Hytbe

Shkencore
Urtėsi

Ėndėrrat

Ligjėrata

Ilahi

Interesante

Faqja kryesore

Kuran

Hadith
Akide

Fikh

Tefsir

Tema

Pyetje

 

www.albislam.com
 
www.fjalaebukur.com
 
www.ankebut.com
 
www.krenaria.com
 
www.dritaebesimit.com
 
www.audionur.com
 
www.elitaislame.com
 

 
 
 
 
 
 
 

Kush kėrkon fe tjetėr pėrveē Islamit, kurrsesi nuk i pranohet

           Falenderimi ėshtė vetėm pėr Allahun. Salati dhe selami qofshin mbi atė, qė nuk pati mė pejgamber pas tij, mbi familjen e tij, mbi shokėt e tij dhe mbi ata tė cilėt i pasojnė ata me tė mirė deri nė Ditėn e Shpėrblimit.

           Komisioni i Pėrhershėm i Hulumtimeve Shkencore dhe Fetvasė ka marrė nė shqyrtim pyetjet qė i kanė arritur si dhe idetė e artikuj tė publikuar nėpėr mjetet e iformimit, rreth thirrjes nė unifikimin apo bashkimin e feve; fesė islame, fesė hebreje dhe fesė krishtere. Gjithashtu edhe ēėshtje qė degėzohen nga kjo bazė, si ndėrtimi i xhamive, kishave dhe sinagogave nė njė vend, nėpėr sheshet e universiteteve, aeroporteve, shesheve publike etj. Poashtu botimi i Kuranit dhe Ungjilit me njė kopertinė, si dhe gjėra tė tjera qė janė fryt i kėsaj propagande, pėr tė cilėn mbahen konferenca, simpoziume, formohen shoqata tė ndryshme nė Lindje e Perėndim. Pas  studimit dhe meditimit tė mjaftueshėm, komisioni vendosi si vijon:

1.     Prej bazave tė besimit Islam, tė cilat duhen tė jenė tė njohura nga feja nė mėnyrė tė domosdoshme dhe pėr tė cilat ekziston pajtueshmėri (ixhmaė) te muslimanėt, ėshtė ēėshtja se nuk ka nė fytyrė tė tokės fe tė vėrtetė pėrveē fesė islame. Dhe se feja islame ėshtė feja e fundit dhe deroguese pėr tė gjitha besimet dhe dispozitat paraprake. Pra, nuk ka fe nė kėtė tokė, me tė cilėn adhurohet Allahu, i Lartėsuar, pėrveē Islamit. Allahu ka thėnė: “E, kush kėrkon fe tjetėr pėrveē fesė islame, atij kurrsesi nuk i pranohet dhe ai nė botėn tjetėr ėshtė nga tė dėshpruarit.” (Ali Imran, 85) Islam, pas ardhjes sė Muhamedit, (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!), konsiderohet vetė misioni i tij pa fetė e tjera.

2.     Prej bazave tė besimit, ėshtė tė besohet se libri i Allahut (Kurani) ėshtė libri i fundit i zbritur dhe porosia e fundit e Zotit tė botėve. Dhe se Kurani ėshtė derogues i librave tė zbritur mė herėt, si Teurati, Inxhili etj., dhe gjithpėrfshirės i tyre. Pra nuk ka mbetur libėr nė tokė, me tė cilin adhurohet Allahu i Lartėsuar pėrveē Kuranit fisnik. Allahu i Madhėrishėm ka thėnė: “Ne edhe ty (Muhamed) ta zbritėm librin (Kuranin) e vėrtetė qė ėshtė vėrtetues i librave tė mėparshėm dhe garantues i tyre. Gjyko, pra, mes tyre me atė qė Allahu e zbriti, e mos pėlqe epshet e tyre e tė largohesh nga e vėrteta qė tė erdhi.” (Maide, 48)

