Falenderimi ėshtė vetėm pėr Allahun. Salati dhe selami
qofshin mbi atė, qė nuk pati mė pejgamber pas tij, mbi
familjen e tij, mbi shokėt e tij dhe mbi ata tė cilėt i
pasojnė ata me tė mirė deri nė Ditėn e Shpėrblimit.
Komisioni i Pėrhershėm i Hulumtimeve Shkencore dhe Fetvasė
ka marrė nė shqyrtim pyetjet qė i kanė arritur si dhe idetė
e artikuj tė publikuar nėpėr mjetet e iformimit, rreth
thirrjes nė unifikimin apo bashkimin e feve; fesė islame,
fesė hebreje dhe fesė krishtere. Gjithashtu edhe ēėshtje qė
degėzohen nga kjo bazė, si ndėrtimi i xhamive, kishave dhe
sinagogave nė njė vend, nėpėr sheshet e universiteteve,
aeroporteve, shesheve publike etj. Poashtu botimi i Kuranit
dhe Ungjilit me njė kopertinė, si dhe gjėra tė tjera qė janė
fryt i kėsaj propagande, pėr tė cilėn mbahen konferenca,
simpoziume, formohen shoqata tė ndryshme nė Lindje e
Perėndim. Pas studimit dhe meditimit tė mjaftueshėm,
komisioni vendosi si vijon:
1.
Prej
bazave tė besimit Islam, tė cilat duhen tė jenė tė njohura
nga feja nė mėnyrė tė domosdoshme dhe pėr tė cilat ekziston
pajtueshmėri (ixhmaė) te muslimanėt, ėshtė
ēėshtja se nuk ka
nė fytyrė tė tokės fe tė vėrtetė pėrveē fesė islame. Dhe se
feja islame ėshtė feja e fundit dhe deroguese pėr tė gjitha
besimet dhe dispozitat paraprake. Pra, nuk ka fe nė kėtė
tokė, me tė cilėn adhurohet Allahu, i Lartėsuar, pėrveē
Islamit. Allahu ka thėnė: “E, kush kėrkon fe tjetėr
pėrveē fesė islame, atij kurrsesi nuk i pranohet dhe ai nė
botėn tjetėr ėshtė nga tė dėshpruarit.” (Ali Imran,
85) Islam, pas ardhjes sė Muhamedit, (Paqja dhe bekimi i
Allahut qofshin mbi tė!), konsiderohet vetė misioni i tij pa
fetė e tjera.
2.
Prej
bazave tė besimit, ėshtė tė besohet se libri i Allahut
(Kurani) ėshtė libri i fundit i zbritur dhe porosia e fundit
e Zotit tė botėve. Dhe se Kurani ėshtė derogues i librave tė
zbritur mė herėt, si Teurati, Inxhili etj., dhe
gjithpėrfshirės i tyre. Pra nuk ka mbetur libėr nė tokė, me
tė cilin adhurohet Allahu i Lartėsuar pėrveē Kuranit fisnik.
Allahu i Madhėrishėm ka thėnė: “Ne edhe ty (Muhamed)
ta zbritėm librin (Kuranin) e vėrtetė qė ėshtė
vėrtetues i librave tė mėparshėm dhe garantues i tyre.
Gjyko, pra, mes tyre me atė qė Allahu e zbriti, e mos pėlqe
epshet e tyre e tė largohesh nga e vėrteta qė tė erdhi.”
(Maide, 48)
3.
Ėshtė
obligim tė besuarit se Teurati dhe Inxhili janė deroguar me
Kuran dhe se Teurati e Inxhili kanė pėsuar shtrembėrime,
ndryshime, shtesa dhe mangėsi. Kjo, duke u bazuar nė shumė
ajete tė Kuranit qė sqarojnė kėtė gjė. Siē thotė Allahu i
Madhėrishėm: “Pėr shkak se ata (beni israilėt)
e thyen zotimin e tyre, Ne i mallkuam ata, dhe zemrat e tyre
i bėmė tė shtangura. Ata i ndryshojnė fjalėt (nė
Teurat) nga domethėnia e tyre dhe braktisėn njė pjesė,
me tė cilėn ishin urdhėruar. Ti vazhdimisht do tė vėresh
tradhtinė e tyre, pėrveē njė pakice nga ata.”
