E gjithė kjo lidhet me
autoritetin e Ebu Musab el Bedrit (Allahu qoftė i
kėnaqur me tė!) i cili ka thėnė se i dėrguari i Allahut
(Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) ka thėnė:
“Njė nga paralajmėrimet e mėparshme tė profetėve, tė
cilėn ia kanė pėrcjellė popullit tė tyre ėshtė: ‘Nėse
nuk ke turp, vepro ēfarė tė duash!’” Transmetoi Buhariu.
Shpjegimi i hadithit
Thėnia e tė dėrguarit tė
Allahut (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!):
“…Nėse nuk ke turp, vepro ēfarė tė duash!” ėshtė nė
formėn urdhėrore dhe mund tė ketė disa kuptime:
E para ėshtė nė formė
kėrcėnimi dhe njė kundėrshtim ndaj atyre qė pėrfshihen
nė sjellje tė papėrshtatshme. Njerėz tė tillė nuk kanė
turp para Allahut tė Lartėsuar, pavarėsisht nga drejtimi
qė ato marrin kjo nuk do tė sillte asnjė ndryshim pėr
ta, ndaj nė kėtė rast duket sikur hadithi sjell
mesazhin: “Nėse ju nuk ndjeni ndonjė turp pėr veprimet e
ndaluara qė bėni, atėherė veproni sipas dėshirės…”
Modestia ėshtė cilėsi qė
parandalon sjelljet jomodeste dhe mungesėn e shkaqeve qė
shton distancėn dhe indiferentizmin e besimit tek vetė
Allahu i Lartėsuar.
E dyta ka tė bėjė me tė
ligjshmen. Nėse dikush vepron nė njė formė tė
jashtėligjshme dhe nuk ka turp para Allahut, atėherė ai
ėshtė i lirė tė bėjė ēdo gjė. Por nėse kemi turp,
s’duhet ta bėjmė. Hadithi tregon njė masė me anė tė sė
cilės ne mund tė vlerėsojmė veprat tona, personalisht
dhe publikisht.
Shpjegimi i parė ka tė
bėjė me mungesėn e ndėrgjegjes kundrejt Allahut dhe i
dyti ka tė bėjė mė tė qenėt i vetėdijshėm pėr Allahun qė
Ai tė sheh.
I pari flet pėr njė nefs
tė shfrenuar, ndėrsa tjetri nėnkupton respektimin e
duhur pėr detyrat ndaj tij.
Modestia ėshtė dy llojesh
Ajo mund tė jetė e
natyrshme ose e pėrftuar. Modesti e natyrshme do tė
thotė qė personi nuk ka nevojė tė pėrpiqet, ndėrsa
modestia e pėrftuar ėshtė cilėsi e atyre personave qė
zotėrojnė dije pėr Allahun, pėr madhėshtinė, fuqinė dhe
mbikėqyrjen e Tij ndaj tyre.
Ēėshtje nė lidhje me
modestinė
Modestia
ėshtė njė nga atributet mė tė ndershme dhe njė virtyt i
lartė qė gjendet nė ēdo ligj tė zbritur nė ēdo profet.
Ėshtė njė nga
karakteristikat mė tė pėrkryera dhe mė tė dėshiruara nga
ēdokush dhe njė gjendje e shkėlqyer.
Modestia vetėm tė mira i
sjell robit dhe ėshtė njė shenjė besimi.
Ndrojtja dhe turpi janė e
kundėrta e paturpėsisė.
Modestia ėshtė element i
fesė, ndėrsa paturpėsia s’ka asnjė lidhje me tė.
Ajo stolis natyrėn dhe
personalitetin e ēdokujt dhe tregon se ky person ėshtė i
kulturuar dhe i pastėr.
Paturpėsia, nė anėn tjetėr,
tregon mungesė virtytesh tė njė personi, mungesė
ndershmėrie dhe mungesė kulture.
Ne jemi tė obliguar ta
ruajmė vetveten tonė nga veprimet nė mėnyrė tė
paturpshme.
Ne kurrė s’duhet t’i
ngatėrrojmė turpin me frikėn; nė Islam kėto nuk janė
sinonime.
Modestia ėshtė virtyt bazė
dhe fryt i saj ėshtė dėlirėsia.
Nuk ka modesti kur vjen
puna pėr t’u mėsuar tė tjerėve ligjin Islam dhe pėr
kėrkimin e sė vėrtetės.