Hytbe

Shkencore
Urtėsi

Ėndėrrat

Ligjėrata

Ilahi

Faqja juaj

Faqja kryesore

Kuran

Hadith
Akide

Fikh

Tefsir

Tema

Pyetje

 

www.albislam.com
 
www.fjalaebukur.com
 
www.ankebut.com
 
www.krenaria.com
 
www.dritaebesimit.com
 
www.audionur.com
 

 
 
 
 
 
 
 
 
Komentimi i sures Kehf (III)

Ajeti i njėmbėdhjetė:Ne u vumė mbulojė mbi veshėt e tyre nė shpellė pėr disa vite me radhė.” Allahu i vuri ata nė gjumė. E kjo ishte prej gjuhės sė pastėr arabe qė vet arabėt nuk mund tė sillnin diēka tė tillė. Meqenėse ai qė fle dėgjon, Allahu ua ndaloi atyre dėgjimin.

Ibn Abasi thotė se Allahu ua mbylli atyre veshėt qė tė mos depėrtonin zėrat. Pėrmenden veshėt nė kėtė ajet, sepse vetėm prej tyre mund qė tė tė prishet gjumi. Edhe profeti (alejhi selam) e pėrmend kėtė gjė nė hadithin e njė burri qė nuk u fal fare natėn, derisa u gdhi nė mėngjes: “Ai ėshtė njė burrė qė nė veshin e tij urinoi shejtani.”

Pastaj Allahu na e qartėson kohėn e ndenjes sė tyre nė shpellė nė ajetin 25 tė kėsaj sureje.

Ajeti i dymbėdhjetė:Pastaj ata i zgjuam pėr tė parė se cili prej dy grupeve ėshtė mė i saktė ne njėsimin e kohės sa gjatė qėndruan.” Pastaj Allahu i ngjalli ata prej gjumit tė tyre qė djemtė ta dinin, sepse mendonin se kishin jetuar pak dhe po ashtu ta dinin edhe banoret e qytetit ku u dėrguan kėta djem, ndėrkohė qė ata e kishin historinė e djemve.

Ajeti i trembėdhjetė:Ne po tė rrėfejmė saktė ēėshtjen e tyre. (Allahu ua bėn tė qartė se vetėm Ai e di saktėsisht ēėshtjen e tyre.) Ata ishin disa djem qė kishin besuar Zotin e tyre (pa ndėrmjetėsues) e Ne atyre edhe me tepėr ua shtuam bindjen. (Ua lehtėsuam atyre punėn e mirė dhe zuhdin pėr dynjanė. E kjo padyshim qė ėshtė shtesė nė besim.)

Sadi ka thėnė: “U shtua atyre besimi me qenin e bariut kur ata e pėrzunė dhe e goditėn atė pėr shkak tė frikės se mos lehte e t’i diktonin. Qeni i ngriti kėmbėt e para drejt qiellit duke iu lutur Allahut dhe iu dha atij mundėsia pėr tė folur. Qeni tha: “Pėrse mė pėrzutė, me goditet me gurė e pėrse mė rrahet? Pasha Allahun unė e kam njohur Atė para 40 vjetėsh.” Allahu me kėtė ua shtoi atyre udhėzimin.

Ajeti i katėrmbėdhjetė:Dhe i forcuam zemrat e tyre (U dha Allahu atyre nė zemėr fuqi e durim, derisa thanė nė mesin e qafirėve) saqė kur u ngritėn thanė: ‘Zoti ynė ėshtė Zoti i qiejve dhe i tokės. Nuk adhurojmė ndonjė zot tjetėr pėrveē Tij, sepse atėherė do tė thoshim diēka shumė mizore.