(Maide, 13) Poashtu, fjala e Allahut: “Ėshtė
shkatėrrim pėr ata (jehuditė) qė me duart e
veta e shkruajnė librin, e pastaj thonė: “Ky ėshtė prej
Allahut!”, e pėr tė arritur me tė njė fitim tė paktė, pra
ėshtė shkatėrrim i madh pėr ta ajo qė fitojnė.”
(Bekare, 79) Ajeti tjetėr: “Nė tė vėrtetė njė grup
prej tyre janė ata qė pėshtjellojnė gjuhėt e tyre kur
lexojnė librin (pėr tė deformuar kuptimin),
ashtuqė ju tė mendoni se ajo (shprehje) ėshtė
nga libri. Po ajo nuk ėshtė nga libri (i vėrtetė).
Madje thonė: “Kjo ėshtė nga Allahu!”, por ajo nuk ėshtė nga
Allahu. Ata duke ditur thonė gėnjeshtra pėr Allahun.”
(Ali Imran, 78) Kėshtu qė, pjesa e mbetur
e shėndoshė nga librat para Kuranit, ėshtė e deroguar me
Kuran, kurse pjesa tjetėr ėshtė e shtrembėruar dhe e
ndryshuar. Pejgamberi (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin
mbi tė!) ishte hidhėruar kur i kishte parė Umerit birit tė
Hatabit (Allahu qoftė i kėnaqur me tė!) njė fletė, nė tė
cilėn kishte diēka nga Teurati. Pejgamberi (Paqja dhe bekimi
i Allahut qofshin mbi tė!) i kishte thėnė: “A je nė dyshim o
i biri i Hatabit? A nuk kam ardhur me mision tė bardhė dhe
tė ēiltėr? Po tė ishte gjallė vėllai im Musa, nuk do t’i
lejohej gjė tjetėr pėrveē pasimit tim.” ( Transmetojnė
Ahmedi, Daremiu etj.)
4.
Prej
bazave tė besimit Islam, ėshtė besimi se i Dėrguari ynė
Muhamedi (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!), ėshtė
vula e tė gjithė pejgamberėve, ashtu siē thotė Allahu: ”Muhamedi
nuk ka qenė babai i asnjėrit prej burrave tuaj, por ai
ishte i dėrguari i Allahut dhe vulė e tė gjithė pejgamberėve.”
(Ahzab, 40) Kėshtu pra, nuk mbeti pejgamber qė
duhet pasuar pėrveē Muhamedit, (Paqja dhe bekimi i Allahut
qofshin mbi tė!) Po tė ishte gjallė ndokush prej
pejgamberėve tė Allahut, nuk do t’i lejohej tė vepronte
ndryshe vetėm se tė pasonte Muhamedin (Paqja dhe bekimi i
Allahut qofshin mbi tė!). E kjo vlenė edhe pėr pasuesit e
tyre - pra do tė duhej tė pasonin Muhamedin (Paqja dhe
bekimi i Allahut qofshin mbi tė!), siē thotė Allahu i
Madhėrishėm: ”Pėrkujtoni (o ithtarė tė
librit,) kur Allahu mori zotimin e pejgamberėve: nga
ajo se juve ju dhashė libėr dhe urtėsi, ju patjetėr do ta
besoni dhe ndihmoni pejgamberin qė do tė vijė pas jush, e qė
vėrteton atė qė ju e keni pranė vetes. (Allahu)
tha: ‘A pranuat, a e morėt sipėr obligimin Tim?’ Ata
thanė: ‘Ne e pranuam!’ (Allahu) tha: ‘Dėshmoni
pra, edhe Unė dėshmoj bashkė me ju!”
Pejgamberi i
Allahut, Isai (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!)
kur do tė zbresė nė fundkohėn e kėsaj bote, do tė jetė
pasues i Muhamedit (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi
tė!) dhe gjykues me Sheriatin e tij. Allahu i Madhėrueshėm
thotė: “Ata, tė cilėt e pranojnė tė Dėrguarin
(Muhamedin), pejgamberin arab (qė nuk shkruan
e as nuk lexon), tė cilin e gjejnė tė cilėsuar
(tė pėrshkruar me virtytet e tij) tek ata nė
Teurat dhe nė Inxhil.” (Araf, 157)
Po ashtu
bazė prej bazave tė besimit, ėshtė ēėshtja se dėrgimi i
Muhamedit (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) u
dedikohet tė gjithė njerėzve, siē thotė Allahu: “Ne
nuk tė dėrguam ty ndryshe vetėm se pėr tė gjithė njerėzit,
myzhdedhėnės dhe tėrheqės i vėrejtjes, por shumica e
njerėzve nuk e dinė” (Sebeė, 28) dhe fjala tjetėr e
Allahut: ”Thuaj (Muhamed): ”O ju njerėz!
