Falenderimi i takon Allahut i Cili thotė nė librin e
tij:
“Dhe nga faktet e tij ėshtė qė pėr tė mirėn tuaj Ai
krijoi nga vetė lloji i juaj palėn (gratė), ashtu qė tė
gjeni prehje tek ato dhe nė mes jush krijoi dashuri e
mėshirė.”Rrum,
21.
Salavatet dhe selamet qofshin mbi tė Dėrguatin tonė, i
cili thotė: “Martohuni me ato qė shumė
i dashuroni dhe qė lindin, sepse nė Ditėn e Gjykimit unė
me ju do tė jem mė shumė para Pejgamberėve.”
Pėr atė i
cili ėshtė i martuar ekzistojnė disa rregulla para se
t’i afrohet gruas sė tij.
1.
Vendosja e dorės sė djathtė mbi ballin e gruas dhe duaja
pėr tė, pėr tė cilėn i Dėrguari (Paqja dhe shpėtimi i
Allahut qofshin mbi tė!) thotė:
“Kur dikush prej jush martohet apo blen ndonjė
shėrbėtore le t’ia marrė pėr gungėn mė tė lartė dhe nė
emėr tė Allahu le tė bėjė dua pėr bereqet dhe le ta
thotė kėtė dua:
‘O
Zot, kėrkoj prej teje tė mė dhurosh tė mirėn e saj dhe
tė mirėn nga e cila ajo anon dhe tė lutem tė mė mbrosh
nga e keqja e saj dhe e keqja nga e cila ajo anon!’”
Transmeton imam Buhariu.
2.
Ėshtė mustehab (e pėlqyer, e preferuar) pėr tė dy qė t’i
falin dy rekate sė bashku. Transmetohet nga Abdullah
ibni Mesudi se Pejgamberi (Paqja dhe shpėtimi i Allahut
qofshin mbi tė!) ka thėnė: “Kur tė hyjė gruaja te
burri i saj, qėndron burri dhe gruaja pas tij dhe i
falin sė bashku dy rekate dhe burri thotė: ‘O Zot,
mė bė mua tė bereqetshėm pėr familjen time dhe bėje
familjen tė jetė e bereqetshme pėr mua! o zot furnizoje
prej meje dhe furnifom prej familjes sime! O Zot na
bashko neve nė tė mirė nėse na bashkon, na ndaj neve nė
tė mirė nėse na ndanė!’” Transmeton
Taberaniu dhe e vėrteton shejh Albani.
3. Ēfarė
duhet tė thuhet kur bėn marrdhėnie me gruan.
“Me
emrin e Allahut. O Zot, na largo djallin nga ne dhe nga
ai me tė cilin do tė na furnizosh!” I Dėrguari (Paqja
dhe shpėtimi i Allahut qofshin mbi tė!) tha se nėse ka
caktuar Allahu pėr ta fėmijė nuk do ta dėmtojė shejtani
kurrė”
Transmeton Buhariu.
4.
Largimi nga kohėt dhe vendet e ndaluara.
Nga
thėnia e tė Dėrguarit (Paqja dhe shpėtimi i Allahut
qofshin mbi tė!): “Kush i vjen
gruas duke i pasur mestracionet (pra do tė bėjė
mardhėnie) apo do tė bėjė mardhėnie nė prapanicė apo
vjen te fallxhori dhe i beson atė qė po i thotė, ka
refuzuar atė qė iu ėshtė zbritur Muhammedit.”
Transmetojnė
transmetuesit e katėr librave tė haditheve dhe imam
Nesaiu. Hadithin e vėrteton shejh Albani.
5. Abdesi
apo gusuli para gjumit, preferohet gusuli.
Nga
thėnia e tė Dėrguarit (Paqja dhe shpėtimi i Allahut
qofshin mbi tė!) “Tre njerėzve nuk iu afrohen
engjėjt: coftinės sė qafirit, tė parfumosurit me parfim
tė grave dhe xhunubit (vetėm nėse merr abdes).”
