Nuk di si ta
pėrshkruaj
fatkeqėsinė qė ka rėnė dhe ngjarjen e cila ndodhi.
Kaluan prej kėsaj ditė tė tėra, duke mos u ndier askush
nė mediat tona... e duke mos vluar gjaku nė damarėt
tanė...
I vranė
dijetarėt e ne nuk bėm zė...
I therėn
fėmijėt e ne nuk u ndiem...
I prishėn
nderet pėrsėri pa zė...
E nuk
mbeti vetėm se tė ofendojnė tė Dėrguarin tonė...
Jo.....dhe njėmij jo....
E nga
kush nga njė shtet i poshtėr tė cilit i thonė Danimark..
O Allah!
Edhe tė poshtrit e tė papėrfillshmit e ngritėn kokėn
kundra nesh, e guxuan tė shajnė tė Dėrguarin e Allahut
(salallahu alejhi ue selem)
O Bij tė
ndershėm tė kėtij Umeti! Kur do tė largohet kjo
neglizhencė qė u ka rėnė?!
O Bij tė
ndershėm tė kėtij Umeti! Deri kur do tė vazhdojė me ju
kjo dehje?!
Kufarėt e
shfaqėn haptazi luftėn e tyre, kur do tė dridhen
neglizhuesit e mėdhejn?!
Dėgjova
dhe dėgjuan tė gjithė muslimanėt pėr qė trasmetuan disa
mjete informacionesh pėr njė gazetė danimarkeze e cila
ka shfaqur disa fotografi apo karikatura tė shumllojshme
tė Pejgamberit (salall-llahu alejhi ue selem. Njė prej
kėtyre fotove ėshtė sikur ka dalė me callmė nė formė tė
bomės e mbėshtjellė rreth kokės. E njė tjetėr shfaqin
tė Dėrguarin e Allahut si terrorist me shpatė nė dorė e
rreth tij disa gra tė mbuluara. E fotot e tjera nuk
kanė shumė ndryshim nga kėto tė dyja.
Umeti
Islam! Kėshtu bėjnė tė krishterėt ziliqarė me tė
Dėrguarin e Allahut (salallahu alejhi ue selem). Disa
prej nesh bėjnė thirrje qė tė mos i thėrrasim kufarėve “
o kafir” porse t’i themi “pala tjetėr” si respekt pėr
ndjenjat dhe anėn shpirtėrore tė tij. A e respektuan
kėta Pejgamberin tonė?!
Dhe
a morėn parasysh kėta ndjenjat e 1 miliard muslimanėve?!
Apo anėn shpirtėrore tė tyre?!!
Kėshtu bėjnė tė krishterėt ziliqarė me tė Dėrgarin tonė
(salallahu alejhi ue selem). e disa prej nesh thonė qė
mos t’i urrejmė e mos u shfaqim armiqėsi! Allahu i
Madhėruar thotė: “ O
ju tė cilėt keni besuar! Mos e merrni armikun tim dhe
armikun tuaj pėr mik apo shok duke treguar dashuri ndaj
tyre, ndėrkohė qė ata kanė mohuar atė qė ju ka ardhur
juve nga e vėrteta.”
(Suretu Mumtehine,1)
Kėshtu
bėjnė adhuruesit e kryqit me tė Drguarin tonė (salallahu
alejhi ue selem), e disa prej nesh kėrkojnė qė ta heqin
prej lėndėve mėsimore dashurin ndaj fesė dhe zhveshjen
prej kufarėve dhe kufrit tė tyre. Ta largojmė prej
zemrave tona, sepse jemi nė kohėn e pajtimit ndėrmjet
feve!
O
thirrėsat e kėtij pajtimi! Pėrse kur kėrkoi bashkėsia
islame atje prej kėsaj gazete pėr kėrkim falje, vetėm
kėrkim falje, nuk e bėnė njė gjė tė tillė?
Edhe
kryeministri refuzoi qė ti kėrkonte llogari kryetarit tė
kėsaj gazete me arsyen e lirisė sė gazetarve.
Kėshtu
bėjnė adhuruesit e kryqit, nė mes tė ditės, haptazi, me
tė Dėrguarin e Allahut (salallahu alejhi ue selem), pa
pasur asnjė refuzim ndėrkombėtar, apo demostratė pėr tė
tilla veprime!
Ajo qė
ndodhi nė Danimark, tė cilėn e pėrkrah fqinji i saj
Norvegjia, e heshtin ndaj saj shtetet perėndimore, ėshtė
argument i qartė se kanė filluar luftėn e kryqėzatave
ndėrmjet Islamit dhe krishterizmit.
