qė
kjo datė i pėrgjigjet 20 ose 22 prillit tė vitit 571
ose 572 sipas kalendarit.
Ndėrsa, historiani i njohur Dr. Ekrem Dija el Omerij
thotė: “Ėshtė e saktė qė lindja e Muhamedit (salallahu
alejhi ue selem) ka qenė nė ditėn e hėnė, kurse
transmetimet mė tė forta tregojnė se lindja e tij ishte
nė vitin e ‘’elefantit’’.
Po
i njejti historian thotė: “Lindjen e tij nė vitin e
‘’elefantit’’ e mbėshtesin edhe studimet bashkėkohore,
nga studiuesit muslimanė dhe orientalistė se viti i
‘’elefantit’’ i pėrgjigjet vitit 570 ose 571 gregorian.
Kėtu duhet pėrmendur edhe se data mė e njohur dhe e
popullarizuar mes njerėzve ėshtė ėshtė 12 rebiul euel,
pėrndryshe edhe pėr kėtė ēėshtje historianėt kanė dhėnė
mendime tė ndryshme.
Tė
gjitha kėto mendime nuk janė shumė me rėndėsi dhe kjo
nuk ėshtė obligative pėr besimtarin. Por, me rėndėsi
ėshtė dashuria dhe rrespekti ndaj pishtarit ndriēues tė
njerėzimit, Muhamedit (salallahu alejhi ue selem).
Veēanėrisht kur jemi nė kohėra kur shumica e muslimanėve
nuk dinė asgjė pėr jetėn e tij, dashuria e kėrkuar ndaj
tė Dėrguarit tė Allahut nuk e ekziston fare, sepse ėshtė
rezervuar dashuria ndaj aktorit apo aktores, sportistit,
kėngėtares dhe kėngėtarit...
Dashuria qė duhet tė manifestohet ndaj tė Dėrguarit tė
Allahut tė Lartėsuar nuk mjafton tė bėhet vetėm njė herė
nė javė, apo njė herė nė muaj, ose njė herė nė vit. Nuk
mjafton njė organizim me njė mbrėmje me paraqitjen e njė
kumtese mbi jetėn e Muhamedit (salallahu alejhi ue
selem), edhe ajo nė formė mjaft tė zbehur dhe jo
shkencore, dhe mė pas ky organizim pėrcillet edhe me njė
grup recitatorėsh qė i pėrngjet njė shfaqjeje teatrale,
apo promovimi kulturor qė i pėrngjet spektaklit klasik
dhe kėshtu mendohet se ėshtė kryer obligimi ndaj njė tė
dėrguari tė Allahut.
Pra, dashuria nuk na qenka disa poezi qė recitohen e as
disa ilahije qė kėndohen, por bindje ndaj Allahut dhe
Pejgamberit (salallahu alejhi ue selem). Nuk mjafton
vetėm thėnia me gojė, unė e dua Muhamedin (salallahu
alejhi ue selem), por kėrkohet pasimi, shkuarja pas
mėsimeve tė tij. Allahu i Lartėsuar nuk kėrkon nga
besimtarėt vetėm falenderim por kėrkon bindje dhe
nėnshtrim, thotė:
“Thuaj! Nėse e doni Allahun, atėherė
ejani pas meje qė Allahu t'ju dojė, t'ju falė mėkatet
tuaja, se Allahu ėshtė qė falė shumė, mėshiron shumė.
Thuaj! Bindjuni Allahut dhe tė dėrguarit, e nėse ata
refuzojnė, atėherė Allahu nuk i do pabesimtarėt.”(Ali
Imran, 31- 32)
3. Kur
filloi tė shėnohet kjo datė.
Tė
nderuar besimtarė!
Kush e
filloi manifestimin e ditėlindjes sė Muhamedit (salallahu
alejhi ue selem)?
Derisa ishte
gjallė Muhamedi (salallahu alejhi ue selem) njė
manifestim i ditės sė lindjes sė tij nuk u bė dhe nuk
lejoi ai qė tė bėhet. Por edhe pas vdekjes nė shekullin
e parė, tė dytė dhe tė tretė njė gjė e tillė nuk ndodhi.
Historia nuk shėnoi njė manifestim tė tillė dhe askush
prej sahabėve, tabiinėve dhe tebei tabiinėve nuk
manifestuan edhe pse ata ishin ndėr mė tė dalluarit nė
dashurinė dhe respektin qė kishin ndaj Muhamedit (salallahu
alejhi ue selem).
