Ajeti i njėmbėdhjetė:
“Ne u vumė mbulojė mbi veshėt e tyre nė shpellė pėr
disa vite me radhė.” Allahu i vuri ata nė gjumė. E
kjo ishte prej gjuhės sė pastėr arabe qė vet arabėt nuk
mund tė sillnin diēka tė tillė. Meqenėse ai qė fle
dėgjon, Allahu ua ndaloi atyre dėgjimin.
Ibn
Abasi thotė se Allahu ua mbylli atyre veshėt qė tė mos
depėrtonin zėrat. Pėrmenden veshėt nė kėtė ajet, sepse
vetėm prej tyre mund qė tė tė prishet gjumi. Edhe
profeti (alejhi selam) e pėrmend kėtė gjė nė hadithin e
njė burri qė nuk u fal fare natėn, derisa u gdhi nė
mėngjes: “Ai ėshtė njė burrė qė nė veshin e tij urinoi
shejtani.”
Pastaj
Allahu na e qartėson kohėn e ndenjes sė tyre nė shpellė
nė ajetin 25 tė kėsaj sureje.
Ajeti i dymbėdhjetė:
“Pastaj ata i zgjuam pėr tė parė se cili prej dy
grupeve ėshtė mė i saktė ne njėsimin e kohės sa gjatė
qėndruan.” Pastaj Allahu i ngjalli ata prej gjumit
tė tyre qė djemtė ta dinin, sepse mendonin se kishin
jetuar pak dhe po ashtu ta dinin edhe banoret e qytetit
ku u dėrguan kėta djem, ndėrkohė qė ata e kishin
historinė e djemve.
Ajeti i trembėdhjetė:
“Ne po tė rrėfejmė saktė ēėshtjen e tyre. (Allahu
ua bėn tė qartė se vetėm Ai e di saktėsisht ēėshtjen e
tyre.) Ata ishin disa djem qė kishin besuar Zotin e
tyre (pa ndėrmjetėsues) e Ne atyre edhe me tepėr
ua shtuam bindjen. (Ua lehtėsuam atyre punėn e mirė
dhe zuhdin pėr dynjanė. E kjo padyshim qė ėshtė shtesė
nė besim.)
Sadi ka
thėnė: “U shtua atyre besimi me qenin e bariut kur ata e
pėrzunė dhe e goditėn atė pėr shkak tė frikės se mos
lehte e t’i diktonin. Qeni i ngriti kėmbėt e para drejt
qiellit duke iu lutur Allahut dhe iu dha atij mundėsia
pėr tė folur. Qeni tha: “Pėrse mė pėrzutė, me goditet me
gurė e pėrse mė rrahet? Pasha Allahun unė e kam njohur
Atė para 40 vjetėsh.” Allahu me kėtė ua shtoi atyre
udhėzimin.
Ajeti i katėrmbėdhjetė:
“Dhe i forcuam zemrat e tyre (U dha Allahu atyre
nė zemėr fuqi e durim, derisa thanė nė mesin e qafirėve)
saqė kur u ngritėn thanė: ‘Zoti ynė ėshtė Zoti i
qiejve dhe i tokės. Nuk adhurojmė ndonjė zot tjetėr
pėrveē Tij, sepse atėherė do tė thoshim diēka shumė
mizore.”
Tek fjala
e Allahut: “...u ngritėn e thanė...” ka dy
ēėshtje:
1. Kjo ka
tre kuptime. Njė pėrshkrim i tillė bėhet kur ata ishin
para mbretit qafir. Njė qėndrim i tillė ka nevojė pėr
qėndrueshmėri pėr shkak se ata e kundėrshtuan fenė e
tyre. Ata ikėn prej shtresės sė lartė tė qytetit, dolėn
dhe u mblodhėn ne njė vend pas qytetit. Mė i madhi prej
tyre tha se po ndjente se Zoti i tij ishte Zoti i qiejve
dhe tokės. Njė gjė tė tillė pohuan edhe tė tjerėt. Ndaj
tė tre u ngritėn dhe thanė se Zoti i tyre ishte Zoti i
qiejve dhe i tokės, e nėse do tė lutnin dikė tjetėr nė
vend te Tij, ata do tė ishin tė padrejtė. Ata u bėnė
gati pėr t’u larguar prej njerezve.
