“Muaji i Ramazanit nė tė cilin ėshtė
zbritur Kurani. Kurani ėshtė udhėrrėfyes pėr mbarė
njerėzimin, sqarues i tė drejtės nga e kota, Furkan,
dritė, parim qė nėpėrmjet tė cilit dallohet e vėrteta
nga gėnjeshtra. Kush do qė prezanton (mėson, din, pėr)
kėtė muaj tė agjėrojė.”
Bekare, 184.
Allahut, Zotit tonė i takon falėnderimi
qė e zbriti Kuranin mbi Muhamedin (Paqja dhe
shpėtimi i Allahut qoftė mbi tė!)
dhe nė tė nuk ka kundėrthėnie. Nuk ka lėnė gjė qė tė
jetė e nevojshme pėr mbarė njerėzimin vetėm se e ka
pėrmendur, sqaruar. Larg prej tė metave je Ti o Zoti
ynė! Paqja, mėshira, salavatet mė tė mira qofshin mbi
Muhamedin (Paqja dhe
shpėtimi i Allahut qoftė mbi tė!)
qė ishte vetė Kurani qė ecte nė tokė. Ajeti nė fjalė
konsiderohet argumenti bazė pėr fikhun e agjėrimit. Prej
nurit, dritės qė buron prej kėtij ajeti sa e sa zemra
kuptuan se duhet dhe e kanė obligim tė agjėrojnė dhe kjo
po trashėgohet brez pas brezi e po pėrēohet nga njė
kombėsi nė tjetrėn si vetė drita e diellit. Megjithėse
diku metaforik e diku tjetėr pėr traditė e diku tjetėr i
tepruar e diku tjetėr ashtu siē kėnaq Allahun qė vetėm
ky i fundit ėshtė qė shėron sėmundjet e zemrės, tė
shpirtit dhe qė ėshtė nė Islamin e vėrtetė nė origjinė
dhe jo nė Islamin e paraqitur nėpėr reklamat e mikura e
tė strukura nė depot e armiqve tė tė vėrtetės drita e
secilės verbon dhe tė verbrit, ngaqė ata vetė nuk duan
tė shėrohen me fjalėt e Zotit. Shih se ē’thotė Zoti yt
nė lidhje me agjėrimin e vėrtetė, tė kulluar si uji i
ftohtė nė njė ditė tė ftohtė, i cili e prish gjumin e
njė besimtari kur hedh tejet gjumin:
“O ju tė cilėt keni besuar (nė Zot,
tė Dėrguarin e Tij, Kuranin, Ditėn e Gjykimit)! Allahu
ua ka bėrė obligim agjėrimin (nė kėtė muaj) ashtu siē
ishte obligim pėr popujt para jush qė tė jeni tė
devotshėm (me kryerjen e urdhrit tė Zotit Tuaj).
Bekare, 183.
Ē’ėshtė agjėrimi? Agjėrimi ėshtė tė
privuarit.
Ndėrsa nė aspektin fetar: Privimi i tė
rriturit musliman me qėllim adhurimi dhe pėrkushtimi
ndaj Zotit prej ēdo ushqimi, pirje, marrėdhėnie intime,
ejakulimi me qėllim nga agimi deri nė perėndim tė
Diellit pėr ēdo musliman qė nuk e pengon ndonjė gjė e
pėrcaktuar.
I nderuar vėlla, ky ishte
agjėrimi i fesė me tė cilėn ėshtė dėrguar Muhamedi
(Paqja dhe
shpėtimi i Allahut qoftė mbi tė!) dhe se ēdo
lloj agjėrimi pėrveē
tij
“Ėshtė i
vendosur poshtė kėmbėve”
1
Jo vetėm agjėrimi po ēdo lloj vepre qė
nuk ka origjinėn nė Islam ngaqė Islami ėshtė plotėsuar
dhe se ēdo shpikje nė fe pa pėrjashtim ėshtė humbje e
ēdo humbje e ka vendin nė zjarr. Kėshtu qė, kushdo qė i
thotė vetes musliman duhet t’i pėrmbahet kėsaj qė u
pėrmend mė lartė nėse dėshiron tė afrohet te Zoti i tij.
Kush duhet tė agjėrojė
Nė bazė tė ajetit tė lartpėrmendur dhe
pėrkufizimit fetar e ka pėr obligim tė agjėrojė ēdo
person qė pėrmbush kėto kushte:
1. Musliman.
2. I rritur (tė ketė arritur moshėn e
pjekurisė)
3. Logjikė tė shėndoshė (jo i ēmendur).
4. I shėndetshėm (d.m.th. qė mos ta
dėmtojė agjėrimi).
