Muaji i
ramazanit ka arritur pėrsėri, muaji i agjėrimit dhe i
lutjeve (namazit). Ėshtė muaji qė jep njė mundėsi pėr
falje nga Allahu dhe shpėtim nga mėkatet tona. Ėshtė
muaji qė tė bėjmė vepra tė mira dhe tė japim lėmoshė.
Ėshtė muaji kur hapen dyert e xhenetit dhe shpėrblimet
pėr punėt tona janė tė lartėsuara shumėfish. Ėshtė
muaji ku lutjet pranohen dhe statusi i besimtarit ėshtė
i lartėsuar. Ėshtė muaji ku mėkatet falen. Allahu dhuron
mė shumė mėshirė (bekime) pėr robėrit e Tij nė muajin e
ramazanit. Ky ėshtė muaji i agjėrimit qė ėshtė njė nga
pesė shtyllat e Islamit. I dėrguari i Allahut, paqja dhe
shpėtimi i Zotit qoftė mbi tė, agjėroi gjatė kėtij muaji
dhe i udhėzoi ndjekėsit e tij qė ta bėjnė tė njėjtėn.
Ai na tregoi se kushdo qė e agjėron kėtė muaj me besim,
duke kėrkuar shpėrblimin e Allahut, subhanehu ue teala,
do t’i ketė tė gjitha mėkatet e kaluara tė tij tė
falura. Ai, paqja dhe shpėtimi i Zotit qoftė mbi tė,
gjithashtu na informoi (tregoi) se kushdo qė qėndron
(bėn) nė namaz gjatė gjithė kėtij muaji do t’i falen tė
gjitha mėkatet e tij.
Nė muajin
e ramazanit ėshtė njė natė e cila ėshtė mė e mirė se njė
mijė muaj. Kushdo qė e mohon mirėsinė (begatinė) e kėsaj
nate vėrtetė ėshtė i humbur.
Duhet ta
mirėpresim kėtė muaj dhe ta shfrytėzojmė nė lumturi dhe
nė gėzim. Duhet tė kryejmė agjėrimin dhe namazin dhe tė
konkurrojmė (garojmė) nė vepra tė mira. Gjatė kėtij
muaji duhet me vullnet tė plotė tė pendohemi pėr tė
gjitha mėkatet tona dhe ta nxisim njėri-tjetrin qė tė
punojė punė tė mira dhe tė thėrrasim nė ēka ėshtė e mirė
dhe tė ndalojmė tė keqen. Nė kėtė mėnyrė do tė arrijmė
ta fitojmė mėshirėn e dhe shpėrblimet e mėdha tė
ramazanit.
Agjėrimi
na dhuron (jep) shumė dobi dhe ėshtė pėrplot urtėsi.
Pastron dhe forcon zemrat tona. Na shpėton (ēliron) nga
prirjet tona tė ulėta si: pasuria e tepėrt, mburrja, dhe
koprracia. Pėrforcon cilėsitė tona tė mira si: qėndresa,
mėshira, dhe bujaria. Na ndihmon nė luftėn tonė tė
brendshme qė tė kėnaqim Allahun dhe tė arrijmė afėrsinė
tek Ai.
Agjėrimi
na mėson pėr nevojat tona. Na tregon se sa te dobėt jemi
dhe vėrtetė se sa jemi tė varur pėr Zotin tonė. Na
tregon se sa shumė Allahu na ka begatuar. Detyrohemi ta
falėnderojmė Allahun dhe t’i shfrytėzojmė begatitė qė Ai
na ka dhėnė nė bindje (dėgjueshmėri) ndaj Tij.
Allahu na
tėrheq vėmendjen te kėto dobi tė shumta kur thotė: “O
ju qė besuat, agjėrimi u ėshtė bėrė obligim sikurse qė
ishte obligim edhe i atyre qė ishin para jush, kėshtu qė
tė bėheni tė devotshėm.” Bekare, 183.