Unė jam i dėrguari i Allahut tek tė gjithė ju.”
(Araf, 158) si dhe ajete tjera.
5. Prej bazave tė
Islamit, ėshtė obligim tė besojmė se ēdonjėri, qė nuk ėshtė
futur nė Islam, prej jehudive, tė krishterėve dhe tė
tjerėve, ėshtė kafir (jobesimtar) dhe se ai ėshtė armik i
Allahut, Pejgamberit tė Tij dhe i besimtarėve dhe ai ėshtė
prej banorėve tė zjarrit, siē thotė i Madhėrishmi: ”Ata
nga ithtarėt e librit dhe idhujtarėt, tė cilėt nuk besuan
nuk iu ndanė (besimit tė tyre), derisa atyre u
erdhi argumenti i qartė” (Bejine, 1). Ai gjithashtu
thotė: ”S’ka dyshim se ata, tė cilėt nuk besuan nga
ithtarėt e librit dhe nga idhujtarėt, do tė jenė nė zjarrin
e xhehenemit pėrgjithmonė, tė tillėt janė krijesat mė e
dėmshme.” (Bejine, 6) si dhe ajete tė tjera. Ėshtė e
vėrtetuar nė sahihun e muslimit se Pejgamebri (Paqja dhe
bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) ka thėnė: ”Pasha Atė nė
Dorėn e tė Cilin ėshtė shpirti im (pasha Allahun), kush
dėgjon pėr mua (se jam dėrguar Pejgamber) nga ky
popull, jehudi qoftė apo i krishterė dhe vdes duke mos
besuar nė atė, me tė cilėn jam dėrguar, padyshim , do tė
jetė prej banorėve tė zjarrit.”
Pėr kėtė arsye
kush nuk e trajton ēifutin apo tė krishterin si jo musliman,
ai vetė ėshtė kafir, bazuar ne rregullin e sheriatit “Kush
nuk e trajton kafirin si kafir, ai vetė ėshtė i tillė.”
6.
Me kėto
baza tė besimit dhe me kėto tė vėrteta tė sheriatit, thirrja
nė unifikimin e feve apo nė afrimin e tyre dhe tretja e tyre
nė njė kallėp tė pėrbashkėt, ėshtė thirrje e prishtė dhe
dinake. Qėllimi i saj ėshtė tė pėrzihet e vėrteta me tė
pavėrtetėn, tė shkatėrrohet Islami dhe t’i shemben shtyllat
e tij. Tė shkohet me muslimanėt deri te njė konvertim
gjithpėrfshirės etj. Kėtė qėllim e vėrteton vetė fjala e
Allahut tė Lartėsuar ku thotė: “Ata do tu luftojnė
juve vazhdimisht pėr t’ju zbrapsur, nėse munden, nga feja e
juaj.”(Bekare, 217) dhe ajeti tjetėr: ”Ata
dėshirojnė qė edhe ju tė mos besoni, sikur qė nuk besuan
vetė dhe tė bėheni tė njėjtė.” (Nisa, 89)
7.
Prej
pasojave tė kėsaj propagande keqbėrėse, ėshtė pezullimi i
divergjencave nė mes tė Islamit dhe
mosbesimit, tė vėrtetės dhe tė pavėrtetės, favorit dhe
disfavorit, si dhe thyerja e murit tė armiqėsisė nė mes tė
muslimanėve dhe jobesimtarėve. Kėshtu qė, nuk do tė kishte
as miqėsi, as armiqėsi dhe as xhihad dhe luftim, me qėllim
tė ngritjes sė fjalės sė Allahut nė tokėn e Allahut. Allahu
i Lartėmadhėruar thotė: ”Luftoni ata qė nuk besojnė
Allahun dhe as botėn tjetėr, nuk e konsiderojnė haram atė qė
e ndaloi Allahu dhe i dėrguari i tij, nuk besojnė fenė e
vėrtetė, prej atyre , tė cilėve u ėshtė dhėnė libri, derisa
ta japin xhizjen nė dorė e duke qenė tė mposhtur.”
(Teube, 29). Ai gjithashtu thotė: “Luftoni tė gjithė
idhujtarėt pa dallim, siē ju luftojnė ata juve pa dallim, e
dijeni se Allahu ėshtė me ata qė ruhen (tė kėqijave).”