Ka
thėnė Allahu i Madhėruar:
“...E ata nuk do tė
pushojnė sė luftuari ju derisa t’u kthejnė nga feja
juaj, nėse munden.” (Suretu
Bekare, 217)
A e
kuptojnė ata tė cilėt shfaqin dashuri ndaj perėndimit
kėtė cėshtje apo akoma janė tė mbytur nė gjumė?
Umeti
Islam! Ka pėrshkruar historia islame pamje tė ndryshme
tė burrave tanė nė mbrojtjen e tė Dėrguarit (salallahu
alejhi ue selem). Qėndrime tė mahnitshme tė grave tė
cilat e vunė veten e tyre mburojė ndaj tė Dėrguarit tė
Allahut (salallahu alejhi ue selem).
Ka qėnė
Umu Eimareh (radiallahu anha) nė betejėn e njohur tė
Uhudit, e cila luftonte afėr Resulallahut (salallahu
alejhi ue selem) majtas e djathtas. Shigjetat dhe
shpatat e armiqėve drejtuar tė Dėrguarit tė Allahut
(salallahu alejhi ue selem) i ranė asaj, e ajo u plagos
rėndė. Ku janė burrat e kėtij umeti, tė cilėt, mė sė
pari, duhet qė ta mbrojnė tė Dėrguarin e Allahut
(salallahu alejhi ue selem) tė luftojnė nė vend tė tij
dhe tė flasin nė emėr tė tij.
O Allah!
Gra luftojnė pėr tė mbrojtur tė Dėrguarin e Allahut
(salallahu alejhi ue selem) e burrat e neglizhojnė atė,
qoftė kjo edhe me njė letėr drejtuar parisė, duke
shfaqur zemėrimin e tyre. Gra kanė folur pėr mbrojtjen e
Resulallahut (salallahu alejhi ue selem) e burrat e
shikojnė si tė vėshtirė lėnien apo ndėrprerjen e
mallrave tė tyre,. porse pa asnjė rezultat.
Tė
kėrkojmė ndjesė o Resulallah, pėr tė dalė zot ty, sepse
disa prej nesh janė tė zėnė nė shigjetat bankare!
Tė
kėrkojmė ndjesė, o Resulallah, sepse pasuria ėshtė mė e
dashur nė zemrat e disa prej nesh, sesa ti!
Tė
kėrkojmė ndjesė, o Resulallah, sepse djathi danimarkez
ėshtė mė i dashur tek disa prej nesh, sesa mbrojtja
jote!
Tė
kėrkojmė ndjesė, o Resulallah, sepse interesat tona tė
dynjasė janė mė parėsore tek disa prej nesh, sesa ti!
Tė
kėrkojmė ndjesė, o Resulallah, sepse ne shumė mėrzitemi
nėse dikush na merr pasurinė tonė, e disa prej nesh nuk
mėrziten aspak pėr ty, e ty tė ndėshkojnė haptazi pa
pikė turpi e frike!
O
muslimanė! Padyshim se Allahu (subhanehu ue teala) e
mbron tė Dėrguarin e Tij, ia ka ngritur emrin dhe
personalitetin. Ka pėr t’i dėnuar ata tė cilėt i bėjnė
keq atij nė dunja dhe ahiret. Nė librin e saktė thuhet
se ka thėnė i Dėrguari i Allahut (salallahu alejhi ue
selem)
ka thėnė Allahu i madhėruar: “Kush i bėn armiqėsi mikut
tim, i kam shpallur atij luftė.”
E
si i bėhet ai i cili bėn armiqėsi me enbijat
(profetėt)?! Allahu i madhėruar ka thėnė:
“...E ata tė cilėt e fyejnė
tė Dėrguarin e Allahut pėr ta do tė ketė dėnim tė
dhembshėm.” (Suretu Teube,
61)
Allahu i Madhėruar ka thėnė:
“Ata tė cilėt e fyejnė
Allahun dhe tė Dėrguarin e Tij, i ka mallkuar Allahu nė
dunja dhe ahiret, dhe pėr ta ka pėrgatitur dėnim tė
poshtėruar.” (Suretu Ahzab,
57)
Allahu i madhėruar ka thėnė:
“Pra shfaqe hapur atė, qė
je urdhėruar dhe largohu prej idhujtarėve, nuk ka dyshim
se Ne tė mjaftojmė ty kundėr tallėsve tė tu.”
