Hytbe

Shkencore
Urtėsi

Ėndėrrat

Ligjėrata

Ilahi

Faqja juaj

Faqja kryesore

Kuran

Hadith
Akide

Fikh

Tefsir

Tema

Pyetje

 

www.albislam.com
 
www.fjalaebukur.com
 
www.ankebut.com
 
www.krenaria.com
 
www.dritaebesimit.com
 
www.audionur.com
 

 
 
 
 
 
 
 
 

Mirėsevjen Ramazan!

Muaji i ramazanit ka arritur pėrsėri, muaji i agjėrimit dhe i lutjeve (namazit). Ėshtė muaji qė jep njė mundėsi pėr falje nga Allahu dhe shpėtim nga mėkatet tona.  Ėshtė muaji qė tė bėjmė vepra tė mira dhe tė japim lėmoshė. Ėshtė muaji kur hapen dyert e xhenetit dhe shpėrblimet pėr punėt tona janė tė lartėsuara shumėfish.  Ėshtė muaji ku lutjet pranohen dhe statusi i besimtarit ėshtė i lartėsuar. Ėshtė muaji ku mėkatet falen. Allahu dhuron mė shumė mėshirė (bekime) pėr robėrit e Tij nė muajin e ramazanit.  Ky ėshtė muaji i agjėrimit qė ėshtė njė nga pesė shtyllat e Islamit. I dėrguari i Allahut, paqja dhe shpėtimi i Zotit qoftė mbi tė, agjėroi gjatė kėtij muaji dhe i udhėzoi ndjekėsit e tij qė ta bėjnė tė njėjtėn.  Ai na tregoi se kushdo qė e agjėron kėtė muaj me besim, duke kėrkuar shpėrblimin e Allahut, subhanehu ue teala, do t’i ketė tė gjitha mėkatet e kaluara tė tij tė falura. Ai, paqja dhe shpėtimi i Zotit qoftė mbi tė, gjithashtu na informoi (tregoi) se kushdo qė qėndron (bėn) nė namaz gjatė gjithė kėtij muaji do t’i falen tė gjitha mėkatet e tij.   

Nė muajin e ramazanit ėshtė njė natė e cila ėshtė mė e mirė se njė mijė muaj. Kushdo qė e mohon mirėsinė (begatinė) e kėsaj nate vėrtetė ėshtė i humbur.

Duhet ta mirėpresim kėtė muaj dhe ta shfrytėzojmė nė lumturi dhe nė gėzim. Duhet tė kryejmė agjėrimin dhe namazin dhe tė konkurrojmė (garojmė) nė vepra tė mira.  Gjatė kėtij muaji duhet me vullnet tė plotė tė pendohemi pėr tė gjitha mėkatet tona dhe ta nxisim njėri-tjetrin qė tė punojė punė tė mira dhe tė thėrrasim nė ēka ėshtė e mirė dhe tė ndalojmė tė keqen. Nė kėtė mėnyrė do tė arrijmė ta fitojmė mėshirėn e dhe shpėrblimet e mėdha tė ramazanit.

Agjėrimi na dhuron (jep) shumė dobi dhe ėshtė pėrplot urtėsi. Pastron dhe forcon zemrat tona. Na shpėton (ēliron) nga prirjet tona tė ulėta si: pasuria e tepėrt, mburrja, dhe koprracia. Pėrforcon cilėsitė tona tė mira si: qėndresa, mėshira, dhe bujaria. Na ndihmon nė luftėn tonė tė brendshme qė tė kėnaqim Allahun dhe tė arrijmė afėrsinė tek Ai. 

Agjėrimi na mėson pėr nevojat tona. Na tregon se sa te dobėt jemi dhe vėrtetė se sa jemi tė varur pėr Zotin tonė. Na tregon se sa shumė Allahu na ka begatuar. Detyrohemi ta falėnderojmė Allahun dhe t’i shfrytėzojmė begatitė qė Ai na ka dhėnė nė bindje (dėgjueshmėri) ndaj Tij.

