“Ata qė thėrrasin pėrtej mureve, shumica e tyre janė qė
nuk kuptojnė. E sikur ata tė bėnin durim derisa tė kishe
dalė ti vetė, do tė ishte mė edukative pėr ta, po Allahu
ėshtė mėkatfalės, mėshirues.” Huxhurat, 4-5.
Nė kėtė
ajet shihet edukata e tretė nė kėtė sure.
Edukata e
parė ishte ndalesa qė mos t’i japim fjalės tonė
pėrparėsi ndaj fjalės sė Allahut dhe tė Pejgamberit.
Edukata e
dytė ka tė bėjė rreth ndalesės sė ngritjes sė zėrit ndaj
zėrit tė Pejgamberit, si dhe lavdėrimi ndaj atyre qė
ulin zėrin para Pejgamberit.
Ndėrsa
edukata e tretė qė ėshtė nė kėtė ajet ka tė bėj me
thirrjen e Pejgamberit se si ta thėrrasim tė Dėrguarin e
Allahut.
Shkaku i zbritjes sė kėtij ajeti
Ky ajet
ka zbritur kur njė grup nga fisi temim erdhėn tek
Pejgamberi dhe Pejgamberi nė atė moment ishte nė njėrėn
prej dhomave tė grave tė tij, duke pushuar. Filluan ta
thėrrasin Pejgamberin duke i thėnė: “O Muhamed, dil tek
ne sepse lavdėrimi ynė ėshtė i bukur, ndėrsa nėnēmimi
ynė ėshtė i keq.”
Kurtubi
ka thėnė se ky grup ishin afėrsisht 70 persona, ndėrsa
Pejgamberi ishte duke pushuar nė mesditė nė njėrėn prej
dhomave tė tij.
Kėta
ishin disa arabė tė shkretėtirės tė cilėt thėrrisnin
Pejgamberin me emrin e tij “O Muhamed!” por Allahu
zbriti kėtė ajet si edukim pėr ta dhe ata qė vijnė pas
tyre.
Nė kėtė
ajet Allahu na jep njė vėrejtje tė madhe se si muslimani
duhet tė jetė korrekt ndaj gjėrave dhe nėse gjykon pėr
njė grup apo pėr njė shoqėri, mos t’i pėrgjithėsojė ata.
Allahu kur tregon pėr kėtė grup qė kanė ardhur tek
Pejgamberi, na bėn me dije qė nuk kanė qenė tė gjithė tė
cilėt kanė thirrur: “O Muhamed”, por kanė qenė disa prej
tyre dhe pėr kėtė Allahu tha: “Shumica e tyre janė
qė nuk kuptojnė.” Pėr kėtė arsye, kur disa
njerėz thonė se kjo shoqėri e tėra ėshtė e prishur e
kanė gabim, sepse patjetėr duhet qė tė jemi korrekt dhe
tė dallojmė ata qė janė tė mirė nga tė kėqijtė, sepse
edhe Allahu nuk gjykoi pėr tėrė grupin, por tha:
“Shumica e tyre janė qė nuk kuptojnė.”
Dobitė e ajetit
1.
Nėnēmimi i atyre tė cilėt nuk kanė edukatė, kjo ėshtė
marrė nga fjala e Allahut:
“nuk kuptojnė”.
2.
Kujdesi i njeriut nė tė folur pėr tė tjerėt, sepse
Allahu tha: “Shumica e tyre janė qė nuk kuptojnė.”
e nuk tha tė gjithė nuk kuptojnė.
3. Tė
kemi parasysh veēoritė e njeriut.
4. Nuk ka
pengesė ai qė udhėheq muslimanėt qė tė ndajė njė kohė tė
veēantė pėr nevojat personale tė veta.
Pastaj
Allahu thotė :
“E
sikur ata tė bėnin durim derisa tė kishe dalė ti vetė,
do tė ishte mė edukative pėr ta, po Allahu ėshtė
mėkatfalės, mėshirues.”
Allahu
thotė sikur kėta njerėz tė prisnin derisa tė dilte
Pejgamberi, do tė ishte mė mirė pėr ta. Mė mirė pėr ta
nė disa aspekte:
-do tė
ishte mė mirė pėr ta nė sjelljen dhe edukatėn me
Pejgamberin.
-do tė
ishte mė mirė pėr ta nė marrjen e asaj qė kanė pasur
nevojė, sepse njeriu kur shikon atė i cili kėrkon diēka
se ka sjellje tė mira, kjo ndikon qė t’i ndihmohet nė
kryerjen e nevojave tė tij.
Gjithashtu thuhet qė ata kanė ardhur te Pejgamberi pėr
lirimin e disa robėrve.
Ndoshta
dikush mund tė thotė se si ka mundėsi Pejgamberi tė
fshihet prej njerėzve kur ai ėshtė i dėrguar tek ata.
Imam Kurtubi thotė: “Pejgamberi nuk ėshtė fshehur
asnjėherė nga njerėzit, pėrveē nė ato raste kur ka pasur
ndonjė punė me rėndėsi pėr veten e tij dhe pėr kėtė
shqetėsimi i tij nė kėto raste llogaritej prej edukatės
sė keqe.
Pastaj nė fund Allahu pėrfundoi kėtė ajet me fjalėn e
Tij: “Po Allahu ėshtė
mėkatfalės, mėshirues.”
Dobitė e kėtij ajeti
1. Nxitja
nė durim dhe ndalesa pėr ngutje.
2. Ai i
cili bėn durim e mbėrrin atė qė ka nevojė, me lejen e
Allahut.
3.
Fisnikėria e Allahut pėr ata qė vepruan kėshtu sepse
Allahu i fali ata dhe i mėshiroi.
4.
Vėrtetimi i dy emrave prej emrave tė Allahut e ata janė:
i Mėshirshmi dhe Mėkatfalėsi dhe ajo qė pėrmbajnė kėta
dy emra prej cilėsive tė Allahut.