Transmeton Ebu Daudi dhe e ka bėrė hadithin hasen shejh
Albani.
6. Ēfarė
i lejohet burrit gjatė mestracioneve tė gruas.
I
lejohet tė kėnaqet me gruan e tij nė pėrjashtim tė
marrdhėnies nga thėnia e tė Dėrguarit (Paqja dhe
shpėtimi i Allahut qofshin mbi tė!):
“Bėni ēdo gjė jashtė mardhėnies.”
Transmeton imam Muslimi,
kurse kur tė pastrohet nga mestruacionet merr gusulli
dhe marrdhėnia lejohet.
7. Nijeti
( vendosja ) nė marrdhėnie.
Duhet qė tė dy tė vendosin pastrimin e vetes sė tyre nga
harami, sepse ju shkruhet tė dyve (sadaka) nga thėnia e
tė Dėrguarit (Paqja dhe shpėtimi i Allahut qofshin mbi
tė!) “Dhe tė kėnaqutit e epsheve (nė hallall) ka
sadaka.” Sahabėt i thanė: “O i Dėrguari i Allahut a thua
edhe kur ndonjėri i kėnaq epshet e veta edhe pėr kėtė ka
shpėrblim?” Resulullahu (Paqja dhe shpėtimi i
Allahut qofshin mbi tė!) tha: “Ē’mendoni, sikur
epshin e vet ta kėnaqte nė mėnyrė tė ndaluar a nuk do ta
meritonte mėkatin (dėnimin)? Gjithashtu, kur ta kėnaqė
nė mėnyrė tė lejuar do tė ketė shpėrblim.”Transmeton
imam Muslimi.
8.
Ndalohet pėrhapja e fsheftėsive tė kėnaqjes sė dy
bashkshortėve. Nga thėnia e tė Dėrguarit (Paqja dhe
shpėtimi i Allahut qofshin mbi tė!): “Njerzit mė tė
kėqinj dhe me pozitė mė tė keqe tek Allahu nė Ditėn e
Gjykimit ėshtė burri i cili kėnaqet me gruan e tij dhe
ajo kėnaqet me tė e ai (burri) e pėrhap fsheftėsinė e
saj.”Transmeton
imam Muslimi.
9.
Domosdoshmėria e uelimes ( dhėnia ushqim pėr dasėm).
Nga
thėnia e tė Dėrguarit (Paqja dhe shpėtimi i Allahut
qofshin mbi tė!) Abdurrahman ibn Aufit : “Bėj uelime
(jep ushqim pėr martesė) qoftė edhe njė dele. ”
Mutefekun ajejh.
10.
Domosdoshmėria e pėrgjigjes sė thirrjes.
Nga
thėnia e tė Dėrguarit (Paqja dhe shpėtimi i Allahut
qofshin mbi tė!) “Nė qoftėse se dikush prej jush
thirret nė uelime le t’i pėrgjigjet thirrjes, martesė
ėshtė apo e ngjajshme me tė, e ai i cili nuk i
pėrgjigjet thirjes ka thyer urdhėrin e Allahut dhe tė
Dėrguarit tė tij.”Transmeton
imam Buhariu.
11. Ėshtė
mustehabb tė bėhet dua pėr tė dy bashkėshortėt.
Nga
Ebu Hurejra r.a. transmetohet se Pejgamberi (Paqja dhe
shpėtimi i Allahut qofshin mbi tė!) i thoshte atij
njeriu qė martohej: “Allahu tė bėkoftė ty edhe
pasardhėsit e tu dhe ju bashkoftė ju tė dy me tė mirė.”
dhe nė njė transmetim tjetėr
“nė tė mirė” (Hakimi thotė
se ky hadith ėshtė i vėrtetė me kusht nga imam Muslimi)
dhe nuk lejohet
urimi me thėnien: “Me lehtėsim dhe me djem, sepse
ky ėshtė urimi i kohės sė injorancės (xhahilijetit) e
kėtė e ka ndaluar i Dėrguari (Paqja dhe shpėtimi i
Allahut qofshin mbi tė!).