Tek fjala e Allahut: “...u ngritėn e thanė...” ka dy ēėshtje:

1. Kjo ka tre kuptime. Njė pėrshkrim i tillė bėhet kur ata ishin para mbretit qafir. Njė qėndrim i tillė ka nevojė pėr qėndrueshmėri pėr shkak se ata e kundėrshtuan fenė e tyre. Ata ikėn prej shtresės sė lartė tė qytetit, dolėn dhe u mblodhėn ne njė vend pas qytetit. Mė i madhi prej tyre tha se po ndjente se Zoti i tij ishte Zoti i qiejve dhe tokės. Njė gjė tė tillė pohuan edhe tė tjerėt. Ndaj tė tre u ngritėn dhe thanė se Zoti i tyre ishte Zoti i qiejve dhe i tokės, e nėse do tė lutnin dikė tjetėr nė vend te Tij, ata do tė ishin tė padrejtė. Ata u bėnė gati pėr t’u larguar prej njerezve.

2. Sufistėt kanė thėnė se ata u ngritėn duke e thėnė kėtė fjalė, por ata u drejtuan tek Allahu e ishin tė frikėsuar prej armiqve tė tyre. Ndėrsa sot ata fillojnė me gjuajtjen e tokės me kėmbė, me kėrcim, me dajre, e pėr kėtė gjė dijetaret kane thėnė se ėshtė haram.

Ajeti i pesėmbėdhjetė: “Populli ynė ka besuar zota tė tjerė, pėrveē Atij (kėto fjalė ata po ia thoshin njeri-tjetrit pėr njerėzit e kohės sė tyre) Pėrse nuk sjellin ndonjė argument tė qartė pėr ata (E sikur tė sillnin njė argument tė qartė pėr adhurimin e tyre qė po u bėnin idhujve, e meqė pėr kėtė s’kanė argument, s’duhet qe t’u drejtohesh me lutje atyre. A ka mė mizor se ai qe shpif gėnjeshtėr ndaj Allahut?!

Ajeti i gjashtėmbėdhjetė: “Derisa jeni izoluar prej tyre (Thuhet se kjo ėshtė fjala e Allahut pėr ta, por thuhet se mund tė jetė edhe fjala e tė parit tė tyre. Prandaj ata u veēuan prej tyre) dhe prej asaj qė adhurojnė ata pėrveē Allahut” Pra ju o djem nuk keni pėr tė lėnė adhurimin e Allahut.

Ibn Atijeh thotė se ata prej tė cilėve ikėn djemtė nuk e njihnin Allahun e s’kishin dije pėr Tė, por mendonin se vetėm idhujt duheshin adhuruar. E nėse do te themi se ata e njihnin Allahun sikur e njihnin arabėt, por bėnin shirk me zotat e tyre ne adhurim do tė kishim pėrjashtim tė lidhur, sepse fjala veēim ėshtė rėnia ne ēdo gjė qė adhurojnė qafirėt, pėrveē Allahut. Njė dijetar tjetėr ka pėrmendur se djemtė ishin nė njė popull ku adhuroheshin idhujt dhe Allahu. Ata hoqėn dorė nga adhurimi i putave e adhuronin vetėm Allahun. Ky ajet pėrmban edhe fjalėt qė thoshin ata pėr njeri-tjetrin: “Nėse ndahemi prej qafirėve e veēohemi nė adhurim tė Allahut, duke gjetur njė shpellė si strehim, ai do tė lėshojė mbi ne Mėshirė e do ta shpėrndajė tek ne. E tėrė kjo ishte dua pėr dynjanė.

Pėrfitimet e ajeteve

1. Pohim i shtimit dhe pakėsimit te besimit.

2. Mirėsia e qėndrueshmėrisė nė tė drejtėn edhe nėse tė sjell ndonjė dėmtim.

3. Pohim i teuhidit, qė nuk ka tė adhuruar tjetėr me tė drejtė pėrveē Allahut, nė gjuhėn e banorėve tė Kehfit.

4. Kotėsia e adhurimeve pėr dikė tjetėr pėrveē Allahut pėr shkak tė mospasjes tė njė argumenti as fetar e as logjik.

5. Pohim i obligimit te hixhretit.

6. Mirėsia e mbėshtetjes tek Allahu dhe e kėrkimit tė mbrojtjes prej Tij.

29.09.2006

                                         www.klubikulturor.com