(Suretu Hixhr, 94-95)
Ibn
Tejmije (Allahu e mėshiroftė!) ka thėnė: Allahu ka pėr
t’u hakmarr ndaj atij i cili ofendon apo ul tė Dėrguarin
e Tij (salallahu alejhi ue selem). Pėrmendim kėtu atė
qė na kanė treguar disa muslimanė tė drejtė,
jurispudentė dhe me eksperiencė. Pėr atė qė kanė provuar
nė rrethimin e disa qyteteve dhe fortesave nė qyetetet e
Shamit. Kur muslimanėt e rrethuan fisin e tė verdhėve tė
kohės sonė. Kanė thėnė: “E mbanim tė rrethuar qytetin
rreth njė muaj derisa fillonim e mėrziteshim, e kur
fillonin banorėt e saj tė fyenin dhe ofendonin tė
Dėrguarin e Allahut dhe pėrgojim nė nderin e tij e
shpejtonim ēlirimin e tij dhe na u lehtėsonte kjo. Nuk
vonoheshim nė kėtė vetėm se njė ose dy ditė dhe ēlirohej
vendi, e armikut i shkaktohej humbje e madhe. Aq sa kur
e dėgjonim njė gjė tė tillė pėrgėzoheshim pėr shpejtim
tė ēlirimit, duke u mbushur zemrat me zemėrim pėr atė qė
thanė.”
Allahu mė
dhėntė bereqet mua dhe juve nė Kuranin e ndershėm.
Hutbeja e dytė:
O
biznesmenė dhe o ju tregėtar tė ndershėm!
Ebu Bekri
e mbrojti Islamin nė kohėn e kthimit nga feja, ndėrsa
imam Ahmedi e mbrojti Islamin nė kohėt e vėshtira, e
tani u erdhi radha juve, e erdhi koha juaj pėr mbrojtjen
e tė Dėrguarit (salallahu alejhi ue selem). Patjetėr
duhet qė tė mbani qėndrim tė prerė dhe veprime tė
shkėlqyera, xhelozi ndaj Resulallahut salallahu alejhi
ue selem.
O ju
biznesmenė, ndaloni tė gjitha bashkpunimet tregėtare me
Danimarkėn, derisa tė kėrkojnė tė falur zyrtarisht dhe
haptazi pėr kėtė gazetė. Mos harroni se malli ka pėr tė
shkuar, porse qėndrimet mbeten falenderuese nė dynja dhe
ahiret. E mė e madhja e tė gjithė kėtyre ėshtė dashuria
e Pejgamberit (salallahu alejhi ue selem) dhe mbrojtja e
tij.
Kemi shmebullin mė tė mirė nė sahabin Abdullah ibn
Abdullah ebi Selul nė qėndrimin e tij tė prerė me babain
e tij. Kur babai i tij e ofendoi tė Dėrguarin e Allahut
(salallahu alejhi ue selem) dhe se si ai e detyroi
babain e tij t’i kėrkonte tė falur tė Dėrguarit
(salallahu alejhi ue selem), ose ta ndalonte mos tė
futej nė Medine. Nė ngjarjen e tij tė njohur tė cilėn e
ka regjistruar Kurani Kerim:
“Thonė (hipokritėt): Kur tė
kthehemi nė Medine do ta nxjerrim atė mė tė lartin tė
poshtėruar. Pėr Allahun ėshtė lartėsia, tė Dėrguarin e
Tij dhe besimtarėt, porse hipokritėt nuk e dinė.”
(Munafikunė, 8)
Eshtė trasmetuar se munafiku Abdullah bin ebi Selul ka
folur pėr Resulallahun (salallahu alejhi ue selem) me
fjaLė tė kėqia, ku ka thėnė: Uallahi, nėse do tė shkojmė
pėr nė Medine do tė dalė ai mė i larti i poshtėruar. E
mori vesh i biri i tij Abdallah pėr kėtė e i tha babait
tė tij: Uallahi, nuk do tė shpėtosh derisa tė dėshmosh
para Resuallahut (salallahu alejhi ue selem) se ti je i
poshtėruar e ai ėshtė i shtrenjtė.
Allahu
ekber! Kėshtu nevrikosen dhe mėrziten burrat pėr tė
Dėrguarin e Allahut (salallahu alejhi ue selem). E
kėshtu e mbrojnė heronjtė Resulallahun.
Nuk e
lejoi babain e tij tė futet nė Medine derisa tė
dėshmonte se ai ėshtė i poshtėr dhe se Resulallahu
(salallahu alejhi ue selem) ėshtė i shtrenjtė. E ai...
nuk i bėri kompliment babait tė tij.
Nuk u
lėkund pėr shkak tė afėrsisė ndėrmjet tyre.