5. Vendas.
6. (pėr femrat) Hajdi (tė pėrmuajshmet),
Nifasi (lehonia). Gratė qė nuk agjėrojnė pėr ndonjė
arsye si kjo apo pėr shkak tė shtatzanisė apo gjidhėnies
agjėrojnė mė vonė.
Nė bazė tė kushteve tė lartpėrmendura
veēojmė:
Udhėtari dhe i sėmuri
me sėmundje tė rėndė tė cilėt nuk agjėrojnė, mė
vonė agjėrojnė.
Qafiri
(mohuesi, i krishteri, ēifuti, idhujtari) nėse bėhet
musliman nė ramazan agjėron atė qė e zė prej
ramazanit, ndėrsa pėr atė qė ka kaluar s’ka pėrse tė
agjėrojė.
Gruaja
me hajd nėse pastrohet para agimit agjėron edhe nėse
nuk ėshtė larė.
Burri
xhunub (qė e ka obligim larjen) agjėron edhe nėse e
zė agimi pa u larė.
Femra
me istihada (hemoragjia qė nuk ėshtė prej tė
pėrmuajshmeve as lehonisė) nėse dėmtohet nga
agjėrimi ka ligjin e femrės me hajd.
I
thyeri nė moshė, nėse e dėmton agjėrimi nuk agjėron
po kryen shpagimin.
I
sėmuri me sėmundje tė pashėrueshme apo tė pashpresė
qė e dėmton nėse agjėron nuk e agjėron dhe bėn
shpagim.
I
ngarkuari me punė tė rėndė i cili nėse agjėron mund
tė vdesė apo rėndohet, dėmtohet nga agjėrimi,
agjėron mė vonė, kur tė jetė mė e lehtė dhe e
pamundimshme pėr tė.
Kush
ėshtė i sigurtė se agjėrimi mund tė bėhet shkak qė
ndokujt t’i shkatėrrohet pasuria apo t’i humbė nderi
nuk agjėron dhe kur t’i jepet mundėsia agjėron.
Shtyllat e agjėrimit
Koha: a) si muaj; b)
si ditė.
Tė
larguarit nga gjėrat qė e prishin agjėrimin: a) tė
pėrmendura nė sheriat; b) tė papėrmendura nė
sheriat.
Nijeti
pėrpara agjėrimit.
Shtylla e parė: Koha.
Si muaj llogaritet:
1. Me llogaritjen e shabanit 30 ditė
nėse ka re.
2. Me shikimin e hėnės sė re tė
ramazanit dhe jo me pėrllogaritjet astronomike.
3. Nėse shihet nė ndonjė vend tė
muslimanėve dhe mbėrrin lajmi te vendet e tjera.
Si ditė llogaritet nga agimi deri nė
perėndim. Agim konsiderohet drita e cila shpon
horizontin horizontalisht qė shfaqet nė qiell pas dritės
qė shfaqet vertikalisht. (Siē ka ardhur ky sqarim nė njė
transmetim tė cilin e ka pėrmendur imam Ahmedi nė
Musnedin e tij. Nėse gabohet nė pėrcaktimin e agimit dhe
tė perėndimit pasi janė marrė masat pėr tė mos gabuar
nuk obligon pėrsėritje tė agjėrimit.
Pėr disa “hoxhallarė” qė vetėm e lexojnė
Kuranin dhe dėrdėllisin sikur kanė shumė dije po pėrmend
njė hadith i cili u tregon atyre se kjo fe nuk ėshtė me
trashėgimi, por me dije qė buron nga Kurani, Suneti i
vėrtetė dhe sipas kuptimit tė sahabėve tė nderuar. Ky
hadith ėshtė transmetuar nga Adij i biri Hatimit (radiallahu
anhu). Qė tė marrin vesh shpjegimin e ajetit 186 nė
suren Bekare qė po tė pėrkthehet fjalė pėr fjalė nga ata
qė dinė disa fjalė me “Peri i bardhe dhe peri e zi” Se e
ka kuptimin drita e agimit nga errėsira e natės” Kjo
ishte njė shprehje arabe qė nėnkuptohej kuptimi i dytė.