12. Kėnga dhe rėnia e defit.
I lejohet
tė martuarit t’ua lejojė grave nė dasėm vetėm rėnien sė
defit dhe kėngė tė lejuar qė janė mubah (e lejuar) qė
nuk janė fjalė tė ndyta apo cilėsi tė bukurisė apo
pėrkujtimin e gjėrave tė prishta e tė fėlliqura. Pra,
lejohen nė kėtė mėnyrė pėr ta lajmėruar martesėn.
Nga thėnia e tė Dėrguarit (Paqja dhe shpėtimi i Allahut
qofshin mbi tė!) “Dallimi ndėrmjet hallallit dhe
haramit zėri me def .”Transmeton nga
imam Nesaiu dhe Tirmidhiu dhe thotė imam Hakimi
zinxhirin hadithi e ka tė saktė, tė vėrtetė. Pra, me
kėtė kuptojmė se u lejohet vetėm grave me kusht t’i
mėshojnė vetėm defit, por pa melodi dhe fjalė tė
papėlqyera.
Tė
refuzuarat gjatė martesės :
1.
Ndėrrimi i unazave gjatė fejesės.
Shejh
Albani thotė nė librin e tij “Rregullat e martesės”
nė tė ka ngjashmėri me qafirat, sepse kjo ėshtė traditė
e lashtė krishtere.
2.
Teprimi nė shpenzim dhe nė hare (gėzim).
Njė burrė
sa e rėndon familjen e tij me borxh me qėllim kėnaqėsie
dhe mburrje, pėr kėtė kemi shumė raste prej tyre:
a)
Teprimi nė shpenzim pėr fletėthirrje (ftesė) nė dasėm.
b)Pallate (vende tė posaēme
pėr dasėm) gėzimi dhe hotele udhėtimi me tė
(gruan) prej njė qyteti nė qytetin tjetėr.
c)Veshja e nuses e posaēme
pėr tė cilėn paguhen tė holla tė shumta, vetėm pėr njė
veshje me qėllim fame dhe mendjemadhėsie qė ta shofin
masa dhe pas martesės mė nuk e vesh.
d)Shpenzimi i tepėrt dhe i
kotė nė haje dhe hedhje e ushqimeve nė mbeturina, kėto
jo me qėllim nderi ndaj musafirve, por me qėllim
mendjemadhėsie dhe kėnaqėsie dhe hareje.
e)Hedhje e tė hollave nėn
kėmbėt e kėngėtarėve, e cila quhet tepricė dhe u themi:
stop, pikė mė, se nė anėn tjetėr shumica e muslimaneve
vdesin nga uria.
f)Shpenzimi i tepėrt i tė
hollave pėr garderobėn e gruas dhe ajo i ndėrron njė
pas njė qė ta shohin njerėzit atė. Tė gjitha kėtyre u
themi ndal dhe llogaritni veten tuaj para se tė
llogariteni, sepse Pejgamberi (Paqja dhe shpėtimi i
Allahut qofshin mbi tė!) thotė: “Nuk do tė pushojnė
kėmbėt e birit tė Ademit nė Ditėn e Gjykimit deri sa tė
pyetet pėr pesė gjėra dhe i ceki (pėr pasurinė si e ka
fituar dhe si e ka shpenzuar)”Transmeton
imam Tirmidhiu dhe e vėrteton shejh Albani.
Kėnga.
Ėshtė
haram (e ndaluar) me argumentet e radhitura:
a)
Nga libri i Allahut. Thotė Allahu i Lartėsuar: “Po
ka nga njerzit qė blejnė tregime boshe e me qėllim qė
t’i largojnė njerėzit prej rrugės sė Allahut pa pasur
kurrfarė fakti dhe pėr t’i marrė ato (ajetet) e Allahut
si tallje. Pėr ta me siguri ėshtė pėrgaditur dėnim i
turpshėm. E kur i lexohen atij ajetet Tona, ai kthehet
kryelartė dhe bėhet sikur nuk i ka dėgjuar ato, bėhet
sikur nė veshėt e tij ka shurdhim tė rėndė , pra t’i
pėrgėzoi ata me njė dėnim tė dhimbshėm.”Llukman,
6-7.