Allahu na tėrheq vėmendjen te kėto dobi tė shumta kur thotė: “O ju qė besuat, agjėrimi u ėshtė bėrė obligim sikurse qė ishte obligim edhe i atyre qė ishin para jush, kėshtu qė tė bėheni tė devotshėm.” Bekare, 183.

Nė kėtė ajet kuranor, Allahu na bėn tė qartė se na ėshtė urdhėruar agjėrimi nė mėnyrė qė tė na pastrojė.

Agjėrimi ėshtė njė mjet (mėnyrė) pėr ne qė ta mėsojmė vetė-pėrmbajtjen dhe tė kultivojmė devotshmėrinė tonė. Devotshmėria ėshtė tė zbatohen urdhrat e ndalesat e Allahut dhe tė dėrguarit tė Tij, paqja dhe shpėtimi i Zotit qoftė mbi tė, me zemėr tė pastėr, larg dėshirave tona dhe nė pėrkulje ndaj Allahut, si dhe t’i shmangemi dėnimit dhe hidhėrimit tė Tij.  

Agjėrimi ėshtė njė vepėr e madhe nė vetvete dhe njė mėnyrė kryesore nė ngritjen e devotshmėrisė tonė nė tė gjitha aspektet e jetės tonė materiale dhe fetare.

I dėrguari i Zotit, paqja dhe shpėtimi i Zotit qoftė mbi tė, na tregoi njėrėn nga dobitė e agjėrimit kur thotė: “O tė rinj, kush prej jush ka mundėsi qė tė martohet, le ta bėjė, sepse kjo ėshtė mė sė miri pėr ruajtjen e shikimit dhe organeve intime. E kush nuk ka mundėsi, atėherė le tė agjėrojė, sepse agjėrimi e zvogėlon epshin (aftėsinė seksuale)”.

Arsyeja qė agjėrimi ka kėtė efekt ėshtė sepse djalli lėviz (qarkullon) si gjaku nėpėr damarėt tanė. Agjėrimi pėrmban kėtė lėvizje, ndėrkohė qė vepron si njė pėrkujtim i Allahut dhe madhėshtisė sė tij, nė kėtė mėnyrė redukton ndikimin e djallit mbi personin qė agjėron gjersa nė tė njėjtėn kohė besimi i tij forcohet (rritet). Ai natyrisht fillon tė merret me mė shumė vepra tė mira dhe mė pak mėkate. 

Ka shumė dobi tė tjera tė agjėrimit qė ne i zbulojmė me njė tė menduar dhe reflektim tė vogėl.

Agjėrimi ėshtė i mirė edhe pėr shėndetin trupor. Ai i jep trupit njė mundėsi qė ta pastrojė veten nga helmet e mbledhura, njė fakt e cila ėshtė e vėrtetuar nga mjekė tė shumtė. Ajetet kuranore na flasin gjerėsisht pėr mirėsitė (vlerat) e agjėrimit nė muajin e Ramazanit dhe tė qenėt njė detyrim pėr besimtarėt. Allahu thotė: “ O ju qė besuat, agjėrimi u ėshtė bėrė obligim sikurse qė ishte obligim edhe i atyre qė ishin para jush, kėshtu qė tė bėheni tė devotshėm. (Jeni tė obliguar pėr) Ditė tė caktuara…, (ato ditė tė numėruara janė) muaji i ramazanit qė nė tė (filloi tė) shpallet Kurani, qė ėshtė udhėrrėfyes pėr njerėz dhe sqarues i rrugės sė drejtė dhe dallues ( i tė vėrtetės nga gėnjeshtra). E kush e pėrjeton prej jush kėtė muaj, le ta agjėrojė, ndėrsa kush ėshtė i sėmurė ose nė udhėtim, le tė agjėrojė aq ditė nga ditėt e mėvonshme. Allahu me kėtė dėshiron lehtėsim pėr ju, e nuk dėshiron vėshtirėsim pėr ju. (Tė agjėroni ditėt e lėshuara mė vonė) Qė tė plotėsoni numrin, tė madhėroni Allahun pėr atė se u udhėzoi dhe qė tė falėnderoni.” Bekare, 183-185.