(Teube, 36)
8.
Vetė
thirrja nė unifikimin e feve, nė rast se del nga ndonjė
musliman konsiderohet konvertim i qartė nga feja islame,
sespe kjo gjė ndeshet me bazat e besimit. Nė kėtė mėnyrė
muslimani do tė pajtohej me kufrin ndaj Allahut tė
Lartėsuar. Do ta asgjėsonte vėrtetėsinė e Kuranit dhe
ēėshtjen se ai ėshtė derogues i tė gjithė librave paraprak
dhe se Islami ėshtė derogues i tė gjitha besimeve dhe tė
gjitha ligjeve parprake.
Nė bazė
tė kėsaj qė u pėrmend, kjo ide ėshtė e refuzuar nė aspektin
e sheriatit. E ndaluar nė mėnyrė tė prerė me tė gjitha
argumnentet e legjislativit islam; Kuran, Sunet dhe Ixhma.
9.
Duke u
mbėshtetur nė atė qė u pėrmend derimė tani:
a) Nuk
lejohet qė njė musliman, i cili beson Allahun pėr Zot,
Islamin pėr fe dhe Muhamedin (Paqja dhe bekimi i Allahut
qofshin mbi tė!) pėr pejgamber, tė thėrrasė nė ide tė tillė
trilluese, as tė nxisė pėr tė e as ta fusė nė mesin e
muslimanėve, e tė mos flasim, t’i pėrgjigjet asaj ideje apo
tė marrė pjesė nė konferencat dhe simpoziumet qė thėrrasin
nė tė e as t’i bashkangjitet bordeve tė tyre.
b) Nuk
lejohet qė njė musliman ta botojė Teuratin apo Ungjilin
ndamas, e tė mos flasim pėr botimin e tyre sė bashku me
Kuranin nė njė kopertinė. Kush vepron kėshtu apo thėrret nė
njė gjė tė tillė, ėshtė nė humbje tė largėt (dalalet), pėr
arsye se nė njė veprim tė tillė, bashkohen e vėrteta
(Kurani) me tė pėsuarėn ndryshime apo me tė vėrtetėn e
deroguar (Teuratin dhe Inxhilin).
c)
Poashtu nuk lejohet qė njė musliman t’i pėrgjigjet
propagandės pėr ndėrtimin e xhamisė, kishės dhe sinagogės nė
njė vend. Me kėtė gjė do tė pranohej fe tjetėr pėrveē
Islamit, qė tė adhurohej Allahu me tė, dhe do tė mohohej
mbizotėrimi i Islamit mbi fetė e tjera. Poashtu, do tė
propagandohej nė mėnyrė konkrete se fetė janė tri dhe janė
tė barabarta, kėshtu qė, cilado prej tyre mund tė merret pėr
fe dhe se Islami nuk ėshtė fe deroguese e feve para tij. Pa
dyshim, pohimi i njė gjėje tė tillė, besimi nė tė ose
pajtimi me tė ėshtė kufėr (jobesim) dhe humbje, sepse kjo
ėshtė nė kundėrshtim tė hapur me Kuranin fisnik, Sunetin e
pastėr dhe pajtueshmėrinė e muslimanėve dhe ėshtė pranim se
ndryshimet, qė i kanė bėrė ēifutėt dhe tė krishterėt, janė
prej Allahut, i Lartėsuar qoftė nga kjo. Gjithashtu, nuk
lejohet qė tė quhen kishat “shtėpi tė Allahut” e as tė
trajtohet adhurimi i prezantuesve tė tyre si adhurim i
shėndoshė dhe i pranuar tek Allahu, sepse ai adhurim nuk
ėshtė sipas fesė islame, ndėrkohė qė Allahu thotė:
“E, kush kėrkon fe tjetėr pėrveē fesė islame, atij kurrsesi
nuk i pranohet dhe ai nė botėn tjetėr ėshtė nga tė
dėshpruarit.” (Ali Imran, 85) Pėrkundrazi, ato janė
shtėpi qė Allahut i bėhet kufėr nė to (Allahu na mbroftė
prej kufrit dhe njerėzve tė tij). Dijetari i madh i Islamit,
Ibėn Tejmijeh (Allahu e mėshiroftė!), citohet nė
“pėrmbledhjen e fetvave” tė tij se ka thėnė: “Sinagogat dhe
kishat nuk janė shtėpi tė Allahut. Shtėpi tė Allahut
padyshim janė xhamitė. Ato janė shtėpi, nė tė cilat i bėhet
kufėr Allahut, pėrkundėr pėrmendjes qė bėhet aty. Shtėpitė
janė nė gjendjen e njerėzve tė tyre. Njerėzit e tyre janė
jobesimtarė dhe si tė tilla ato janė shtėpitė e adhurimit tė
kafirave.”