Nė kėtė
ajet kuranor, Allahu na bėn tė qartė se na ėshtė
urdhėruar agjėrimi nė mėnyrė qė tė na pastrojė.
Agjėrimi
ėshtė njė mjet (mėnyrė) pėr ne qė ta mėsojmė
vetė-pėrmbajtjen dhe tė kultivojmė devotshmėrinė tonė.
Devotshmėria ėshtė tė zbatohen urdhrat e ndalesat e
Allahut dhe tė dėrguarit tė Tij, paqja dhe shpėtimi i
Zotit qoftė mbi tė, me zemėr tė pastėr, larg dėshirave
tona dhe nė pėrkulje ndaj Allahut, si dhe t’i shmangemi
dėnimit dhe hidhėrimit tė Tij.
Agjėrimi
ėshtė njė vepėr e madhe nė vetvete dhe njė mėnyrė
kryesore nė ngritjen e devotshmėrisė tonė nė tė gjitha
aspektet e jetės tonė materiale dhe fetare.
I
dėrguari i Zotit, paqja dhe shpėtimi i Zotit qoftė mbi
tė, na tregoi njėrėn nga dobitė e agjėrimit kur thotė: “O
tė rinj, kush prej jush ka mundėsi qė tė martohet, le ta
bėjė, sepse kjo ėshtė mė sė miri pėr ruajtjen e shikimit
dhe organeve intime. E kush nuk ka mundėsi, atėherė le
tė agjėrojė, sepse agjėrimi e zvogėlon epshin (aftėsinė
seksuale)”.
Arsyeja
qė agjėrimi ka kėtė efekt ėshtė sepse djalli lėviz
(qarkullon) si gjaku nėpėr damarėt tanė. Agjėrimi
pėrmban kėtė lėvizje, ndėrkohė qė vepron si njė
pėrkujtim i Allahut dhe madhėshtisė sė tij, nė kėtė
mėnyrė redukton ndikimin e djallit mbi personin qė
agjėron gjersa nė tė njėjtėn kohė besimi i tij forcohet
(rritet). Ai natyrisht fillon tė merret me mė shumė
vepra tė mira dhe mė pak mėkate.
Ka shumė
dobi tė tjera tė agjėrimit qė ne i zbulojmė me njė tė
menduar dhe reflektim tė vogėl.
Agjėrimi
ėshtė i mirė edhe pėr shėndetin trupor. Ai i jep trupit
njė mundėsi qė ta pastrojė veten nga helmet e mbledhura,
njė fakt e cila ėshtė e vėrtetuar nga mjekė tė shumtė.
Ajetet kuranore na flasin gjerėsisht pėr mirėsitė
(vlerat) e agjėrimit nė muajin e Ramazanit dhe tė qenėt
njė detyrim pėr besimtarėt. Allahu thotė: “ O ju qė
besuat, agjėrimi u ėshtė bėrė obligim sikurse qė ishte
obligim edhe i atyre qė ishin para jush, kėshtu qė tė
bėheni tė devotshėm. (Jeni tė obliguar pėr) Ditė tė
caktuara…, (ato ditė tė numėruara janė) muaji i
ramazanit qė nė tė (filloi tė) shpallet Kurani, qė ėshtė
udhėrrėfyes pėr njerėz dhe sqarues i rrugės sė drejtė
dhe dallues ( i tė vėrtetės nga gėnjeshtra). E kush e
pėrjeton prej jush kėtė muaj, le ta agjėrojė, ndėrsa
kush ėshtė i sėmurė ose nė udhėtim, le tė agjėrojė aq
ditė nga ditėt e mėvonshme. Allahu me kėtė dėshiron
lehtėsim pėr ju, e nuk dėshiron vėshtirėsim pėr ju. (Tė
agjėroni ditėt e lėshuara mė vonė) Qė tė plotėsoni
numrin, tė madhėroni Allahun pėr atė se u udhėzoi dhe qė
tė falėnderoni.” Bekare, 183-185.