3.     Ėshtė obligim tė besuarit se Teurati dhe Inxhili janė deroguar me Kuran dhe se Teurati e Inxhili kanė pėsuar shtrembėrime, ndryshime, shtesa dhe mangėsi. Kjo, duke u bazuar nė shumė ajete tė Kuranit qė sqarojnė kėtė gjė. Siē thotė Allahu i Madhėrishėm: “Pėr shkak se ata (beni israilėt) e thyen zotimin e tyre, Ne i mallkuam ata, dhe zemrat e tyre i bėmė tė shtangura. Ata i ndryshojnė fjalėt (nė Teurat) nga domethėnia e tyre dhe braktisėn njė pjesė, me tė cilėn ishin urdhėruar. Ti vazhdimisht do tė vėresh tradhtinė e tyre, pėrveē njė pakice nga ata.” (Maide, 13) Poashtu, fjala e Allahut: “Ėshtė shkatėrrim pėr ata (jehuditė) qė me duart e veta e shkruajnė librin, e pastaj thonė: “Ky ėshtė prej Allahut!”, e pėr tė arritur me tė njė fitim tė paktė, pra ėshtė shkatėrrim i madh pėr ta ajo qė fitojnė.” (Bekare, 79) Ajeti tjetėr: “Nė tė vėrtetė njė grup prej tyre janė ata qė pėshtjellojnė gjuhėt e tyre kur lexojnė librin (pėr tė deformuar kuptimin), ashtuqė ju tė mendoni se ajo (shprehje) ėshtė nga libri. Po ajo nuk ėshtė nga libri (i vėrtetė). Madje thonė: “Kjo ėshtė nga Allahu!”, por ajo nuk ėshtė nga Allahu. Ata duke ditur thonė gėnjeshtra pėr Allahun.” (Ali Imran, 78) Kėshtu qė, pjesa e mbetur e shėndoshė nga librat para Kuranit, ėshtė e deroguar me Kuran, kurse pjesa tjetėr ėshtė e shtrembėruar dhe e ndryshuar. Pejgamberi (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) ishte hidhėruar kur i kishte parė Umerit birit tė Hatabit (Allahu qoftė i kėnaqur me tė!) njė fletė, nė tė cilėn kishte diēka nga Teurati. Pejgamberi (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) i kishte thėnė: “A je nė dyshim o i biri i Hatabit? A nuk kam ardhur me mision tė bardhė dhe tė ēiltėr? Po tė ishte gjallė vėllai  im Musa, nuk do t’i lejohej gjė tjetėr pėrveē pasimit tim.” ( Transmetojnė Ahmedi, Daremiu etj.)

4.     Prej bazave tė besimit Islam, ėshtė besimi se i Dėrguari ynė Muhamedi (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!), ėshtė vula e tė gjithė pejgamberėve, ashtu siē thotė Allahu: ”Muhamedi nuk ka qenė babai i asnjėrit prej burrave tuaj,  por ai ishte i dėrguari i Allahut dhe vulė e tė gjithė pejgamberėve.” (Ahzab, 40) Kėshtu pra, nuk mbeti pejgamber qė duhet pasuar pėrveē Muhamedit, (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) Po tė ishte gjallė ndokush prej pejgamberėve tė Allahut, nuk do t’i lejohej tė vepronte ndryshe vetėm se tė pasonte Muhamedin (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!). E kjo vlenė edhe pėr pasuesit e tyre - pra do tė duhej tė pasonin Muhamedin (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!), siē thotė Allahu i Madhėrishėm: ”Pėrkujtoni (o ithtarė tė librit,) kur Allahu mori zotimin e pejgamberėve: nga ajo se juve ju dhashė libėr dhe urtėsi, ju patjetėr do ta besoni dhe ndihmoni pejgamberin qė do tė vijė pas jush, e qė vėrteton atė qė ju e keni pranė vetes. (Allahu) tha: ‘A pranuat, a e morėt sipėr obligimin Tim?’ Ata thanė: ‘Ne e pranuam!’ (Allahu) tha: ‘Dėshmoni pra, edhe Unė dėshmoj bashkė me ju!”

      Pejgamberi i Allahut, Isai (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) kur do tė zbresė nė fundkohėn e kėsaj bote, do tė jetė pasues i Muhamedit (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) dhe gjykues me Sheriatin e tij. Allahu i Madhėrueshėm thotė: “Ata, tė cilėt e pranojnė tė Dėrguarin (Muhamedin), pejgamberin arab (qė nuk shkruan e as nuk lexon), tė cilin e gjejnė tė cilėsuar (tė pėrshkruar me virtytet e tij) tek ata nė Teurat dhe nė Inxhil.” (Araf, 157)

          Po ashtu bazė prej bazave tė besimit, ėshtė ēėshtja se dėrgimi i Muhamedit (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) u dedikohet tė gjithė njerėzve, siē thotė Allahu: “Ne nuk tė dėrguam ty ndryshe vetėm se pėr tė gjithė njerėzit, myzhdedhėnės dhe tėrheqės i vėrejtjes, por shumica e njerėzve nuk e dinė” (Sebeė, 28) dhe fjala tjetėr e Allahut: ”Thuaj (Muhamed): ”O ju njerėz! Unė jam i dėrguari i Allahut tek tė gjithė ju.” (Araf, 158) si dhe ajete tjera.