I dėrguari i Allahut, paqja dhe shpėtimi i Zotit qoftė mbi tė, ka thėnė: “Islami ėshtė ngritur mbi pesė shtylla: Dėshmisė se nuk ka zot tjetėr qė meriton tė adhurohet pėrveē Allahut dhe se Muhamedi ėshtė i dėrguar i Allahut, falja e namazit, dhėnia e zekatit, agjėrimi i muajit tė ramazanit dhe kryerjes sė haxhit.” Buhariu dhe Muslimi

Kur engjėlli Xhibril e pyeti tė dėrguarin e Zotit pėr Islamin, ai u pėrgjigj: “Islami ėshtė tė dėshmosh se nuk ka nuk ka zot tjetėr qė meriton tė adhurohet pėrveē Allahut dhe se Muhamedi ėshtė i dėrguar i Tij, ta falėsh namazin, ta jepėsh zekatin, ta agjėrosh ramazanin dhe ta vizitosh shtėpinė e shenjtė- Qaben, nėse ke mundėsi ta bėsh kėtė.  Suneni i Tirmidhiut

Xhibrili pastaj i tha : “Tė vėrtetėn e the”, pastaj ai i tha : “Mė trego pėr besimin?”  I dėrguari i Allahut, paqja dhe shpėtimi i Zotit qoftė mbi tė, u pėrgjigj: “Tė besosh nė Allahun, nė engjėjt e Tij, librat e Tij, tė dėrguarit e Tij, ditėn e fundit dhe tė besosh nė caktimin  e Tij tė sė mirės dhe tė sė keqes.” Ai i tha : “Tė vėrtetėn e the” tha: “Mė trego ē’ėshtė ihsani (bamirėsia)?” I dėrguari i Allahut, paqja dhe shpėtimi i Zotit qoftė mbi tė, tha: “Ta adhurosh Allahun sikur ta shohėsh, sepse edhe pse ti nuk e sheh, Ai vėrtet tė sheh ty” Ai tha: “Tė vėrtetėn e tha”. Nė Sahihun e Muslimit

Ky hadith ėshtė me rėndėsi mjaft tė madhe dhe meriton njė vėmendje serioze.

Njėherė Muadh ibn Xhebeli i tha tė dėrguarit tė Zotit, paqja dhe shpėtimi i Zotit qoftė mbi tė: “Mė trego disa vepra qė mė mundėsojnė qė tė hyj nė xhenet dhe qė mė largojnė nga xhehenemi”  I dėrguari i Zotit, paqja dhe shpėtimi i Zotit qoftė mbi tė, iu pėrgjigj: “Ju keni pyetur pėr diēka tė rėndėsishme, sidoqoftė ėshtė shumė e thjeshtė pėr njėrin tė cilit Allahu ia bėn tė lehtė. Adhuroje Allahun dhe mos i shoqėro askėnd nė adhurim, fale namazin, jepe zekatin, agjėroje ramazanin, dhe vizitoje shtėpinė e shenjtė- Qaben, nėse ke mundėsi ta bėsh”, pastaj i dėrguari i Zotit, paqja dhe shpėtimi i Zotit qoftė mbi tė, shtoi : “A nuk duhet t’ju informoj pėr dyert e mirėsisė? Agjėrimi ėshtė xhenet. Lėmosha i asgjėson mėkatet sikur uji qė e shuan zjarrin.” Suneni i Tirmidhiut

Agjėrimi ėshtė njė vepėr shumė e virtytshme me njė shpėrblim proporcional (tė barabartė) me madhėshtinė e saj. Kjo ėshtė veēanėrisht nė Ramazan, qė kur Allahu e ka bėrė agjėrimin njė obligim pėr besimtarėt dhe njė mjet pėr tė arritur shpėtimin.