I
dėrguari i Allahut, paqja dhe shpėtimi i Zotit qoftė mbi
tė, ka thėnė: “Islami ėshtė ngritur mbi pesė shtylla:
Dėshmisė se nuk ka zot tjetėr qė meriton tė adhurohet
pėrveē Allahut dhe se Muhamedi ėshtė i dėrguar i
Allahut, falja e namazit, dhėnia e zekatit, agjėrimi i
muajit tė ramazanit dhe kryerjes sė haxhit.” Buhariu
dhe Muslimi
Kur
engjėlli Xhibril e pyeti tė dėrguarin e Zotit pėr
Islamin, ai u pėrgjigj: “Islami ėshtė tė dėshmosh se
nuk ka nuk ka zot tjetėr qė meriton tė adhurohet pėrveē
Allahut dhe se Muhamedi ėshtė i dėrguar i Tij, ta falėsh
namazin, ta jepėsh zekatin, ta agjėrosh ramazanin dhe ta
vizitosh shtėpinė e shenjtė- Qaben, nėse ke mundėsi ta
bėsh kėtė. Suneni i Tirmidhiut
Xhibrili
pastaj i tha : “Tė vėrtetėn e the”, pastaj ai i
tha : “Mė trego pėr besimin?” I dėrguari i
Allahut, paqja dhe shpėtimi i Zotit qoftė mbi tė, u
pėrgjigj: “Tė besosh nė Allahun, nė engjėjt e Tij,
librat e Tij, tė dėrguarit e Tij, ditėn e fundit dhe tė
besosh nė caktimin e Tij tė sė mirės dhe tė sė keqes.”
Ai i tha : “Tė vėrtetėn e the” tha: “Mė
trego ē’ėshtė ihsani (bamirėsia)?” I dėrguari i
Allahut, paqja dhe shpėtimi i Zotit qoftė mbi tė, tha: “Ta
adhurosh Allahun sikur ta shohėsh, sepse edhe pse ti nuk
e sheh, Ai vėrtet tė sheh ty” Ai tha: “Tė
vėrtetėn e tha”. Nė Sahihun e Muslimit
Ky hadith
ėshtė me rėndėsi mjaft tė madhe dhe meriton njė vėmendje
serioze.
Njėherė
Muadh ibn Xhebeli i tha tė dėrguarit tė Zotit, paqja dhe
shpėtimi i Zotit qoftė mbi tė: “Mė trego disa vepra qė
mė mundėsojnė qė tė hyj nė xhenet dhe qė mė largojnė nga
xhehenemi” I dėrguari i Zotit, paqja dhe shpėtimi i
Zotit qoftė mbi tė, iu pėrgjigj: “Ju keni pyetur pėr
diēka tė rėndėsishme, sidoqoftė ėshtė shumė e thjeshtė
pėr njėrin tė cilit Allahu ia bėn tė lehtė. Adhuroje
Allahun dhe mos i shoqėro askėnd nė adhurim, fale
namazin, jepe zekatin, agjėroje ramazanin, dhe vizitoje
shtėpinė e shenjtė- Qaben, nėse ke mundėsi ta bėsh”,
pastaj i dėrguari i Zotit, paqja dhe shpėtimi i Zotit
qoftė mbi tė, shtoi : “A nuk duhet t’ju informoj pėr
dyert e mirėsisė? Agjėrimi ėshtė xhenet. Lėmosha i
asgjėson mėkatet sikur uji qė e shuan zjarrin.”
Suneni i Tirmidhiut
Agjėrimi
ėshtė njė vepėr shumė e virtytshme me njė shpėrblim
proporcional (tė barabartė) me madhėshtinė e saj. Kjo
ėshtė veēanėrisht nė Ramazan, qė kur Allahu e ka bėrė
agjėrimin njė obligim pėr besimtarėt dhe njė mjet pėr tė
arritur shpėtimin.