5.  Prej bazave tė Islamit, ėshtė obligim tė besojmė se ēdonjėri, qė nuk ėshtė futur nė Islam, prej jehudive, tė krishterėve dhe tė tjerėve, ėshtė kafir (jobesimtar) dhe se ai ėshtė armik i Allahut, Pejgamberit tė Tij dhe i besimtarėve dhe ai ėshtė prej banorėve tė zjarrit, siē thotė i Madhėrishmi: ”Ata nga ithtarėt e librit dhe idhujtarėt,  tė cilėt nuk besuan nuk iu ndanė (besimit tė tyre), derisa atyre u erdhi argumenti i qartė” (Bejine, 1). Ai gjithashtu thotė: ”S’ka dyshim se ata, tė cilėt nuk besuan nga ithtarėt e librit dhe nga idhujtarėt, do tė jenė nė zjarrin e xhehenemit pėrgjithmonė, tė tillėt janė krijesat mė e dėmshme.” (Bejine, 6) si dhe ajete tė tjera. Ėshtė e vėrtetuar nė sahihun e muslimit se Pejgamebri (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) ka thėnė: ”Pasha Atė nė Dorėn e tė Cilin ėshtė shpirti im (pasha Allahun), kush dėgjon pėr mua (se jam dėrguar Pejgamber) nga ky popull, jehudi qoftė apo i krishterė  dhe vdes duke mos besuar nė atė, me tė cilėn jam dėrguar, padyshim , do tė jetė prej banorėve tė zjarrit.”

          Pėr kėtė arsye kush nuk e trajton ēifutin apo tė krishterin si jo musliman, ai vetė ėshtė kafir, bazuar ne rregullin e sheriatit “Kush nuk e trajton kafirin si kafir, ai vetė ėshtė i tillė.”

6.     Me kėto baza tė besimit dhe me kėto tė vėrteta tė sheriatit, thirrja nė unifikimin e feve apo nė afrimin e tyre dhe tretja e tyre nė njė kallėp tė pėrbashkėt, ėshtė thirrje e prishtė dhe dinake. Qėllimi i saj ėshtė tė pėrzihet e vėrteta me tė pavėrtetėn, tė shkatėrrohet Islami dhe t’i shemben shtyllat e tij. Tė shkohet me muslimanėt deri te njė konvertim gjithpėrfshirės etj. Kėtė qėllim e vėrteton vetė fjala e Allahut tė Lartėsuar ku thotė: “Ata do tu luftojnė juve  vazhdimisht pėr t’ju zbrapsur, nėse munden, nga feja e juaj.”(Bekare, 217) dhe ajeti tjetėr: ”Ata dėshirojnė qė edhe ju tė mos besoni, sikur qė nuk besuan vetė dhe tė bėheni tė njėjtė.” (Nisa, 89)

7.     Prej pasojave tė kėsaj propagande keqbėrėse, ėshtė pezullimi i divergjencave nė mes tė Islamit dhe mosbesimit, tė vėrtetės dhe tė pavėrtetės, favorit dhe disfavorit, si dhe thyerja e murit tė armiqėsisė nė mes tė muslimanėve dhe jobesimtarėve. Kėshtu qė, nuk do tė kishte as miqėsi, as armiqėsi dhe as xhihad dhe luftim, me qėllim tė ngritjes sė fjalės sė Allahut nė tokėn e Allahut. Allahu i Lartėmadhėruar thotė: ”Luftoni ata qė nuk besojnė Allahun dhe as botėn tjetėr, nuk e konsiderojnė haram atė qė e ndaloi Allahu dhe i dėrguari i tij, nuk besojnė fenė e vėrtetė, prej atyre , tė cilėve u ėshtė dhėnė libri, derisa ta japin xhizjen nė dorė e duke qenė tė mposhtur.” (Teube, 29). Ai gjithashtu thotė: “Luftoni tė gjithė idhujtarėt pa dallim, siē  ju luftojnė ata juve pa dallim, e dijeni se Allahu ėshtė me ata qė ruhen (tė kėqijave).” (Teube, 36)