“Kur zbriti thėnia e Zotit:
Plotėsojeni agjėrimin derisa tė qartėsohet fjolla e
bardhė (drita) nga fjolla e zezė (natėn) mora njė copė
litari tė zi e njė tė bardhė dhe haja derisa shikimi im
i dalloi. Mė pas erdha pėr tė pyetur tė dėrguarin e
Allahut (Paqja dhe
shpėtimi i Allahut qoftė mbi tė!)
i cili mė tha: ‘Ėshtė pėr qėllim drita e agimit dhe
errėsira e natės’.” .
Buhariu dhe Ahmedi.
Shtylla e dytė: Largimi nga ato gjėra qė
e prishin agjėrimin.
a) Tė papėrmendura nė sheriat. Nuk duhet
tė harrojmė se sheriati nuk bėn dallim, veēon ndėrmjet
tė ngjashmėve dhe nuk bashkon ndėrmjet tė ndryshmeve nė
ligj nė pėrgjithėsi. Gjė qė njihet me emrin Kijas
(analogji, krahasim).
1. Nėse agjėruesi gėlltit ndonjė gjė tė
pa ushqyeshme, zakonisht e prish agjėrimin.
2. Nėse pėshtyma e agjėruesit e
ndryshon origjinėn, duke u zverdhur a pėrzihet me
elementė tė tjerė nėse e gėlltit, duke pasur mundėsi ta
nxjerrė e prish agjėrimin.
3. Pluhurat, erėrat, aromat nga tė cilat
agjėruesit nuk mund tė ruhet se prishin agjėrimin.
4. Injeksionet ushqyese e prishin
gjithashtu.
5. Pirja e duhanit e prish agjėrimin,
nėse ėshtė me dashje.
b) Tė pėrmendurat nė Sheriat.
1. E vjella me dashje “E vjella s’e
prish agjėrimin, tė vjellėt me dashje e prish.”
2. Ngrėnia,pirja.
3. Marrėdhėniet intime
4. Ejakulimi, pėr ēdo lloj shkaku nga
vetė personi si masturbimi, etj.
5. Hixhame (shėrimi duke nxjerrė gjakun
e keq nga trupi, mėnyrė e njohur profetike e shėrimit e
njohur dhe sot e kėsaj dite) gjegjėsisht mendimi mė i
drejtė ėshtė se nuk e prish agjėrimin.
Tė gjitha kėto qė u pėrmendėn mė lart e
prishin agjėrimin, nėse agjėruesi i bėn me vetėdije, pa
harresė, jo i detyruar.
Nėse agjėruesi e sheh tė nevojshme ta
prishė agjėrimin qė t’i shpėtojė jetėn ndokujt, lejohet
ta bėjė njė gjė tė tillė, madje e ka obligim dhe e
kompenson atė ditė mė vonė.
Shtylla e tretė: Nijeti (Qėllimi).
I cili duhet tė jetė para agjėrimit,
gjegjėsisht natėn pėr shkak tė hadithit “Nuk ka agjėrim pėr atė qė se bėn
nijetin natėn.” Transmeton
Nesaiu. Dhe qė duhet tė jetė pėr ēdo ditė mė vete dhe se
njė nijet nuk mjafton pėr tėrė agjėrimin 30-tė ditėsh.
Mjafton dija pėr tė nesėrmen se ėshtė
ditė agjėrimi si nijet pėr tė.
Nuk ka ndonjė lloj shprehje tė caktuar
pėr ndonjė lloj agjėrimi para se tė kryhet, agjėrimi ka
tė njėjtin ligj tė shprehurit e nijetit nė tė ėshtė
bidat.
Ligji i lartpėrmendur (nė lidhe me kohėn
e nijetit ) ėshtė vetėm pėr agjėrimin farz, pėr
agjėrimin sunet, nafile njeriu mund ta bėjė nijetin edhe
ditėn.
Sė fundi, e lus Allahun tė na falė pėr
gabimet, tė na i pranojė adhurimet!
I nderuar vėllai im!
Mos harro se asnjėherė nuk ėshtė vonė,
dyert e Allahut janė tė hapura pėr tė gjithė. Ramazani
tė thėrret, afrohu drejt mėshirės sė Zotit tėnd, madje
dhe nėse tė kanė kaluar ditė pa agjėruar, filloje nesėr
pjesėn tjetėr e kompenson.
Ahmed Kalaja
22.09.2006
1
Pjesė nga njė hadith i vėrtetė nga hadithi i
gjatė i haxhit tė lamtumirės.