Hytbe

Shkencore
Urtėsi

Ėndėrrat

Ligjėrata

Ilahi

Interesante

Faqja kryesore

Kuran

Hadith
Akide

Fikh

Tefsir

Tema

Pyetje

 

www.albislam.com
 
www.fjalaebukur.com
 
www.ankebut.com
 
www.krenaria.com
 
www.dritaebesimit.com
 
www.audionur.com
 
www.elitaislame.com
 

 
 
 
 
 
 
 

Kushtet  e adhurimit tė vėrtetė

     Lavdėrimi i takon vetėm Allahut, i cili na e plotėsoi fenė, pėrmbushi begatitė, na e bėri Islamin fe tė vetme tė pranuar dhe na udhėroi t’i pėrmbahemi asaj deri nė vdekje.

Allahu i Lartėsuar thotė: “O ju qė besuat, kini frikė Allahun me sinqeritet tė vėrtetė dhe mos vdisni ndryshe vetėm se duke qenė muslimanė (besimtarė)!” (Ali Imran, 102)

Kjo ishte edhe porosia e Ibrahimit dhe Jakubit ndaj djemėve tė tyre: “E Ibrahimi i porositi bijtė e tij me kėtė (fe), e edhe Jakubi, (u thanė) "O bijtė e mi! Allahu ua zgjodhi fenė (islame) juve, pra mos vdisni ndryshe, por vetėm duke qenė muslimanė!" (Bekare, 132)

     Allahu i Madhėruar i krijoi njerėzit dhe xhinėt pėr tė adhurar Atė siē thotė Ai: “Unė nuk i krijova xhinėt dhe njerėzit pėr tjetėr, pėrvē qė tė mė adhurojnė.” (Dharijat, 56)

Dhe pėr kėtė ėshtė krenaria, lumturia, dhe nderi nė kėtė botė dhe nė botėn tjetėr, pėr shkak se njeriu ka nevojė pėr Zotin e tij dhe nuk mundet ai tė pavarėsohet asnjė moment, kurse Allahu nuk ėshtė i nevojshėm pėr adhurimin e tyre. Allahu i Lartėsuar thotė: “Nėse ju nuk besoni, Allahu nuk ėshtė nevojtar pėr ju…” (Zumer, 7)

E Musai tha: "Nėse ju dhe tė gjithė ata qė janė nė tokė mohoni, Allahu ėshtė i panevojshėm (pėr falenderim), ėshtė i lavdishėm (vetvetiu)."  (Ibrahim, 8 )

     Adhurimi ėshtė afrim tek Allahu me fjalė dhe vepra tė dukshme dhe tė padukshme. Adhurimi ėshtė obligim i njeriut ndaj Allahut dhe dobia e saj i kthehet njeriut.

Kush refuzon adhurimin e Tij, ai ėshtė jobesimtar kryelartė, kush adhuron sė bashku me Allahun dikė tjetėr, ai ėshtė idhujtar (mushrik), kush adhuron Allahun me diēka qė Ai nuk e ka shpallur, ai ėshtė bidatēi;  kush adhuron Allahun me atė qė Ai ka shpallur, ėshtė besimtarė i vėrtetė.

     Pasi kuptuam se njerėzit janė tė nevojshėm pėr adhurimin e Allahut dhe ata nuk janė nė gjendje tė kuptojnė nga vetja mėnyrėn e  ibadetit qė Allahu ėshtė i kėnaqur me tė dhe seAi nuk i ngarkoi me kėtė, por dėrgoi profetė dhe zbriti libra pėr sqarimin e kėsaj. Allahu i Madhėruar thotė: “Ne dėrguam nė ēdo popull tė dėrguar qė t'u thonė: "Adhuroni vetėm Allahun, e largohuni djajve (adhurimit tė tyre)…!" ( Nahl, 36 )

Dhe thotė: “Ne nuk dėrguam asnjė tė dėrguar para teje e tė mos i kemi shpallur atij se nuk meriton tė adhurohet zot tjetėr pėrveē Meje, pra mė adhuroni!" ( Enbija, 25)

     Ai njeri qė devijon nga ajo qė kanė qartėsuar profetėt dhe kanė zbritur librat pėr adhurimin e Allahut e adhuron Atė sipas shijes, epshit dhe asaj qė ia zbukurojnė atij djajtė, njerėz e xhinė, atėherė ai njeri ėshtė i humbur dhe nė realitet ai nuk adhuron Allahun, por epshin e tij. “…e kush ėshtė mė i humbur se ai qė duke pasur fakt prej Allahut, ndjek epshin e vet? S'ka dyshim se Allahu nuk udhėzon popullin zullumqar.” (Kasas, 50)

Nė kėtė grup bėjnė pjesė shumica e njerėzve, ndėr ta tė krishterėt dhe ato sekte (grupe) qė kanė devijuar nga muslimanėt. Ata i shpikėn vetės sė tyre rite tė ibadetit qė janė nė kundėrshtim me atė qė ka zbritur Allahu  dhe mendojnė se me kėtė janė afruar tek  Allahu e nė tė vėrtet, ata me kėtė vepėr vetėm janė larguar nga Ai. Kjo shikohet qartė gjatė sqarimit tė realitetit tė adhurimit qė Allahu ka caktuar me gjuhėn e Profetit tė Tij (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshim mbi tė!)

    Adhurimin, tė cilin e ka bėrė obligim Allahu pėr njerzit, ėshtė i ndėrtuar nė themele e baza tė shėndosha, tė cilat do t’i pėrmendim nė vazhdim.