8.         Vetė thirrja nė unifikimin e feve, nė rast se del nga ndonjė musliman konsiderohet konvertim i qartė nga feja islame, sespe kjo gjė ndeshet me bazat e besimit. Nė kėtė mėnyrė muslimani do tė pajtohej me kufrin ndaj Allahut tė Lartėsuar. Do ta asgjėsonte vėrtetėsinė e Kuranit dhe ēėshtjen se ai ėshtė derogues i tė gjithė librave paraprak dhe se Islami ėshtė derogues i tė gjitha besimeve dhe tė gjitha ligjeve parprake.

          Nė bazė tė kėsaj qė u pėrmend, kjo ide ėshtė e refuzuar nė aspektin e sheriatit. E ndaluar nė mėnyrė tė prerė me tė gjitha argumnentet e legjislativit islam; Kuran, Sunet dhe Ixhma.

9.     Duke u mbėshtetur nė atė qė u pėrmend derimė tani:

          a)  Nuk lejohet qė njė musliman, i cili beson Allahun pėr Zot, Islamin pėr fe dhe Muhamedin (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) pėr pejgamber, tė thėrrasė nė ide tė tillė trilluese, as tė nxisė pėr tė e as ta fusė nė mesin e muslimanėve, e tė mos flasim, t’i pėrgjigjet asaj ideje apo tė marrė pjesė nė konferencat dhe simpoziumet qė thėrrasin nė tė e as t’i bashkangjitet bordeve tė tyre.

       b)  Nuk lejohet qė njė musliman ta botojė Teuratin apo Ungjilin ndamas, e tė mos flasim pėr botimin e tyre sė bashku me Kuranin nė njė kopertinė. Kush vepron kėshtu apo thėrret nė njė gjė tė tillė, ėshtė nė humbje tė largėt (dalalet), pėr arsye se nė njė veprim tė tillė, bashkohen e vėrteta (Kurani) me tė pėsuarėn ndryshime apo me tė vėrtetėn e deroguar (Teuratin dhe Inxhilin).

           c) Poashtu nuk lejohet qė njė musliman t’i pėrgjigjet propagandės pėr ndėrtimin e xhamisė, kishės dhe sinagogės nė njė vend. Me kėtė gjė do tė pranohej fe tjetėr pėrveē Islamit, qė tė adhurohej Allahu me tė, dhe do tė mohohej mbizotėrimi i Islamit mbi fetė e tjera. Poashtu, do tė propagandohej nė mėnyrė konkrete se fetė janė tri dhe janė tė barabarta, kėshtu qė, cilado prej tyre mund tė merret pėr fe dhe se Islami nuk ėshtė fe deroguese e feve para tij. Pa dyshim, pohimi i njė gjėje tė tillė, besimi nė tė ose pajtimi me tė ėshtė kufėr (jobesim) dhe humbje, sepse kjo ėshtė nė kundėrshtim tė hapur me Kuranin fisnik, Sunetin e pastėr dhe pajtueshmėrinė e muslimanėve dhe ėshtė pranim se ndryshimet, qė i kanė bėrė ēifutėt dhe tė krishterėt, janė prej Allahut, i Lartėsuar qoftė nga kjo. Gjithashtu, nuk lejohet qė tė quhen kishat “shtėpi tė Allahut” e as tė trajtohet adhurimi i prezantuesve tė tyre si adhurim i shėndoshė dhe i pranuar tek Allahu, sepse ai adhurim nuk ėshtė sipas fesė islame, ndėrkohė qė Allahu thotė:  “E, kush kėrkon fe tjetėr pėrveē fesė islame, atij kurrsesi nuk i pranohet dhe ai nė botėn tjetėr ėshtė nga tė dėshpruarit.” (Ali Imran, 85) Pėrkundrazi, ato janė shtėpi qė Allahut i bėhet kufėr nė to (Allahu na mbroftė prej kufrit dhe njerėzve tė tij). Dijetari i madh i Islamit, Ibėn Tejmijeh (Allahu e mėshiroftė!), citohet nė “pėrmbledhjen e fetvave” tė tij se ka thėnė: “Sinagogat dhe kishat nuk janė shtėpi tė Allahut. Shtėpi tė Allahut padyshim janė xhamitė. Ato janė shtėpi, nė tė cilat i bėhet kufėr Allahut, pėrkundėr pėrmendjes qė bėhet aty. Shtėpitė janė nė gjendjen e njerėzve tė tyre. Njerėzit e tyre janė jobesimtarė dhe si tė tilla ato janė shtėpitė e adhurimit tė kafirave.”