Studimet
serioze tregojnė se nė fillim tė shekullit IV hixhrij
dinastia fatimite filloi tė organizojė njė manifestim
zyrtar. Fatimitė janė ithtarė tė sektit tė devijuar tė
quajtur ‘’batinijj’’ dhe ishin ndėr popujt mė tė
degjeneruar dhe tė prishur dhe sekteve mė tė devijuara
tė shijave, batinije qė paraqitnin Islamin dhe mbanin nė
brendėsi kufrin. Ėshtė e dėshmuar qė kėta nuk kanė
prejardhje tė pastėr, por janė pasardhės tė
zjarrputistėve dhe jehudive. Kjo gjė ėshtė e njohur nė
dėshmitė e ulemave tė umetit tonė prej tė gjitha
drejtimeve dhe shkollave, si hanefite, malikite,
shafiite, hanbelite, ithtarėt e hadithit, apologjetikėve
etj.
Tė parėt e
filluan ‘’batinitė’’ me qėllim qė tė fusin nė fe atė ēka
nuk ėshtė prej saj, duke i larguar njerėzit nga parimet
bazė tė fesė. Makriziu thotė: “Prijėsat e dinastisė
fatimite filluan tė caktojnė data tė festave dhe gjatė
vitit kishin disa festa. Ata festonin vitin e ri, festat
e fillim vitit, festa e ashuras, ditėlindjen e Muhamedit
(salallahu alejhi ue selem), ditėlindjen e Aliut
(Allahu qoftė i
kėnaqur me tė!),
ditėlindjen e Hasanit dhe Husejnit, ditėlindjen e Ftimes,
ditėlindjet e udhėheqėsve, festėn e verės, festėn e
dimrit, festėn e nevruzit, etj…
Pra, tė
parėt e filluan fatimitė, sekt i dėshmuar pėr hipokrizi
ndaj Islamit.
Nga kjo qė u
ekspozua mund tė konkludohet se shėnimi i ditėlindjes sė
tė Dėrguarit tė Allahut (salallahu alejhi ue selem) nuk
bėn pjesė nė festat e theksuara me sunetin e Pejgamberit
dhe nuk hyn nė tėrėsinė e detyrave fetare, por pjesė e
obligimeve fetare ėshtė pasimi i sunetit tė Muhamedit (salallahu
alejhi ue selem).
4. Katėr
rregulla bazė tė dashurisė.
Tė
nderuar besimtarė!
Abdullah
ibėn Mesudi thotė: ‘’Tė jesh ekonomik nė sunet ėshtė mė
mirė se sa tė angazhohesh nė bidat.’’ Besimtari duhet tė
jetojė nė suaza tė mėsimeve tė sunetit dhe kėshtu duhet
ta organizojė jetėn nė kuadėr tė sunetin dhe pėrpjekja e
tij tė jetė vetėm pėr ta kėnaqur Allahun dhe tė
Dėrguarin e Tij.
Nė vazhdim
po ua prezentojmė disa rregulla, tė cilėt duhet t’i
mėsojmė e ato janė:
1.
Dashuria ndaj Pejgamberit (salallahu
alejhi ue selem) ėshtė obligim.
Allahu i
Lartėsuar thotė: “Pejgamberi ėshtė mė i ndjeshėm ndaj
besimtarėve se sa ata ndaj vetė vetvetes sė tyre, …”.
(Ahzab, 6)
Ibn Kajimi
thotė: “…Besimtari nuk mundet ta plotėsojė gradėn e
besimit, derisa nuk bėhet Pejgamberi (salallahu alejhi
ue selem) mė i dashur te ai se vetveteja e mos tė flasim
pėr fėmijėt e prindėrit e tij.”
2.
Vlera e dashurisė sė Pejgamberit (salallahu
alejhi ue selem).
Allahu i
Lartėsuar nė Kuran thotė: “E kush do qė i bindet
Allahut dhe tė dėrguarit, tė tillėt do tė jenė sė bashku
me ata qė Allahu i shpėrbleu: (me) pejgamberėt, besnikėt
e dalluar, dėshmorėt dhe me tė mirėt. Sa shokė tė mirė
janė ata!”. (Nisa, 69)
3.
Dashuri do tė thotė pėrkrahje dhe mbrojtje e sunetit.
Sahabėt kanė
dhėnė modelin mė praktik nė pėrkrahje dhe mbrojtje, duke
sakrifikuar dhe flijuar ēdo gjė. Allahu i Lartėsuar nė
Kuran thotė: “(Prona) U takon muhaxhirėve tė varfėr,
tė cilėt u dėbuan prej shtėpive tė tyre dhe prej
pasurisė sė tyre, duke kėrkuar mirėsinė dhe kėnaqėsinė
prej Allahut dhe qė ndihmojnė Allahun dhe tė dėrguarin e
Tij, tė tillėt janė ata tė sinqertit”. (Hashr, 8)
Me mbrojtje
dhe pėrkrahje kuptojmė, nxėnien pėrmendėsh tė sunetit
dhe praktikimin e tij nė jetėn e pėrditshme.
4.
