1.
Njohjen reale tė Allahut dhe kjo bėhet duke medituar nė
ajetet e Kuranit dhe duke u thelluar nė kuptimin e
emrave dhe cilėsive tė Allahut. Njeriu kur e di se
Allahu e dėgjon, ai nuk flet ēdo gjė. Kur e di se Allahu
ėshtė Mbikėqyrės i tij, njeriu i frikėsohet Atij gjatė
veprimeve tė tij. Kur njeriu i njeh cilėsitė e Allahut,
besimi i tij ėshtė mė i qėndrueshėm. Ėshtė thėnė: “Kush
e njeh Allahun mė sė miri, i frikėsohet mė sė shumti.”
2. Besimi
qetėson shpirtin, qetėson zemrėn dhe e pastron atė nga
sėmundjet e saj. Besimtari kur do, do pėr Allahun, kur
urren diēka, urren pėr Allahun, kur frikėsohet, i
frikėsohet vetėm Allahut.
3. Besimi
ndikon nė modestinė e besimtarit. Njeriu i cili beson nė
Allahun e di qė ai gjithmonė ka nevojė pėr Allahun. Ai
kur kėrkon, kėrkon prej Allahut dhe kur mbėshtetet,
mbėshtetet vetėm tek Allahu. Nuk bėhet mendjemadh kur
njerėzit e lavdėrojnė atė. Pejgamberi thotė: “Kush bėhet
modest pėr Allahun, Allahu do ta ngrejė atė nė shkallė
mė tė larta.”
4.
Besimi dhe njohja e Allahut ndikon nė bindjen e thellė
ndaj Allahut. Njeriu besimtar ėshtė i sigurt nga ēdo gjė
edhe nė kėtė botė, edhe nė botėn tjetėr. “Ata
qė besuan dhe besimin e tyre nuk e ngatėrruan me besim
tė kotė, atyre u takon tė jenė tė sigurt dhe ata janė nė
rrugė tė drejtė.”
5. Besimi
ndikon nė zvogėlimin e sprovave. Besimtari e di
se ēdo gjė ėshtė prej Allahut dhe e di se Allahu i
sprovon robėrit e vet qė t’i pastrojė ata.
6. Besimi
ndikon nė nxjerrjen e njeriut nga situatat e vėshtira,
nėse ai bėn durim, vuajtjet ia zėvendėson me gėzime.
Besimtarin Allahu e ndihmon nė kėtė botė kur ai mė sė
shumti ka nevojė. Allahu e shpėtoi Junusin nga barku i
balenės dhe iu pėrgjigj kur ai ishte nė momentet mė tė
vėshtira, pėr arsye se ai e njohu Allahun kur ishte i
lirė. Gjersa edhe jobesimtarėt e dinė se vetėm besimi
njeriun e shpėton nė situata tė vėshtira.
7. Besimi
ndikon nė seriozitetin e besimtarit nė jetė. Besimtari
gjithmonė ėshtė serioz nė jetėn e tij, sepse ka pėr
qėllim kėnaqėsinė e Krijuesit. Ai e di vlerėn e kėsaj
bote dhe nuk lejon qė t’i kalojė diēka nga kjo botė nė
lojė apo dėfrim, apo pakujdesi dhe tė harrojė Allahun.
8. Besimi
e liron besimtarin nga skllavėria. Besimtari e di se
adhurimi i takon vetėm Allahut dhe nuk i pėrulet dikujt
tjetėr pėrveē Allahut. Ai nuk adhuron epshin dhe
kėnaqėsitė e veta, nuk adhuron pasurinė. Tregimi i
Bilalit se si prej robėrisė qė ishte kaloi nė njė
njeri, qė historia flet pėr tė, ėshtė shembulli mė i
mirė i kėsaj dhe u bė muezini i Pejgamberit.
9. Besimi
ndikon nė ndriēimin e zemrės. Besimi lidh zemrėn e
njeriut me Krijuesin e tij dhe e mbush atė me besim. Ajo
zemėr e cila ėshtė e mbushur me besim nė Allahun, nė atė
zemėr nuk ka vend e kota, nuk ka vend dashuria ndaj
kėsaj bote qė shkakton hidhėrimin e Allahut.
Ndikimet e besimit nė
jetėn e njeriut janė mė shumė se sa qė i kemi pėrmend
ne. E lusim Allahun qė tė na mundėsojė njohjen e Allahut
sa mė mirė t’ia kemi frikėn Atij dhe tė na shpėrblejė me
shpėrblimet e Tij mė tė mira!