E para:  Ritet e adhurimit janė tė pėrcaktuara, qė do tė thotė se nė mėnyrėn e tyre   nuk ka vend tė ndėrhyjė mendja e njeriut, por patjetėr duhet tė jenė tė caktuara   nga Allahu ose tė sqaruara nga Profeti (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshim mbi tė!) Allahu i Lartėsuar thotė: “Ti (Muhamed) pėrqėndrohu vendosmėrisht, ashtu si je i urdhėruar e bashkė me ty edhe ata qė u penduan (prej idhujtarisė) dhe mos tejkaloni (kufijtė e caktuar)…” (Hud, 112) “Pastaj, Ne tė vumė ty nė njė rrugė tė drejtė tė fesė, pra ti ndiqe atė e mos ndiq dėshirat e atyre qė nuk dinė.” ( Xhathije, 18)

Kurse pėr tė Dėrguarin e Tij (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshim mbi tė!) thotė: “Unė ndjek vetėm atė qė mė shpallet mua.” ( En’am, 50 )

E dyta: Patjetėr adhurimi duhet tė jetė me sinqeritet pėr hirė tė Allahut, duke u larguar nga shirku. Allahu i Lartėsuar thotė: “…E kush ėshtė qė e shpreson takimin e Zotit tė vet, le tė bėjė vepėr tė mirė, e nė adhurimin ndaj Zotit tė tij tė mos pėrziejė askėnd. “ ( Kehf, 50 ) Nėse   adhurimin e tij e pėrzien me shirk, atėherė ai adhurim asgjėsohet. Allahu i Lartėsuar thotė: “…E sikur t'i pėrshkruajnė (edhe ndonjė nga kėta) shok Zotit  kishte pėr t'iu shkuar huq ajo qė kanė vepuar.” ( En’am, 88) “Pasha Allahun, ty tė ėshtė shpallur e edhe atyre para teje: "Nėse i bėn shok (Allahut), veprat tua janė tė asgjėsuara dhe ti do tė jeshė prej tė humburve. Prandaj, vetėm Allahun adhuroje dhe bėhu mirėnjohės!" (Zumer, 65-66)

E treta: Patjetėr duhet tė jetė i Dėrguari (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshim mbi tė!) shėmbėlltyrė  nė sqarimin e  adhurimit. Thotė Allahu I Madhėruar: “  Ju e kishit shembullin mė tė lartė nė tė dėrguarin e Allahut” ( Ahzab, 21) “Ēfarė t'ju japė Pejgamberi, atė merreni e ēfarė t'ju ndalojė, pėrmbahuni dhe kinie frikė Allahun se Allahu ėshtė ndėshkues i ashpėr.”( Hashr, 7)

Profeti (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshim mbi tė!) thotė : “Kush e bėn njė vepėr qė ne nuk e kemi urdhėruar, ajo vepėr ėshtė e refuzuar.”

“Faluni ashtu siē mė keni parė duke u falur unė!”

Ekzistojnė shumė ajete e hadithe pėrveē kėtyre qė aludojnė nė  obligueshmėrinė e pasimin e Profetit (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshim mbi tė!)

E katėrta: Adhurimet qė janė nė kohė tė caktuara nuk lejohet tejkalimi i tyre si p.sh: namazi ku thotė Allahu i Madhėruar: “ … namazi ėshtė obligim (nė kohė) tė caktuar pėr besimtarėt.” ( Nisa, 103) apo haxhi, Allahu thotė: “Haxhi ėshtė nė muajt e caktuar…” ( Bekare, 197) apo agjėrimi, Allahu thotė: “(ato ditė tė numėruara janė) Muaji i Ramadanit qė nė tė (filloi tė) shpallet Kurani, i cili ėshtė udhėrėfyes pėr njerėz dhe sqaruesi i rrugės sė drejtė dhe dallues (i tė vėrtetės nga gėnjeshtra). E kush e pėrjeton prej jush kėtė muaj, le tė agjėrojė…” ( Bekare, 185)

E pesta: Patjetėr adhurimi duhet tė jetė rezultat i dashurisė, rrespektit, nėnshtrimit, frikės dhe shpresės qė kemi ndaj  ndaj Allahut tė Madhėruar. Allahu thotė: “…Ata pėrpiqeshin pėr punė tė mira, na u luteshin duke shpresuar dhe duke u frikėsuar, ishin respektues ndaj nesh.” (Enbija, 90) dhe thotė: “Thuaj (oMuhamed)! Nėse e doni Allahun, atėherė ejani pas meje qė Allahu t’ju dojė, t'ju falė mėkatet tuaja, sepse Allahu ėshtė qė fal shumė, mėshiron shumė. Thuaj! Binduni Allahut dhe tė dėrguarit, e ata refuzojnė, atėherė Allahu nuk i do pabesimtarėt!" (Ali Imran, 31-32)

Allahu i Lartėsuar nė kėto ajete sqaroi shenjat e dashurisė ndaj Allahut dhe frytet e saj.

E gjashta: Adhurimi nuk bie nga asnjėri nga njerėzit e moshėrritur, tė menēur deri sa t’i arrijė vdekja. Allahu i Lartėsuar thotė: “O ju qė besuat, kini frikė Allahun me sinqeritet tė vėrtetė dhe mos vdisni ndryshe, vetėm se duke qenė muslimanė (besimtarė)! “ (Ali Imran, 102) “Dhe adhuroje Zotin tėnd derisa tė vijė ty e vėrteta (vdekja).” (Hixhr, 99)

 

Salih el Feuzan

Pėrktheu: Alaudin Abazi

             
www.klubikulturor.com