I
dėrguari i Allahut, paqja dhe shpėtimi i Zotit qoftė mbi
tė, ka thėnė: “Ēdo vepėr e njeriut ėshtė pėr veten e
tij dhe shpėrblimi i saj ėshtė i shumėfishuar pėr atė
nga dhjetė deri shtatėqind herė. Allahu thotė: ‘Pėrveē
agjėrimit, vėrtetė ai ėshtė pėr Mua, dhe vetėm Unė do tė
shpėrblej pėr atė posaēėrisht, vėrtetė ai i len epshet e
tij, ushqimin e tij, dhe pijen e tij pėr hir Timin’. Ai
i cili agjėron pėrjeton dy gėzime, njėrin kur ai tė
ndėrpret agjėrimin e tij dhe tjetrin kur tė takojė Zotin
e tij. Padyshim, era e gojės sė agjėruesit ėshtė mė e
kėndshme tek Allahu se aroma e miskut. Nė Sahihun e
Buhariut dhe tė Muslimit
I
dėrguari i Zotit, paqja dhe shpėtimi i Zotit qoftė mbi
tė, ka thėnė: “Kur vjen ramazani hapen dyert e
xhenetit, mbyllen dyert e xhehenemit dhe lidhen djajtė.”
Nė Sahihun e Buhariut dhe tė Muslimit
I
dėrguari i Zotit, paqja dhe shpėtimi i Zotit qoftė mbi
tė, thotė: “Nė natėn e parė tė ramazanit, djajtė dhe
xhinėt e pabindur janė tė lidhur me zinxhirė. Dyert e
xhenetit janė tė hapura gjersa asnjė derė e vetme nuk
mbetet e mbyllur. Dyert e xhehenemit janė tė mbyllura
gjersa asnjė derė e vetme nuk ėshtė e hapur. Pastaj njė
thirrės thėrret: ‘O kėrkues tė sė mirės, ecni pėrpara! O
kėrkues tė sė keqes, burgosni veten! Allahu liron
njerėzit nga xhehenemi ēdo natė.” Suneni i
Tirmidhiut
Nė
prag tė ramazanit, i dėrguari i Allahut, paqja dhe
shpėtimi i Zotit qoftė mbi tė, mbajti njė fjalim dhe
tha: “O njerėz, njė muaj i
shkėlqyer dhe i bekuar ėshtė duke ardhur tek ju, njė
muaj qė pėrmban njė natė mė tė mirė se njėmijė muaj.”
Allahu ka bėrė agjėrimin nė ditėt e caktuara njė obligim
dhe tė falet namazi nė netėt e tij si njė vepėr
vullnetare. Kushdo qė kėrkon afėrsinė tek Allahu nė kėtė
muaj pėrmes ndonjė vepre tė moralshme do tė ketė sikur
njėri i cili kryen njė obligim fetar nė kohėn tjetėr dhe
kushdo qė bėn njė vepėr tė obliguar tė adhurimit nė kėtė
muaj do tė ketė sikur ai qė bėn shtatėdhjetė vepra tė
tilla nė kohėn (herėn) tjetėr. Ėshtė muaji i durimit dhe
shpėrblimi pėr durimin ėshtė xheneti.” Sahih, Ibn
Khuzejmeh
Duhet ta
shfrytėzojmė rastin e prezantuar tek ne nė kėtė muaj tė
bekuar dhe ta ēmojmė madhėshtinė e kėsaj kohe me
adhurime tė shumta qė mund tė bėjmė. Duhet tė nxitojmė
qė tė bėjmė punė tė mira.
