Itikaf ėshtė tė
qėndruarit nė xhami me nijet tė caktuar, pėr t’i
bėrė ibadet Allahut tė Lartėsuar, edhe nė qoftė
njė orė natėn ose ditėn, ndėrsa nuk kushtėzohet
pastrimi (gusli) pėr tė.1
Dispozitat e
itikafit
Ėshtė sunet nė
ēdo kohė, e nė Ramazan ėshtė mė e sigurtė, e nė
dhjetė ditėt e fundit edhe mė shumė, siē
transmetohet nga Aishja (Allahu qoftė i kėnaqur
me tė!) qė ka thėnė: ''Ka qėndruar i Dėrguari (Paqja
dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) nė itikaf
dhjetė ditėt e fundit tė Ramazanit derisa vdiq,
pastaj kanė qėndruar gratė e tij. " (Buhariu)
Imam Ahmedi (Allahu
e mėshiroftė!) ka thėnė: "Nuk di se dikush nga
dijetarėt e ka kundėrshtuar mendimin se itikafi
s'ėshtė sunet." (E ka transmetuar nga ai Ebu
Daudi)
A kushtėzohet pėr
itikafin agjėrimi
Mendimi mė i
saktė ėshtė se nuk kushtėzohet agjėrimi pėr
itikaf. Nė qoftė se do tė kushtėzohej njė gjė e
tillė, nuk do tė llogaritej itikafi i natės,
sepse natėn nuk ka agjėrim.
Kur bėhet itikafi
obligim (vaxhib)
Ibn Mundhiri ka
thėnė: "Kanė rėnė nė pajtim dijetarėt se itikafi
nuk ėshtė obligim, vetėm nėse njeriu ia bėn
vetes obligim me anė tė zotimit (nedhrit). Kėtė
e argumenton fjala e Muhamedit (Paqja dhe bekimi
i Allahut qofshin mbi tė!) ku thotė: “Ai qė
ėshtė zotuar qė ta respektojė Allahun, le ta
respektojė.” (Buhariu)
Kush zotohet qė
tė bėjė itikaf njė ditė obligohet pėr atė itikaf;
kush zotohet qė tė bėjė itikafin agjėrueshėm
obligohet ta bėjė itikafin para agimit e deri nė
perėndim tė diellit; e kush zotohet ta bėjė
i'tikafin agjėrueshėm obligohet tė rrijė gjatė
ditės, qoftė edhe njė orė, sepse ai duhet qė tė
qėndrojė nė itikaf agjėrueshėm.
Kushtet e
itikafit
-Islami.
-Nijeti.
-Logjika (tė jetė
i mėnēur). Fėmija, qoftė mashkull ose femėr,
nėse qėndron nė itikaf, itikafi i tij ėshtė i
saktė.
- Itikafi tė jetė
nė xhami ku falen namazet me xhemat.
Vendi i itikafit
Itikafi bėhet nė
ēdo xhami nė tė cilėn falet namazi me xhemat, nė
cilindo vend qė tė jetė e mė sė miri tė jetė nė
xhami ku falet namazi i xhumasė, qė mos tė ketė
nevojė tė dalė nga xhamia kur tė vijė koha e
namazit tė xhumasė. Por, nėse nuk gjen xhami tė
tillė, atėherė bėn itikaf aty ku ka mundėsi dhe
ka tė drejtė tė shkojė pastaj qė ta falė namazin
e xhumasė. 2
Kur fillon koha e
hyrjes nė itikaf
Shumica e
dijetarėve janė tė mendimit se itikafi fillon nė
natėn e njėzet e njė tė muajit Ramazan.
Kur del personi
nga Itikafi
Personi del nga
vendi i itikafit pas perėndimit tė diellit natėn
e Bajramit.
Gjėrat e
pėlqyeshme gjatė itikafit
Duhet qė personi
qė bėn itikaf tė angazhohet me ibadet ndaj
Allahut tė Lartėuar me lexim tė Kuranit, dua,
dhikėr, namaz nafile (vullnetar) e tė tjera, e
mos ta kalojė kohėn me gjėra qė nuk kanė dobi.
Gjėrat e ndaluara
nė itikaf
Personi qė
qėndron nė Itikaf duhet t’i lėrė gjėrat qė si
bėjnė dobi prej fjalėve dhe veprave, gjithashtu,
polemikėn dhe teprimin nė bisedė apo ajo qė
ėshtė e ngjashme me tė. Muhamedi (Paqja dhe
bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) ka thėnė: "Prej
tė mirave tė Islamit ėshtė qė ta lėrė njeriu atė
qė nuk i intereson." (Kėtė e ka nxjerrė
Tirmidhiu, Ibn Maxhe dhe El Bagauiju)
Gjėrat qė e
prishin itikafin
1. Marrdhėniet
intime. Kėtė e argumenton Fjala e Allahut tė
Lartėsuar ku thotė: ''E kur jeni tė izoluar (nė
itikaf) nė xhamia, mos u afroni atyre (pėr
marrdhėnie intime). (El Bekare, 187)
2. Dalja nga
xhamia pa patur nevojė tė domosdoshme. E kanė
pėrmendur disa dijetarė qė prishet, nėse personi
vepron mėkate tė mėdha ose ndonjė nga gjėrat e
ndaluara (haramet).
A i lejohet
personit qė rri nė itikaf tė dalė nga xhamia
Tė dalurit nga
xhamia nė kėtė gjendje dijetarėt e kanė ndarė nė
tre pjesė:
1. E lejuar. Kjo
ėshtė dalja pėr njė ēėshtje tė domosdoshme qoftė
ajo e lidhur me ēėshtje fetare ose ēėshtje tė
natyrshme, si p.sh: dalja pėr namaz tė xhumasė;
pėr tė ngrėnė ose pėr tė pirė, nėse nuk ka njeri
qė t'ia sjellė kėto gjėra; dalja pėr abdes,
pastrim janė tė obliguar, ose pėr tė kryer
nevojė personale.
2. Dalja qė ka tė
bėjė me adhurime jo tė obligueshme
Si p.sh: vizita e
tė sėmuarit, pėrcjellja e xhenazes. Kjo lejohet
vetėm nėse e ka kushtėzuar nė fillim tė itikafit,
pėrndryshe nuk lejohet.
3. Dalja pėr njė
ēėshtje qė e prish itikafin: si p.sh: dalja pėr
shitblerje, pėr marrdhėnie me gruan; kjo nuk
lejohet as me kushtėzim e as pa kushtėzim.
Pėrgatiti:
Muhammed bin Ibrahim el Mukajed
Pėrktheu: Rashid
Zylfiu
_______
1
Me fjalė tė tjera,
itikaf ėshtė tė izoluarit e vetvetės nė xhami,
pėr njė kohė tė caktuar, me qėllim pėr t’i bėrė
ibadet Allahut tė Lartėsuar. Ėshtė e lejuar nė
ēdo kohė pėr mashkullin ose femrėn, por mė e
pėlqyeshme ėshtė nė muajin Ramazan; nė dhjetė
ditėt e fundit dhe ky ėshtė suneti i pejgamberit
(Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!).
2
Duhet ditur se nėse
ka mundėsi tė bėhet itikafi nė harem (xhamia nė
Mekė ose nė Medine ose nė xhaminė e Aksas)
shpėrblimi ėshtė mė i madh, sepse edhe namazet
nė to e kanė vlerėn e dyfishuar, siē ka ardhur
nė shumė hadithe tė sakta tė Pejgamberit (Paqja
dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!). |