I dėrguari i Allahut, paqja dhe shpėtimi i Zotit qoftė mbi tė, ka thėnė: “Ēdo vepėr e njeriut ėshtė pėr veten e tij dhe shpėrblimi i saj ėshtė i shumėfishuar pėr atė nga dhjetė deri shtatėqind herė. Allahu thotė: ‘Pėrveē agjėrimit, vėrtetė ai ėshtė pėr Mua, dhe vetėm Unė do tė shpėrblej pėr atė posaēėrisht, vėrtetė ai i len epshet e tij, ushqimin e tij, dhe pijen e tij pėr hir Timin’. Ai i cili agjėron pėrjeton dy gėzime, njėrin kur ai tė ndėrpret agjėrimin e tij dhe tjetrin kur tė takojė Zotin e tij. Padyshim, era e gojės sė agjėruesit ėshtė mė e kėndshme tek Allahu se aroma e miskut. Nė Sahihun e Buhariut dhe tė Muslimit

I dėrguari i Zotit, paqja dhe shpėtimi i Zotit qoftė mbi tė, ka thėnė: “Kur vjen ramazani hapen dyert e xhenetit, mbyllen dyert e xhehenemit dhe lidhen djajtė.” Nė Sahihun e Buhariut dhe tė Muslimit

I dėrguari i Zotit, paqja dhe shpėtimi i Zotit qoftė mbi tė, thotė: “Nė natėn e parė tė ramazanit, djajtė dhe xhinėt e pabindur janė tė lidhur me zinxhirė. Dyert e xhenetit janė tė hapura gjersa asnjė derė e vetme nuk mbetet e mbyllur. Dyert e xhehenemit janė tė mbyllura gjersa asnjė derė e vetme nuk ėshtė e hapur. Pastaj njė thirrės thėrret: ‘O kėrkues tė sė mirės, ecni pėrpara! O kėrkues tė sė keqes, burgosni veten! Allahu liron njerėzit nga xhehenemi ēdo natė.” Suneni i Tirmidhiut

Nė prag tė ramazanit, i dėrguari i Allahut, paqja dhe shpėtimi i Zotit qoftė mbi tė, mbajti njė fjalim dhe tha: “O njerėz, njė muaj i shkėlqyer dhe i bekuar ėshtė duke ardhur tek ju, njė muaj qė pėrmban njė natė mė tė mirė se njėmijė muaj.”

Allahu ka bėrė agjėrimin nė ditėt e caktuara njė obligim dhe tė falet namazi nė netėt e tij si njė vepėr vullnetare. Kushdo qė kėrkon afėrsinė tek Allahu nė kėtė muaj pėrmes ndonjė vepre tė moralshme do tė ketė sikur njėri i cili kryen njė obligim fetar nė kohėn tjetėr dhe kushdo qė bėn njė vepėr tė obliguar tė adhurimit nė kėtė muaj do tė ketė sikur ai qė bėn shtatėdhjetė vepra tė tilla nė kohėn (herėn) tjetėr. Ėshtė muaji i durimit dhe shpėrblimi pėr durimin ėshtė xheneti.” Sahih, Ibn Khuzejmeh

Duhet ta shfrytėzojmė rastin e prezantuar tek ne nė kėtė muaj tė bekuar dhe ta ēmojmė madhėshtinė e kėsaj kohe me adhurime tė shumta qė mund tė bėjmė. Duhet tė nxitojmė qė tė bėjmė punė tė mira.

Allahu e ka bėrė kėtė muaj njė kohė pėr adhurim dhe pėr garim me njėri-tjetrin nė tė mira. Duhet t’i shpeshtojmė lutjet tona dhe tė shpenzojmė kohėn nė bamirėsi. Duhet ta shpeshtojmė leximin e Kuranit famėlartė, tė nxitojmė qė t’i ndihmojmė tė varfrit, nevojtarėt, dhe jetimėt.