Abdullah ibn Mesudi (Allahu qoftė i kėnaqur prej tij!)
pėr kėtė ajet thotė: “Po betohet duke thėnė: Pėr Allahun
qė ėshtė njė dhe i vetmi me meritė adhurohet. Ky ajet
ėshtė pėr kėngėn, kėshtu qė e pėrsėriti tri herė.”
Kėshtu tha edhe Ibn Abasi, Xhabiri dhe Ikrimeja.
b) Nga
syneti i Muhamedit (Paqja dhe shpėtimi i Allahut qofshin
mbi tė!).
Transmeton imam Buhariu nga Hadithi i Ebi Amir Eshariut
(Allahu qoftė i kėnaqur me tė!) se ai e dėgjoi tė
Dėrguarin (Paqja dhe shpėtimi i Allahut qofshin mbi tė!)
duke thėnė: “Do tė ketė prej
ymetit tim popuj do ta lejojnė ( bėjnė hallall) zinanė,
mėndafshin (pėr meshkujt muslimanė), verėn (alkoolin )
dhe instrumentet muzikore ...”
Pra, i bėjnė hallall, tė lejuara mbasi qė janė haram, tė
ndaluara, kurse instrumentet janė defet dhe tė tjerat me
tė cilat bėhet muzikė dhe gėzim (hare) kėshtu thuhet nė
fjalor. Ka thėnė i Dėrguari (Paqja dhe shpėtimi i
Allahut qofshin mbi tė!): “Allahu ka ndaluar (haram)
verėn (alkoolin) dhe bixhozin dhe tupanin dhe ka thėnė
se ēdo gjė qė tė deh ėshtė haram”Transmeton Ebu
Daudi dhe hadithin e vėrteton shejh Albani.
c)Prej thėnieve tė sahabėve.
Ka thėnė Ibn Abasi (Allahu qoftė i kėnaqur me tė!):
“Defi ėshtė haram dhe instrumentet haram dhe tupani
haram dhe tubat haram.”
Transmeton imam Bejhekiju dhe hadithin e vėrteton shejh
Albani.
Tubut
d.m.th. : pip, fyelli, gyp, ēibuk, flaut, pra zėrat e
tyre.
d) Prej
thėnieve tė parėve tanė. Ka thėnė Hasan el Basriu: “ Nuk
janė defet prej punėve tė muslimanėve nė asgjė dhe
kėshtu kanė thėnė shokėt e Abdullahut (qėllimi ėshtė pėr
Abdullah Ibn Mesudin). Pra, ata i shkyenin defet,
gjithashtu edhe shejh Albani nė librin e tij “Ndalimi i
instrumenteve muzikore” ka cekur pėlqimin e katėr
imamėve nė ndalimin e instrumenteve muzikore.
4.
Mospėrgjigja e thirrjes (ftesės) nėse nė dasėm ka tė
ndaluara (tė refuzuara):
Argumenti pėr kėtė: Nga Aliu i biri i Ebu Talibit r.a.
ka thėnė: “Kam pėrgaditur ushqim dhe kam thirrur
(ftuar) tė Dėrguarin (Paqja dhe shpėtimi i Allahut
qofshin mbi tė!), erdhi i Dėrguari, por nė shtėpinė
time pa disa fotografi dhe u kthye, i thashė o i
Dėrguari i Allahut, ē’tė bėri tė kthehesh? Tha o Ali nė
shtėpinė tėnde kishte njė mbulojė me fotografi, kurse
engjėjt nuk futen nė njė shtėpi ku ka fotografi.”
