“O besimtarė, mos bėni asgjė
para
(se tė orientoheni nė udhėzimet e)
Zotit dhe tė dėrguarit tė Tij! Kini kujdes Allahun, se
me tė vėrtetė Allahu i dėgjon tė gjitha dhe i di tė
gjitha.” (Huxhurat,1)
Allahu, me ajetin e parė tė kėsaj sureje, i drejtohet
besimtarėve me njė thirrje duke u thėnė: “O ju qė
keni besuar!”Me kėtė thirrje Allahu u tėrheq
vėrejtjen besimtarėve. Abdullah ibėn Mesudi thotė: “Nėse
e dėgjon fjalėn e Allahut qė thėrret:
‘O ju qė keni besuar!’ hapi veshėt mirė, ose ėshtė njė e
mirė qė Allahu tė urdhėron pėr tė, ose njė e keqe qė tė
ndalon prej saj.”
Dijetarėt
kanė thėnė: “Prej dobisė sė fjalės sė Allahut ‘O ju qė
keni besuar!’ ėshtė se nė pėrgjithėsi ajo qė vjen pas
kėsaj ėshtė prej domosdoshmėrisė sė imanit.
D.m.th: nėse
jeni prej atyre qė besoni, atėherė mos i jepni
pėrparėsi fjalėve apo veprave tuaja para urdhrave tė
Allahut dhe tė Pejgamberit.
Shkaku i zbritjes sė kėtij ajeti: “O besimtarė,
mos bėni asgjė para (se
tė orientoheni nė udhėzimet e)
Zotit dhe tė dėrguarit tė Tij! Kini kujdes Allahun, se
me tė vėrtetė Allahu i dėgjon tė gjitha dhe i di tė
gjitha.
Dijetarėt nuk janė
nė pajtim tė gjithė rreth shkakut tė zbritjes sė kėtij
ajeti. Ata kanė pėrmendur mė shumė se njė shkak pėr
zbritjen e kėtij ajeti, prej tyre pėrmendim:
1. Njė
grup prej beni Temimit erdhi tek Pejgamberi (alejhi
selam) dhe kur u kthyen shokėt e Pejgamberit ranė nė
mospajtim se cilin tė emėronin udhėqės sė tyre, ndėrkohė
qė Pejgamberi (alejhi selam) ishte i pranishėm. Ebu
Bekri hodhi mendimin qė tė emėrohet El Kaka ibėn Mabed,
ndėrsa Umeri propozoi tė emėrohet El Akra ibėn Habis.
Atėherė Ebu Bekri i tha Umerit: “Nuk dėshiron tjetėr
vetėm tė mė kundėrshtosh.” Umeri i tha: “Nuk pata qėllim
tė kundėrshtoj.” Dhe kėshtu filluan tė ngrihen zėrat
para Pejgamberit (alejhi selam) dhe Allahu e zbriti kėtė
ajet: “O besimtarė! Mos bėni asgjė para
(se tė orientoheni nė udhėzimet e) Zotit dhe tė
dėrguarit tė Tij! Kini kujdes Allahun, se me tė vėrtetė
Allahu i dėgjon tė gjitha dhe i di tė gjitha.”
(Transmeton Buhariu)
2.
Disa dijetarė kanė pėrmendur se shkaku i zbritjes sė
kėtij ajeti ėshtė se njė herė Pejgamberi (alejhi selam)
deshi tė udhėtojė pėr nė njė vend dhe deshi tė linte
zėvendės dikė nė vend tė tij. Ebu Bekri i propozoi pėr
njė njeri, ndėrsa Umeri pėr njė tjetėr, dhe kėshtu
zbriti fjala e Allahut: “O besimtarė! Mos bėni
asgjė para (se tė orientoheni nė udhėzimet e)
Zotit dhe tė dėrguarit tė Tij! Kini kujdes Allahun, se
me tė vėrtetė Allahu i dėgjon tė gjitha dhe i di tė
gjitha.”
Mendimi i
parė qė pėrmendėm si shkak i zbritjes sė kėtij ajeti
ėshtė mė i saktė. Allahu e di mė sė miri.
Pastaj,
Allahu na urdhėroi qė t’ia kemi frikėn Atij.
Devotshmėria ndaj Allahut dhe frika ndaj Tij ėshtė njė
ēėshtje me rėndėsi tė madhe. Ajo ėshtė njė porosi qė me
tė ka porositur tė gjithė njerėzit. Allahu i Lartėsuar
thotė: “Ne u patėm sugjeruar atyre tė cilėve iu
pat dhėnė libri para jush, e edhe juve, qė tė kini frikė
nga Allahu.” (Nisa, 131)
Dobitė e
kėtij ajeti:
1.
Ndalohet qė t’i japin ndonjė fjale apo vepre pėrparėsi
para fjalės sė Allahut fjalės e veprės sė Pejgamberit (alejhi
selam).
2. Urdhri
i Allahut pėr devotshmėri ku thotė Allahu: “Kini frikė
Allahun!”
3.
Vėrtetimi i dy emrave prej emrave tė Allahut dhe ajo qė
pėrmbajnė kėta dy emra prej cilėsive tė Tij. Dy emrat e
Allahut qė janė pėrmendur nė kėtė ajet janė: Dėgjues dhe
i Gjithėdijshėm.
4.
Pėrfshirja e Allahut nė tė gjitha punėt e robėrve tė
Tij.
5. Nė kėtė ajet ka sinjal
se pėrparėsia ndaj Pejgamberit mund tė jetė edhe me
fjalė, sepse Allahu dėgjon fjalėt e tyre. Ka mundėsi
njeriu siē ndodh sot nė kohėn tonė qė t’i japė pėrparėsi
fjalės sė njerėzve ndaj fjalės sė Allahut dhe tė
Pejgamberit. Kėshtu qė kur i thua sot: “Ka thėnė Allahu
apo ka thėnė Pejgamberi (alejhi selam).” Ai thotė: “Ka
thėnė filan hoxhė apo ka thėnė filan dijetar, etj.”
Gjithashtu, ndonjė herė ndodh qė njeriu ta bėjė kėtė me
vepėr (t’i japė pėrparėsi veprės sė dikujt ndaj veprės
sė Pejgamberit (alejhi selam) dhe pėr kėtė Allahu ka
thėnė se ėshtė i Gjithėdijshėm, d.m.th di atė ju qė e
veproni.