Nuk hoqi
dorė nga mbrojtja e Resulallahut (salallahu alejhi ue
selem), pėr hir tė interesave tė tij, e ai ėshtė babai i
tij, ai i cili shpenzon pėr tė.
Ky ėshtė
imani kur prek thellėsinė e zemrės, bėn cudira.
A i
pėrgjigjen biznesmenėt kėsaj ftese pėr tė qėnė xhelozė
ndaj tė Dėrguarit tė tyre (salallahu alejhi ue selem)?
A nuk po
i ndalojnė bashkpunimet tregėtare me kėtė shtet, derisa
tė kėrkohet falje zyrtarisht, me kusht mospėrsėritjen e
kėsilloj krimi herė tjetėr.
Edhe ju o
muslimanė! Kush e nxjerr fitimtar Resulallahun? Kush e
nxjerr fitimtar Resulallahun (salallahu alejhi ue
selem)?
O
muslimanė! A nuk mundeni tė ndėrprisni produktet e tyre,
nga xhelozia qė keni pėr Profetin tuaj salallahu alejhi
ue selem?! Qė ta marrin vesh ata tė poshtėr se i
Dėrguari i Allahut ka mbrojtėsa, tė cilėt nuk lejojnė qė
tė preket aspak, apo qė tė flitet keq pėr nderin e tij
apo ne jemi vetėm pėr tė tundur kokat?!
O
Umeti Islam! Kush e nxjerr fitimtar Resulallahun?!! Kush
e nxjerr fitimtar Resulallahun?!! Kush e nxjerr fitimtar
Muhamedin (salallahu alejhi ue selem), i cili sakrifikoi
me atė qė posedonte, me qėllim qė tė na sillte ne kėtė
fe?!!
Sa fatkeqėsi pėsoi pėr
hir tonin? Sa herė e kanė pėshtyrė nė fytyrėn e tij tė
ndershme pėr hir tonin?!! Sa herė u pėrzu nga toka e tij
?!! A nuk mundemi ne mbas gjithė kėtyre sakrificash qė
tė ndėrpresim produktet danimarkeze apo t’i shkruajmė
ambasadės sė tyre letra ku tė shfaqim zemėrimin tonė
ndaj kėsaj gazete?
Sigurisht, o muslimanė!
Ka ardhur momenti tė mbajmė qėndrim serioz, dhe tė
shpėrthejmė zemėrimin tonė ndaj tyre me kėto veprime
ndaj tė cilave nuk mund tė heshtet.
Hajdeni qė t’u biem nė
damarin e tyre kryesor, e nė sekretin e fuqisė sė tyre,
hajdeni tu biem nė ekonominė e tyre, pa humbur ne asgjė.
Me kėtė veprim ua shembim njė pjesė tė mendjemadhėsisė
sė tyre. Mos thotė dikush prej jush se sa do tė peshojė
ndėrprerja ime nė ekonominė e tyre, por secili tė jetė i
pastėr para Allahut tė Madhėruar.
Ka thėnė i Dėrguari
i Allahut: “Luftoni
jobesimtarėt me pasurinė tuaj, me duart tuaja dhe me
gjuhėt tuaja.” Trasmeton
Ahmedi dhe tė tjerė.
I falėnderojmė ata tė
rinj, tė cilėt kėshillojnė njėri-tjetrin nėpėrmjet
mesazheve tė celularėve pėr ndėrprerjen e produkteve tė
armiqve tanė. Gjithashtu, edhe ata tė cilėt i kanė
grumbulluar produktet danimarkeze pėr t’i njohur mė mirė
nė mėnyrė qė t’i ndėrpresin, edhe ata tė cilėt vendosėn
nė faqet e tyre nė intenet materiale nė mbrojtje tė
Resulallahut (salallahu alejhi ue selem). Pra, sa mė
shumė kėshillim nė tė drejtė, respektim dhe devotshmėri.
O Allah! Ty t’i kemi lėnė
tė krishterėt ziliqarė dhe ēifutėt zullumqarė.
O Allah! Ti qofsh mbi ta,
sepse ata nuk kanė ē’tė bėjnė Ty. Na mbro ne prej tyre
me ēfarė tė duash Ti, o Dėgjues i duasė!
---------------------
Emri i gazetės
ėshtė (Jylland-Posten) e cila ka nxjerrė nė qarkullim 12
fotografi karikaturė apo tallėse ditėn e martė 26 shaban
1426 Hixhri apo 30 shtator 2005.
Shkėputur nga:
Islamway.com dhe kjo e ka marrė nga Nur el Islam.