Transmeton Ibn
Maxhe me zinxhir tė vėrtetė. Me
kėtė hadith kanė pėrfituar dijetarėt se nuk duhet t’i
pėrgjigjemi ftesės nėse nėse ka tė ndaluara (tė
refuzuara) dhe ka thėnė imam Euzai r.a.: “Mos prezanto
uelimen ku nė tė ka tupan apo instrumente muzikore.
5.
Rruarja e mjekrrės.
Me
kėtė janė sprovuar shumė burra sa qė disa e kanė parė
prej tė metave tė futet te nusja i parruar, kėshtu qė,
mundohet tė zbukurohet duke e thyer apo kundėrshtuar
urdhėrin e tė Dėrguarit (Paqja dhe shpėtimi i Allahut
qofshin mbi tė!) i cili ka thėnė:
“Dalloni nga paganėt dhe lėshoni mjekrrat
e shkurtoni mustaqet.” Mutefekun
alejh. Urdhėri nė
kėtė hadith na tregon obligueshmėrinė e mjekrrės dhe nuk
ka diēka tė ngjashme qė e asgjėson kėtė obligueshmėri,
pra rruarja e mjekrrės ėshtė haram (e ndaluar) dhe ai qė
vepron kėshtu ėshtė mėkatar, pėr kėtė kanė dhėnė fetua
dijetarėt tanė, sepse ka ngjashmėri me qafirat
(jobesimtarėt), ka ngjashmėri me gratė dhe bie nė
kundėrshtim me urdhėrin e tė Dėrguarit (Paqja dhe
shpėtimi i Allahut qofshin mbi tė!).
6. Tė
refuzuarat nga gratė qė i veprojnė.
a)
Nukja (shkulja) e vetullave. Kjo ėshtė njė vepėr qė e
ka ndaluar i Dėrguari (Paqja dhe shpėtimi i Allahut
qofshin mbi tė!) dhe e ka mallkuar vepruesin me thėnien
e tij: “Allahu i ka mallkuar tė
gjithė ato qė tushiratin dhe ato qė kėrkojnė tė
tushiraten dhe ato kėmbėngulėset dhe ato qė i nukin
(shkulin) qimet e fėtyrės dhe ato qė kėrkojnė me ua
hekur qimet, dhe ato qė ndėrrojnė diēka nė trup pėr
zbukurim dhe ato qė e ndryshojnė krijumin e Allahut,
ashtu siē i ka krijuar”
Mutefekun alejhi .
Dhe nė kėtė merr pjesė ēdo njė pjesė qė mendon tė bėjė
ndryshim pėr zbukurim.
b)
Shkurtimi i flokėve nė tri mėnyra.
E para: Nė qoftė se ėshtė nė formė tė kokės sė
burrit kjo mėnyrė ėshtė haram dhe prej gjynaheve tė
mėdha, sepse i Dėrguari (Paqja dhe shpėtimi i Allahut
qofshin mbi tė!) i ka mallkuar tė gjitha ato gra qė iu
pėrngjan burrave dhe ka thėnė i Dėrguari (Paqja dhe
shpėtimi i Allahut qofshin mbi tė!): “Tre nuk do tė
hyjnė nė xhenet dhe nuk do t’i shikojė Allahu nė Ditėn e
Gjykimit: Ai i cili nuk i respekton prindėrit, gruaja e
cila iu pėrngjan burrave dhe dejuthi (ai i cili nuk e
mbron nderin e familjes sė tij).”
Transmeton imam Nesaiu dhe Hakimi e zinxhirin e ka tė
vėrtetė.
E
dyta: Nė qoftė se ėshtė shkurtimi i flokėve jo si mėnyra
e parė, tek imam Ahmedi mė e saktė ėshtė mekruh (e
papėlqyer).