        10. Prej gjėrave qė duhet tė dihen patjetėr, thirrja e jobesimtarėve nė pėrgjithėsi, kurse e ēifutėve dhe tė krishterėve (pasuesve tė librit) nė veēanti, nė Islam ėshtė obligim pėr muslimanėt, nė bazė tė teksteve tė qarta tė Kuranit dhe Sunetit. Mirėpo, kjo gjė duhet medoemos tė ndodhė pėrmes sqarimeve dhe polemikės me mjetet mė tė mira, duke mos toleruar nė asgjė prej dispozitave tė Islamit. E gjithė kjo duhet tė ndodh qė tė arrihet ose tė binden ata me Islamin dhe ta pranojnė atė, ose tė ngrihet argumenti kundėr tyre, nė mėnyrė qė tė shkatėrrohet me argument ai qė shkatėrrohet, dhe tė jetojė me argument ai qė jeton. Allahu i Madhėrishėm thotė: “Thuaj (o i dėrguar): “O ithtarė tė librit (Teurat e Inxhil), ejani (tė bashkohemi) te njė fjalė qė ėshtė e njėjtė (e drejtė) mes nesh dhe mes jush: Tė mos adhurojmė pėrveē Allahut, tė mos ia bėjmė Atij asnjė send shok, tė mos e konsiderojmė njėri-tjetrin zotėr pėrveē Allahut!” E nė qoftė se ata refuzojnė, ju thoni: “Dėshmoni pra, se ne jemi muslimanė (besuam njė Zot)!” (Ali Imran, 64)

    Ndėrsa polemizimi i tyre, takimi dhe bisedimi me ta pėr t’i pėrmbushur dėshirat e tyre dhe pėr t’i realizuar qėllimet e tyre duke manguar petkun e Islamit dhe nyjet e imanit, kjo ėshtė gjė e kotė qė e refuzon Allahu, Pejgamberi i Tij dhe besimtarėt. Nga Allahu kėrkohet ndihma kundėr asaj qė ia pėrshkruajnė. I Madhėrishmi thotė: “Dhe ruaju rrezikut tė tyre qė tė mos tė shmangin nga njė pjesė e asaj qė ta zbriti Allahu.” (Maide, 49)

      Komisioni nė kohėn kur vendos kėtė gjė dhe e qartėson kėtė pėr njerėzit, porositė muslimanėt nė pėrgjithėsi e dijetarėt nė veēanti qė t’ia kenė frikėn Allahut, ta mbrojnė Islamin dhe ta ruajnė besimin e muslimanėve nga humbja dhe propaganduesit e saj, nga kufri dhe njerėzit e tij. Ky komision gjithashtu, porositė qė tė kenė kujdes nga kjo propagandė jobesimtare trilluese (unifikimin e feve) dhe tė mos bien nė kurthat e saj. Lusim Allahun qė ta ruaj ēdo musliman e tė mos jetė shkaktarė nė sjelljen e kėtij trillimi nė vendet e muslimanėve dhe ta qarkullojė atė nė mesin e tyre.

           Lusim Allahun e Lartėsuar me emrat e Tij mė tė bukur dhe me cilėsitė e Tij mė tė larta qė tė na mbrojė ne tė gjithėve nga trillimet e sprovave dhe tė na bėjė ne prej udhėzuesve tė udhėzuar, mbrojtės tė Islamit me udhėzim dhe dritė prej Zotit tonė, derisa ta takojmė Atė, duke qenė i kėnaqur me ne.

           Me Allahun ėshtė suksesi. Allahu dėrgoftė salat dhe selam mbi Pejgamberin tonė Muhamedin, mbi familjen e tij dhe mbi shokėt e tij nė pėrgjithėsi.                            

 

Komisioni i Pėrhershėm i Hulumtimeve Shkencore dhe Fetvasė- Rijad

         Pėrktheu: Muhamed Dėrmaku

             
www.klubikulturor.com