Lavdėrimi i takon vetėm
Allahut, i cili na e plotėsoi fenė, pėrmbushi begatitė, na e
bėri Islamin fe tė vetme tė pranuar dhe na udhėroi t’i
pėrmbahemi asaj deri nė vdekje.
Allahu i Lartėsuar thotė: “O
ju qė besuat, kini frikė Allahun me sinqeritet tė vėrtetė
dhe mos vdisni ndryshe vetėm se duke qenė muslimanė (besimtarė)!”
(Ali Imran, 102)
Kjo ishte edhe porosia e
Ibrahimit dhe Jakubit ndaj djemėve tė tyre: “E Ibrahimi i
porositi bijtė e tij me kėtė (fe), e edhe Jakubi, (u thanė)
"O bijtė e mi! Allahu ua zgjodhi fenė (islame) juve, pra mos
vdisni ndryshe, por vetėm duke qenė muslimanė!" (Bekare,
132)
Allahu i Madhėruar i
krijoi njerėzit dhe xhinėt pėr tė adhurar Atė siē thotė Ai:
“Unė nuk i krijova xhinėt dhe njerėzit pėr tjetėr, pėrvē
qė tė mė adhurojnė.” (Dharijat, 56)
Dhe pėr kėtė ėshtė krenaria,
lumturia, dhe nderi nė kėtė botė dhe nė botėn tjetėr, pėr
shkak se njeriu ka nevojė pėr Zotin e tij dhe nuk mundet ai
tė pavarėsohet asnjė moment, kurse Allahu nuk ėshtė i
nevojshėm pėr adhurimin e tyre. Allahu i Lartėsuar thotė: “Nėse
ju nuk besoni, Allahu nuk ėshtė nevojtar pėr ju…” (Zumer,
7)
“E Musai tha: "Nėse ju
dhe tė gjithė ata qė janė nė tokė mohoni, Allahu ėshtė i
panevojshėm (pėr falenderim), ėshtė i lavdishėm (vetvetiu)."
(Ibrahim, 8 )
Adhurimi ėshtė afrim
tek Allahu me fjalė dhe vepra tė dukshme dhe tė padukshme.
Adhurimi ėshtė obligim i njeriut ndaj Allahut dhe dobia e
saj i kthehet njeriut.
Kush refuzon adhurimin e Tij,
ai ėshtė jobesimtar kryelartė, kush adhuron sė bashku me
Allahun dikė tjetėr, ai ėshtė idhujtar (mushrik), kush
adhuron Allahun me diēka qė Ai nuk e ka shpallur, ai ėshtė
bidatēi; kush adhuron Allahun me atė qė Ai ka shpallur,
ėshtė besimtarė i vėrtetė.
Pasi kuptuam se
njerėzit janė tė nevojshėm pėr adhurimin e Allahut dhe ata
nuk janė nė gjendje tė kuptojnė nga vetja mėnyrėn e
ibadetit qė Allahu ėshtė i kėnaqur me tė dhe seAi nuk i
ngarkoi me kėtė, por dėrgoi profetė dhe zbriti libra pėr
sqarimin e kėsaj. Allahu i Madhėruar thotė: “Ne dėrguam
nė ēdo popull tė dėrguar qė t'u thonė: "Adhuroni vetėm
Allahun, e largohuni djajve (adhurimit tė tyre)…!" (
Nahl, 36 )
Dhe thotė: “Ne nuk
dėrguam asnjė tė dėrguar para teje e tė mos i kemi shpallur
atij se nuk meriton tė adhurohet zot tjetėr pėrveē Meje, pra
mė adhuroni!" ( Enbija, 25)
Ai njeri qė devijon nga
ajo qė kanė qartėsuar profetėt dhe kanė zbritur librat pėr
adhurimin e Allahut e adhuron Atė sipas shijes, epshit dhe
asaj qė ia zbukurojnė atij djajtė, njerėz e xhinė, atėherė
ai njeri ėshtė i humbur dhe nė realitet ai nuk adhuron
Allahun, por epshin e tij. “…e kush ėshtė mė i humbur se
ai qė duke pasur fakt prej Allahut, ndjek epshin e vet? S'ka
dyshim se Allahu nuk udhėzon popullin zullumqar.”
(Kasas, 50)
Nė kėtė grup bėjnė pjesė
shumica e njerėzve, ndėr ta tė krishterėt dhe ato sekte (grupe)
qė kanė devijuar nga muslimanėt. Ata i shpikėn vetės sė tyre
rite tė ibadetit qė janė nė kundėrshtim me atė qė ka zbritur
Allahu dhe mendojnė se me kėtė janė afruar tek Allahu e nė
tė vėrtet, ata me kėtė vepėr vetėm janė larguar nga Ai. Kjo
shikohet qartė gjatė sqarimit tė realitetit tė adhurimit qė
Allahu ka caktuar me gjuhėn e Profetit tė Tij (Paqja dhe
bekimi i Allahut qofshim mbi tė!)
Adhurimin, tė cilin e ka
bėrė obligim Allahu pėr njerzit, ėshtė i ndėrtuar nė themele
e baza tė shėndosha, tė cilat do t’i pėrmendim nė vazhdim.