Allahu e
ka bėrė kėtė muaj njė kohė pėr adhurim dhe pėr garim me
njėri-tjetrin nė tė mira. Duhet t’i shpeshtojmė lutjet
tona dhe tė shpenzojmė kohėn nė bamirėsi. Duhet ta
shpeshtojmė leximin e Kuranit famėlartė, tė nxitojmė qė
t’i ndihmojmė tė varfrit, nevojtarėt, dhe jetimėt.
I
dėrguari i Zotit, paqja dhe shpėtimi i Zotit qoftė mbi
tė, ishte mė bujari nga tė gjithė njerėzit nė muajin e
Ramazanit. Duhet tė ndjekim shembullin e pėrsosur tė tė
dėrguarit tė Zotit, paqja dhe shpėtimi i Zotit qoftė mbi
tė, duke shtuar pėrpjekjet tona nė vepra tė mira nė kėtė
muaj. Duhet t’i ruajmė tė mirat e agjėrimit tonė nga
mėkatet tona dhe nga tė metat tona. I dėrguari i
Allahut, paqja dhe shpėtimi i Zotit qoftė mbi tė, ka
thėnė: “Kushdo qė nuk e lė tė gėnjyerit dhe tė vepruarit
sipas saj, Allahu nuk ka nevojė qė ai tė lė tė ngrėnit e
tė pirėt. Nė Sahihun e Buhariut
I
dėrguari i Allahut, paqja dhe shpėtimi i Zotit qoftė mbi
tė, ka thėnė: “Agjėrimi ėshtė mbrojtje, e ai qė ėshtė
duke agjėruar nuk guxon tė flasė fjalė tė turpshme e as
ta ngrejė zėrin, ndėrsa nėse dikush e ofendon (shan),
ose e kundėrshton (fjaloset me tė), le tė thotė: ‘Unė
jam agjėrueshėm’..” Nė Sahihun e Buhariut dhe tė
Muslimit
Duhet qė
ta lusim Allahun pėr falje nė kėtė muaj dhe tė bėjmė tė
gjitha ato qė mund t’i bėjmė qė tė pėrfitojmė nga kjo
kohė e ēmuar. Duhet t’i largohemi ndonjė keqbėrjeje
kundėr agjėrimit qė do tė na asgjėsojė tė mirat e tij
dhe tė shkaktojė hidhėrimin e Zotit, Zoti na ruajtė!
Prandaj, nuk duhet tė jemi mospėrfillės ndaj lutjeve
tona ose tė bėjmė ndonjė koprraci nė zekatin tonė.
Nuk duhet
tė shpenzojmė pjesėn e pasurisė sė jetimėve, t’ua
grabisim pasurinė atyre, ta shtypim dikė, ose tė mos i
respektojmė prindėrit tanė. Nuk duhet t’i shkėputim
lidhjet farefisnore. Duhet t’iu shmangemi thashethemeve,
pėrgojimeve, gėnjeshtrave dhe ideve tė gabuara. Duhet
t’i shmangemi betimeve tė rrejshme dhe pretendimeve. Nuk
duhet tė rruhemi ose tė shkurtojmė mjekrat tona dhe nuk
duhet t’i lėmė mustaqet qė tė rriten. Nuk duhet tė
dėgjojmė muzikė, apo edhe instrumente muzikore. Gratė
nuk duhet tė ekspozohen pa shkak dhe burrat nuk duhet tė
pėrzihen me to.
Kėto
mėkate janė tė ndaluara edhe gjatė tėrė vitit, por nė
ramazan ato bile janė edhe mė tė ndaluara dhe mė tė
mėdha. Duhet t’i frikėsohemi Allahut dhe t’i shmangemi
asaj ēka Allahu dhe i dėrguari i Tij na ka ndaluar.
Duhet tė jemi tė drejtė nė bindjen tonė nė muajin
ramazan dhe gjatė pjesės tjetėr tė vitit. Duhet ta
ftojmė njėri-tjetrin nė kėtė mirėsi, kėshtu qė do tė
arrijmė suksesin dhe shpėtimin qė ky muaj na premton.