Nga Ebu
Musa el Esharij (Allahu qoftė i kėnaqur me tė!)
transmetohet se Profeti (alejhi selam) ka thėnė:
“Besimtari pėr besimtarin ėshtė sikurse njė ndėrtesė,
(pjesėt e sė cilės) mbėshteten tek njėra-tjetra dhe
gėrshetoi gishtat.” Buhariu
Njohja me
transmetuesin
Ėshtė Ebu
Musa, njė sahab i njohur pėr dijen e tij dhe ndihmesėn
qė i ka dhėnė Islamit.
Kuptimi
gjuhėsor
Kėtu
ėshtė pėrdorur krahasimi “...si njė ndėrtesė, ku pjesėt
e sė cilės janė tė lidhura fort me njėra-tjetrėn.”
Kuptimi i
pėrgjithshėm
Arabėt
vazhduan nė konflikte dhe pėrēarje, derisa erdhi drita e
Islamit me kėto fjalė hyjnore: “Nga ju le tė jetė njė
grup qė thėrret nė atė qė ėshtė e dobishme, urdhėron pėr
punė tė mira dhe ndalon nga e keqja. Tė tillėt janė tė
shpėtuarit.”Ali Imran, 104.
Islami i
bėri arabėt njė popull tė bashkuar dhe ata tė cilėt
ishin nė pėrēarje dje, u kthyen nė njė ushtri besimtare
tė bashkuar dhe ngrin flamurin e Islamit. Dhe kur u
bashkuan kėto forca tė pėrēara mė parė, Profeti (alejhi
selam) tha: “Besimtari pėr besimtarin...” . Me kėtė u
fshinė tė gjitha pėrēarjet e vjetra dhe tė gjitha ato
zakone qė i bashkonin dhe u kthyen nė njė vėllazėri tė
sinqertė, tė vėrtetė e tė saktė.
Prandaj
edhe Allahu i Lartėsuar nė Kuran thotė: “...Me tė
vėrtetė besimtarėt janė vėllezėr...” si dhe tek surja
Huxhuratė, ajeti 10 dhe 13: “S’ka dyshim se besimtarėt
janė vėllezėr, pra bėni pajtim ndėrmjet vėllezėrve tuaj
dhe kini frikė Allahun, qė tė jeni tė mėshiruar (nga
Zoti).”
“O ju
njerėz, vėrtetė Ne ju krijuam prej njė mashkulli dhe njė
femre, ju bėm popuj dhe fise qė tė njiheni ndėrmjet
vete, e s’ka dyshim se tek Allahu mė i ndershmi ndėr ju
ėshtė ai qė mė tepėr ėshtė ruajtur (nga tė kėqijat), e
Allahu ėshtė shumė i dijshėm dhe hollėsisht i njohur pėr
ēdo gjė.”
Kur
Profeti (alejhi selam) e pa kėtė gjendje tė muslimanėve
drejt bashkimit, e nxiti edhe mė tepėr duke thėnė: “Mos
kini smirė njeri-tjetrin, mos e mashtroni njeri-tjetrin,
mos e urreni, mos ia ktheni shpinėn njeri-tjetrit, mos i
bėni konkurrencė tė pandershme nė tregti dhe bėhuni
robėr tė Allahut (vėllezėr). Muslimani ėshtė vėlla i
muslimanit, nuk i bėn dhunė atij, nuk e lė nė baltė, nuk
e gėnjen, nuk e poshtėron. Devotshmėria ėshtė kėtu (dhe
bėri me dorė nė kraharor). Pėr njė njeri, ėshtė shumė
keq qė ta nėnēmojė vėllanė mysliman. Ēdo musliman e ka
tė ndaluar gjakun, pasurinė dhe nderin e tij.”
“Ruajuni
nga e keqja (nga dėnimi) qė nuk i godet vetėm ata qė
bėnė mizori prej jush (por edhe tė mirėt) dhe ta dini se
Allahu ėshtė ndėshkues i rreptė.”
Rregullat
qė nxirren nga hadithi
Nuk ėshtė
i pėlqyeshėm gėrshetimi i gishtave pa ndonjė sebep,
ndėrsa nė hadith gėrshetimi ėshtė pėrdorur me sebep.
Ēfarė
pėrfitohet nga hadithi
1.
Domosdoshmėria e lidhjes sė muslimanėve me
njeri-tjetrin, afrimitetit dhe vėllazėrisė midis tyre.
2.
Muslimani duhet tė kujdeset pėr tė drejtat dhe detyrat
qė ka ndaj myslimanit.
3. Ne si
muslimanė duhet t’i kushtojmė vėmendje lajmeve qė flasin
pėr hallet dhe problemet e muslimanėve kudo nė botė,
lindje e perėndim.