Dashuria ndaj sunetit do tė thotė tė gjykosh me tė.
Allahu i
Lartėsuar nė Kuran thotė: “Pėr Zotin tėnd jo, ata nuk
janė besimtarė (tė asaj qė tė zbriti ty as tė asaj para
teje) derisa tė mos zgjedhin ty pėr tė gjykuar nė atė
konflikt mes tyre, e pastaj (pas gjykimit tėnd) tė mos
ndiejnė pakėnaqėsi nga gjykimi yt dhe (derisa) tė mos
binden sinqerisht”. (Nisa, 65)
5.
Formaliteti i meuludit.
Tė
nderuar besimtarė!
Sot, shumė muslimanė janė larguar nga Kurani dhe Suneti,
gjė qė ka bėrė ndarjen e tyre nė grupe dhe drejtime.
Kėshtu janė paraqitur forma dhe mėnyra tė ndryshme tė
festimeve, saqė edhe Islami nuk ėshtė i kėnaqur me kėto
mėnyra, kėshtu kėto shėnime tė ditėlindjes sė Muhamedit
(salallahu alejhi ue selem) janė
shndėrruar nė formalitete.
Sot, besimtarėt janė tė nevojshėm tė njihen me Muhamedin
(salallahu alejhi ue selem), me sunetin e tij dhe me
format e jetėsimit tė traditės profetike.
Dijetarėt, hoxhallarėt, studentėt e dijes qė tė gjithė
duhet tė angazhohen pėr njė shpjegim tė mirėfilltė
shkencor, duke i servuar besimtarėve jetėshkrimin e
Muhamedit (salallahu alejhi ue selem).
Nuk jemi ithtarė tė asaj qė tė njihen besimtarėt
muslimanė me tė Dėrguarin e Allahut njė herė nė vit,
edhe ajo tė bėhet vetėm me njė ‘’meuvlud’’, dhe me kaq
tė pėrfundojė ēdo gjė. Por, dėshiroj qė ēdo besimtar tė
bėjė ‘’meulud’’ brenda njėzet e katėr orėve, duke jetuar
me sunetin, traditėn e Muhamedit (salallahu alejhi ue
selem). Jemi tė thirrur qė tė gjithė pėr ‘’meulud’’ dhe
ky manifestim tė jetė praktikė ditore, duke e pėrmendur
me salavate, duke respektuar, duke zbatuar sheriatin e
tij, duke vepruar me sunetin e tij pėr ta fituar
shefatin e tij...
Dėshiroj qė ky ‘’meulud’’ tė pėrfshijė katėr nivele
kryesore:
Niveli i parė:
Njohja e argumenteve nga Kurani, suneti dhe ixhmai
(konsenzuesi) mbi obligueshmėrinė e pasimit tė Muhamedit
(salallahu alejhi ue selem).
Niveli i dytė:
Edukimi familjar nė respektimin e sunetit tė Muhamedit
(salallahu alejhi ue selem), duke siguruar literaturėn
burimore mbi jetėshkrimin e Pejgamberit (salallahu
alejhi ue selem).
Niveli i tretė:
Prezantimi i personalitet tė Muhamedit (salallahu alejhi
ue selem) nė rrafshin intelektual, duke organizuar
seminare pėr mėsimdhėnės, pedagogė, profesorė, etj..
Niveli i katėrt:
Publikimi i traditės profetike nė rrafshin e thirrjes,
duke i shtuar ligjėratat, kėshillat, seminaret, tribunat
dhe kėshillimi i muslimanėve pėr ta pasuar sunetin.
Edhe njėherė tė kujtojmė se dashuria ndaj Pejgamberit
(salallahu alejhi ue selem) ėshtė obligim dhe
domosdoshmėri dhe pjesė e besimit. Allahu i Lartėsuar nė
Kuran thotė:
“O ju qė
besuat! Kush largohet prej jush nga feja e vet (i bėn
dėm vetes) s'ka dyshim se Allahu do ta sjellė njė popull
qė Ai e do atė (popull) dhe ata e duan Atė (Zotin), (njė
popull) qė ėshtė modest e i butė ndaj besimtarėve, por i
ashpėr dhe i fortė ndaj mohuesve, qė lufton nė rrugėn e
Allahut dhe qė nuk i frikėsohet kėrcėnimit tė asnjė
kėrcėnuesi. Kjo (cilėsi e atij populli) ėshtė dhuratė e
Allahut qė i jep atij qė do. Allahu ėshtė dhurues i madh,
i dijshėm”.
(Maide, 54)
Muhamedi (salallahu
alejhi ue selem) thotė: “Kapuni pėr sunetin tim dhe
tė halifeve tė drejtė e udhėzues pas meje, kapuni pėr tė
me dhėmballė”. (Transmeton Ebu Daudi, hadithi ėshtė
sahih.)