10. Prej
gjėrave qė duhet tė dihen patjetėr, thirrja e jobesimtarėve
nė pėrgjithėsi, kurse e ēifutėve dhe tė krishterėve
(pasuesve tė librit) nė veēanti, nė Islam ėshtė obligim pėr
muslimanėt, nė bazė tė teksteve tė qarta tė Kuranit dhe
Sunetit. Mirėpo, kjo gjė duhet medoemos tė ndodhė pėrmes
sqarimeve dhe polemikės me mjetet mė tė mira, duke mos
toleruar nė asgjė prej dispozitave tė Islamit. E gjithė kjo
duhet tė ndodh qė tė arrihet ose tė binden ata me Islamin
dhe ta pranojnė atė, ose tė ngrihet argumenti kundėr tyre,
nė mėnyrė qė tė shkatėrrohet me argument ai qė shkatėrrohet,
dhe tė jetojė me argument ai qė jeton. Allahu i Madhėrishėm
thotė: “Thuaj (o i dėrguar): “O ithtarė
tė librit (Teurat e Inxhil), ejani (tė
bashkohemi) te njė fjalė qė ėshtė e njėjtė (e drejtė)
mes nesh dhe mes jush: Tė mos adhurojmė pėrveē Allahut, tė
mos ia bėjmė Atij asnjė send shok, tė mos e konsiderojmė
njėri-tjetrin zotėr pėrveē Allahut!” E nė qoftė se ata
refuzojnė, ju thoni: “Dėshmoni pra, se ne jemi muslimanė
(besuam njė Zot)!” (Ali Imran, 64)
Ndėrsa
polemizimi i tyre, takimi dhe bisedimi me ta pėr t’i
pėrmbushur dėshirat e tyre dhe pėr t’i realizuar qėllimet e
tyre duke manguar petkun e Islamit dhe nyjet e imanit, kjo
ėshtė gjė e kotė qė e refuzon Allahu, Pejgamberi i Tij dhe
besimtarėt. Nga Allahu kėrkohet ndihma kundėr asaj qė ia
pėrshkruajnė. I Madhėrishmi thotė: “Dhe ruaju rrezikut
tė tyre qė tė mos tė shmangin nga njė pjesė e asaj qė ta
zbriti Allahu.” (Maide, 49)
Komisioni nė
kohėn kur vendos kėtė gjė dhe e qartėson kėtė pėr njerėzit,
porositė muslimanėt nė pėrgjithėsi e dijetarėt nė veēanti qė
t’ia kenė frikėn Allahut, ta mbrojnė Islamin dhe ta ruajnė
besimin e muslimanėve nga humbja dhe propaganduesit e saj,
nga kufri dhe njerėzit e tij. Ky komision gjithashtu,
porositė qė tė kenė kujdes nga kjo propagandė jobesimtare
trilluese (unifikimin e feve) dhe tė mos bien nė kurthat e
saj. Lusim Allahun qė ta ruaj ēdo musliman e tė mos jetė
shkaktarė nė sjelljen e kėtij trillimi nė vendet e
muslimanėve dhe ta qarkullojė atė nė mesin e tyre.
Lusim
Allahun e Lartėsuar me emrat e Tij mė tė bukur dhe me
cilėsitė e Tij mė tė larta qė tė na mbrojė ne tė gjithėve
nga trillimet e sprovave dhe tė na bėjė ne prej udhėzuesve
tė udhėzuar, mbrojtės tė Islamit me udhėzim dhe dritė prej
Zotit tonė, derisa ta takojmė Atė, duke qenė i kėnaqur me
ne.
Me
Allahun ėshtė suksesi. Allahu dėrgoftė salat dhe selam mbi
Pejgamberin tonė Muhamedin, mbi familjen e tij dhe mbi
shokėt e tij nė pėrgjithėsi.
Komisioni i Pėrhershėm i Hulumtimeve Shkencore
dhe Fetvasė- Rijad
Pėrktheu:
Muhamed Dėrmaku
|