2.
Sufistėt kanė thėnė se ata u ngritėn duke e thėnė kėtė
fjalė, por ata u drejtuan tek Allahu e ishin tė
frikėsuar prej armiqve tė tyre. Ndėrsa sot ata fillojnė
me gjuajtjen e tokės me kėmbė, me kėrcim, me dajre, e
pėr kėtė gjė dijetaret kane thėnė se ėshtė haram.
Ajeti i pesėmbėdhjetė:
“Populli ynė ka besuar zota tė tjerė, pėrveē Atij (kėto
fjalė ata po ia thoshin njeri-tjetrit pėr njerėzit e
kohės sė tyre) Pėrse nuk sjellin ndonjė argument tė
qartė pėr ata (E sikur tė sillnin njė argument tė qartė
pėr adhurimin e tyre qė po u bėnin idhujve, e meqė pėr
kėtė s’kanė argument, s’duhet qe t’u drejtohesh me lutje
atyre. A ka mė mizor se ai qe shpif gėnjeshtėr ndaj
Allahut?!
Ajeti i gjashtėmbėdhjetė:
“Derisa jeni izoluar prej tyre (Thuhet se kjo
ėshtė fjala e Allahut pėr ta, por thuhet se mund tė jetė
edhe fjala e tė parit tė tyre. Prandaj ata u veēuan prej
tyre) dhe prej asaj qė adhurojnė ata pėrveē Allahut”
Pra ju o djem nuk keni pėr tė lėnė adhurimin e
Allahut.
Ibn
Atijeh thotė se ata prej tė cilėve ikėn djemtė nuk e
njihnin Allahun e s’kishin dije pėr Tė, por mendonin se
vetėm idhujt duheshin adhuruar. E nėse do te themi se
ata e njihnin Allahun sikur e njihnin arabėt, por bėnin
shirk me zotat e tyre ne adhurim do tė kishim pėrjashtim
tė lidhur, sepse fjala veēim ėshtė rėnia ne ēdo gjė qė
adhurojnė qafirėt, pėrveē Allahut. Njė dijetar tjetėr ka
pėrmendur se djemtė ishin nė njė popull ku adhuroheshin
idhujt dhe Allahu. Ata hoqėn dorė nga adhurimi i putave
e adhuronin vetėm Allahun. Ky ajet pėrmban edhe fjalėt
qė thoshin ata pėr njeri-tjetrin: “Nėse ndahemi prej
qafirėve e veēohemi nė adhurim tė Allahut, duke gjetur
njė shpellė si strehim, ai do tė lėshojė mbi ne Mėshirė
e do ta shpėrndajė tek ne. E tėrė kjo ishte dua pėr
dynjanė.
Pėrfitimet e ajeteve
1. Pohim
i shtimit dhe pakėsimit te besimit.
2.
Mirėsia e qėndrueshmėrisė nė tė drejtėn edhe nėse tė
sjell ndonjė dėmtim.
3. Pohim
i teuhidit, qė nuk ka tė adhuruar tjetėr me tė drejtė
pėrveē Allahut, nė gjuhėn e banorėve tė Kehfit.
4.
Kotėsia e adhurimeve pėr dikė tjetėr pėrveē Allahut pėr
shkak tė mospasjes tė njė argumenti as fetar e as
logjik.
5. Pohim
i obligimit te hixhretit.
6.
Mirėsia e mbėshtetjes tek Allahu dhe e kėrkimit tė
mbrojtjes prej Tij.