E treta: Nė qoftėse se i shkurton, por shkurtimi i
flokėve iu pėrngjan kafirave (jobesimtarve) kjo mėnyrė
ėshtė haram me thėnien e tė Dėrguarit (Paqja dhe
shpėtimi i Allahut qofshin mbi tė!):
“ Kush i pėrngjan njė populli ėshtė prej
tyre.”Transmeton
imam Ebu Daudi dhe Ahmedi dhe hadithin e ka bėrė hasen (
tė mirė ) shejh Albani.
c) Rrobat e zhveshura duke dashur me to mburrje dhe
njohje.
Ato
janė rroba tė jashtme tė jashtzakonshme ose-ose nga
ngushtimi apo shtrėngimi i tyre pėr trupi, apo janė tė
hapura nė gjoks dhe tė shkurta te kėmbėt pra tė zbuluara
te gjoksi, kėmbėt kėtė e bėjnė duke u argumentuar apo
arsyetuar se para grave i veshin kėtė lloj tė rrobave,
kurse i Dėrguari (Paqja dhe shpėtimi i Allahut qofshin
mbi tė!) thotė apo ju thotė kėtyre grave dhe atyre tė
ngjashme me to: “Unė nuk kam
parė akoma dy kategori njerėzish ne tė xhehenemit (sepse
ato do tė shfaqen mė vonė): Disa njerėz qė nė duart e
tyre mbajnė kamxhikė si bishta lopėsh, me tė cilėt
rrahin njerėzit dhe disa gra tė veshura (nė tejdukje)
mirėpo (nė tė vėrtet tė zhveshura, te cilat tunden gjatė
ecjes pėr tė tėrhequr vėmendjen e tė tjerve; kokat e
tyre janė si shpina e devės. Kėta njerėz nuk do tė hyjnė
nė xhenet dhe nuk do ta ndjejnė aromėn e tij, megjithėse
ajo mund tė ndjehet nga shumė-shumė larg.”
Transmeton imam Muslimi .
Pra
ato janė ato gra tė veshura por tė pambuluara trupin ose
qė i kanė tė shkurtuara ose tė lehta (pra tė dukshme)
ose tė ngushta dhe pėr kėtė ka thėnė i Dėrguari (Paqja
dhe shpėtimi i Allahut qofshin mbi tė!):
“Kush e vesh njė rrobė fame nė dunja,
Allahu do t’ia vesh ne Ditėn e Gjykimit njė rrobė
poshtėrimi dhe do t’ia kallė zjarrin asaj.”
Transmeton imam Ebu Daudi dhe Ibn Maxhe dhe hadithin e
ka bėrė hasen (tė mirė) shejh Albani.
d) Parfumi. Ka thėnė i Dėrguari (Paqja
dhe shpėtimi i Allahut qofshin mbi tė!): “Secila
femėr apo grua qė parfumoset dhe kalon rreth njė
populli, qė t’ia nuhasin erėn ajo ėshtė zinaqare.”
Transmeton imam Termidhiu dhe ka thėnė hadithi ėshtė i
mirė, i vėrtetė.
e) Fotografimi. Pėr kėtė ka thėnė i Dėrguari
(Paqja dhe shpėtimi i Allahut qofshin mbi tė!)
“ Ēdo fotografues ėshtė nė zjarr.” Transmeton
imam Muslimi.
Dhe nė pėrfundim:
Ēdo njeri qė e ka filluar jetėn e tij
duke e ndjekur rrugėn e tė Dėrguarit (Paqja dhe shpėtimi
i Allahut qofshin mbi tė!) dhe duke iu larguar tė
ndaluarave, kėrkojmė dhe lutemi pėr tė qė tė pėrfundojė
me lumturi dhe do tė jetė prej robėrve tė Allahut, tė
cilėt i ka cilėsuar Allahu (Paqja dhe shpėtimi i Allahut
qofshin mbi tė!) me thėnien e tyre:
“Zoti ynė, na bė qė tė jemi tė gėzuar me
(punėn) e grave tona dhe pasardhėsve tanė, e neve na bė
shembull pėr tė devotshmit.”
Furkan, 74.
Lutjen
e fundit e bėjmė duke e falendėruar Zotin e gjithėsisė.