E para:
Ritet e adhurimit janė tė pėrcaktuara, qė do tė thotė se nė
mėnyrėn e tyre nuk ka vend tė ndėrhyjė mendja e njeriut,
por patjetėr duhet tė jenė tė caktuara nga Allahu ose tė
sqaruara nga Profeti (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshim mbi
tė!) Allahu i Lartėsuar thotė: “Ti (Muhamed) pėrqėndrohu
vendosmėrisht, ashtu si je i urdhėruar e bashkė me ty edhe
ata qė u penduan (prej idhujtarisė) dhe mos tejkaloni
(kufijtė e caktuar)…” (Hud, 112) “Pastaj, Ne tė vumė
ty nė njė rrugė tė drejtė tė fesė, pra ti ndiqe atė e mos
ndiq dėshirat e atyre qė nuk dinė.” ( Xhathije, 18)
Kurse pėr tė Dėrguarin e Tij
(Paqja dhe bekimi i Allahut qofshim mbi tė!) thotė: “Unė
ndjek vetėm atė qė mė shpallet mua.” ( En’am, 50 )
E dyta:
Patjetėr adhurimi duhet tė jetė me sinqeritet pėr hirė tė
Allahut, duke u larguar nga shirku. Allahu i Lartėsuar thotė:
“…E kush ėshtė qė e shpreson takimin e Zotit tė vet, le
tė bėjė vepėr tė mirė, e nė adhurimin ndaj Zotit tė tij tė
mos pėrziejė askėnd. “ ( Kehf, 50 ) Nėse adhurimin e
tij e pėrzien me shirk, atėherė ai adhurim asgjėsohet.
Allahu i Lartėsuar thotė: “…E sikur t'i pėrshkruajnė (edhe
ndonjė nga kėta) shok Zotit kishte pėr t'iu shkuar huq ajo
qė kanė vepuar.” ( En’am, 88) “Pasha Allahun, ty tė ėshtė shpallur e edhe
atyre para teje: "Nėse i bėn shok (Allahut), veprat tua janė
tė asgjėsuara dhe ti do tė jeshė prej tė humburve. Prandaj,
vetėm Allahun adhuroje dhe bėhu mirėnjohės!" (Zumer,
65-66)
E treta:
Patjetėr duhet tė
jetė i Dėrguari (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshim mbi tė!)
shėmbėlltyrė nė sqarimin e adhurimit. Thotė Allahu I
Madhėruar: “ Ju e kishit shembullin mė tė lartė nė tė
dėrguarin e Allahut” ( Ahzab, 21) “Ēfarė t'ju japė
Pejgamberi, atė merreni e ēfarė t'ju ndalojė, pėrmbahuni dhe
kinie frikė Allahun se Allahu ėshtė ndėshkues i ashpėr.”(
Hashr, 7)
Profeti (Paqja dhe bekimi i
Allahut qofshim mbi tė!) thotė : “Kush e bėn njė vepėr qė
ne nuk e kemi urdhėruar, ajo vepėr ėshtė e refuzuar.”
“Faluni ashtu siē mė keni
parė duke u falur unė!”
Ekzistojnė shumė
ajete e hadithe pėrveē kėtyre qė aludojnė nė
obligueshmėrinė e pasimin e Profetit (Paqja dhe bekimi i
Allahut qofshim mbi tė!)
E katėrta:
Adhurimet qė janė nė
kohė tė caktuara nuk lejohet tejkalimi i tyre si p.sh:
namazi ku thotė Allahu i Madhėruar: “ … namazi ėshtė
obligim (nė kohė) tė caktuar pėr besimtarėt.” ( Nisa,
103) apo haxhi, Allahu thotė: “Haxhi ėshtė nė muajt e
caktuar…” ( Bekare, 197) apo agjėrimi, Allahu thotė:
“(ato ditė tė numėruara janė) Muaji i Ramadanit qė nė tė (filloi
tė) shpallet Kurani, i cili ėshtė udhėrėfyes pėr njerėz dhe
sqaruesi i rrugės sė drejtė dhe dallues (i tė vėrtetės nga
gėnjeshtra). E kush e pėrjeton prej jush kėtė muaj, le tė
agjėrojė…” ( Bekare, 185)
E pesta:
Patjetėr adhurimi duhet tė jetė rezultat i dashurisė,
rrespektit, nėnshtrimit, frikės dhe shpresės qė kemi ndaj
ndaj Allahut tė Madhėruar. Allahu thotė: “…Ata
pėrpiqeshin pėr punė tė mira, na u luteshin duke shpresuar
dhe duke u frikėsuar, ishin respektues ndaj nesh.” (Enbija,
90) dhe thotė: “Thuaj (oMuhamed)! Nėse e doni Allahun,
atėherė ejani pas meje qė Allahu t’ju dojė, t'ju falė
mėkatet tuaja, sepse Allahu ėshtė qė fal shumė, mėshiron
shumė. Thuaj! Binduni Allahut dhe tė dėrguarit, e ata
refuzojnė, atėherė Allahu nuk i do pabesimtarėt!" (Ali
Imran, 31-32)
Allahu i Lartėsuar nė kėto
ajete sqaroi shenjat e dashurisė ndaj Allahut dhe frytet e
saj.
E gjashta:
Adhurimi nuk bie nga
asnjėri nga njerėzit e moshėrritur, tė menēur deri sa t’i
arrijė vdekja. Allahu i Lartėsuar thotė: “O ju qė besuat,
kini frikė Allahun me sinqeritet tė vėrtetė dhe mos vdisni
ndryshe, vetėm se duke qenė muslimanė (besimtarė)! “
(Ali Imran, 102) “Dhe adhuroje Zotin tėnd derisa tė vijė
ty e vėrteta (vdekja).” (Hixhr, 99)
Salih el Feuzan
Pėrktheu: Alaudin Abazi
|