I dėrguari i Zotit, paqja dhe shpėtimi i Zotit qoftė mbi tė, ishte mė bujari nga tė gjithė njerėzit nė muajin e Ramazanit. Duhet tė ndjekim shembullin e pėrsosur tė tė dėrguarit tė Zotit, paqja dhe shpėtimi i Zotit qoftė mbi tė, duke shtuar pėrpjekjet tona nė vepra tė mira nė kėtė muaj.  Duhet t’i ruajmė tė mirat e agjėrimit tonė nga mėkatet tona dhe nga tė metat tona. I dėrguari i Allahut, paqja dhe shpėtimi i Zotit qoftė mbi tė, ka thėnė: “Kushdo qė nuk e lė tė gėnjyerit dhe tė vepruarit sipas saj, Allahu nuk ka nevojė qė ai tė lė tė ngrėnit e tė pirėt.  Nė Sahihun e Buhariut

I dėrguari i Allahut, paqja dhe shpėtimi i Zotit qoftė mbi tė, ka thėnė: “Agjėrimi ėshtė mbrojtje, e ai qė ėshtė duke agjėruar nuk guxon tė flasė fjalė tė turpshme e as ta ngrejė zėrin, ndėrsa nėse dikush e ofendon (shan), ose e kundėrshton (fjaloset me tė), le tė thotė: ‘Unė jam agjėrueshėm’..” Nė Sahihun e Buhariut dhe tė Muslimit

Duhet qė ta lusim Allahun pėr falje nė kėtė muaj dhe tė bėjmė tė gjitha ato qė mund t’i bėjmė qė tė pėrfitojmė nga kjo kohė e ēmuar.  Duhet t’i largohemi ndonjė keqbėrjeje kundėr agjėrimit qė do tė na asgjėsojė tė mirat e tij dhe tė shkaktojė hidhėrimin e Zotit, Zoti na ruajtė! Prandaj, nuk duhet tė jemi mospėrfillės ndaj lutjeve tona ose tė bėjmė ndonjė koprraci nė zekatin tonė.

Nuk duhet tė shpenzojmė pjesėn e pasurisė sė jetimėve, t’ua grabisim pasurinė atyre, ta shtypim dikė, ose tė mos i respektojmė prindėrit tanė. Nuk duhet t’i shkėputim lidhjet farefisnore. Duhet t’iu shmangemi thashethemeve, pėrgojimeve, gėnjeshtrave dhe ideve tė gabuara. Duhet t’i shmangemi betimeve tė rrejshme dhe pretendimeve. Nuk duhet tė rruhemi ose tė shkurtojmė mjekrat tona dhe nuk duhet t’i lėmė mustaqet qė tė rriten. Nuk duhet tė dėgjojmė muzikė, apo edhe instrumente muzikore. Gratė nuk duhet tė ekspozohen pa shkak dhe burrat nuk duhet tė pėrzihen me to.

Kėto mėkate janė tė ndaluara edhe gjatė tėrė vitit, por nė ramazan ato bile janė edhe mė tė ndaluara dhe mė tė mėdha. Duhet t’i frikėsohemi Allahut dhe t’i shmangemi asaj ēka Allahu dhe i dėrguari i Tij na ka ndaluar.  Duhet tė jemi tė drejtė nė bindjen tonė nė muajin ramazan dhe gjatė pjesės tjetėr tė vitit. Duhet ta ftojmė njėri-tjetrin nė kėtė mirėsi, kėshtu qė do tė arrijmė suksesin dhe shpėtimin qė ky muaj na premton.

 

                 Shejh Abdulaziz bin Baz

Pėrktheu nga anglishtja: Fitim Nuhiu

22.09.2006

                                                      www.klubikulturor.com