Hytbe

Shkencore
Urtėsi

Ėndėrrat

Ligjėrata

Ilahi

Interesante

Faqja kryesore

Kuran

Hadith
Akide

Fikh

Tefsir

Tema

Pyetje

 

www.albislam.com
 
www.fjalaebukur.com
 
www.ankebut.com
 
www.krenaria.com
 
www.dritaebesimit.com
 
www.audionur.com
 

 
 
 
 
 
 
 
 
Hyrje  nė shkencėn e texhvidit

Para se tė shkruajmė rreth shkencės sė texhvidit dhe rregullave qė hyjnė nė kėtė shkencė, e shoh tė udhės qė tė flasim diēka rreth vlerės sė Kuranit, rėndėsisė sė mėsimit tė tij, si dhe disa rregulla edukative gjatė leximit tė Kuranit fisnik. Andaj edhe kėto tema do t’i paraqesim nė kėtė faqe njė pas njė, nė mėnyrė qė tė lehtėsohet mė shumė leximi i tyre.

Vlera e Kuranit fisnik

Kurani ėshtė fjala e Allahut, e zbritur tek Pejgamberi (alejhi selam) me leximin e tė cilit ne bėjmė ibadet. I pėrcjellur deri tek ne me transmetimin mė tė vėrtetė.

Kurani ėshtė libėr i qartė, atij nuk i vjen e kota nga asnjė anė, i zbritur nga i Urti. Ai ėshtė mrekulli  e pėrhershme deri nė Ditėn e Gjykimit, deri sa tė shkatėrrohet kjo  botė.

Kurani ėshtė litar i fortė i Allahut, dallues i sė vėrtetės nga e pavėrteta. Nė tė ka lajme pėr ata popuj qė kanė kaluar. Ėshtė gjykuesi ynė dhe i lajmeve qė do tė vijnė pas nesh. Kush e lė pasdore Kuranin, Allahu do ta shkatėrrojė, kush kėrkon udhėzim tjetėr jasht Kuranit, Allahu do ta humbė. Ai qė flet me Kuran gjithmonė e thotė tė vėrtetėn, kush gjykon me tė, gjykon me drejtėsi dhe kush thėrret nė tė vetėm se ėshtė udhėzuar nė rrugėn e vėrtetė.

Kurani ėshtė prijėsi ynė nė jetėn tonė. Ai ėshtė  shembull pėr ne. Me tė muslimani e bėn jetėn tė lumtur nė kėtė botė dhe  nė botėn tjetėr, ai ėshtė programi hyjnor nė tokė.

Allahu e ka emėrtuar Kuranin me disa cilėsi  qė nuk e ka emėrtuar asnjė libėr mė herėt me kėto cilėsi.

Allahu i madhėruar thotė:

“Juve ju erdhi nga Allahu dritė dhe libėr i qartė. Allahu e vė me atė (me Kuranin) nė rrugėn e shpėtimit atė qė ndjek kėnaqėsinė e tij dhe me ndihmėn e Tij i nxjerr ata prej errėsirave nė dritė dhe i udhėzon nė njė rrugė qė ėshtė e drejtė.” Maide, 15-16.

Gjithashtu Allahu i Madhėruar thotė:

“Ne ty tė shpallėm librin sqarim pėr ēdo send, udhėzim e mėshirė dhe myzhde pėr muslimanėt.” Nahl, 89.

I Dėrguari i Allahut tregon se njeriu nė bazė tė asaj qė mėson Kuran do tė futet nė xhenetin mė tė lartė. Transmetohet nga Abdullh ibėn Amėr ibėn As se i Dėrguari i Allahut ka thėnė:

“Nė Ditėn e Gjykimit do t’i thuhet  atij qė  e di Kuranin, lexo dhe ngrihu, lexo ashtu siē ke lexuar nė dynja, sepse  grada jote do tė jetė nė fund tė ajetit qė ti do ta lexosh.” Tranmeton Tirmidhiu me transmetim tė mirė.

Besimtari i cili lexon dhe mėson Kuran nė brendėsinė e tij ėshtė i mirė, ndėrsa  pamja e jashtme  e tij ėshtė e mbushur plot e pėrlot me moral dhe edukatė.

Nga  Ebu Musa el Esharij transmetohet se  Pejgamberi  ka thėnė:

“Shembulli i muslimanit qė e lexon Kuranin ėshtė si  shembulli i portokallit, era e tij ėshtė e mirė dhe shija e tij ėshtė e mirė, ndėrsa  shembulli i besimtarit i cili nuk e lexon Kuranin ėshtė si shembulli i hurmės  e cila nuk ka erė, por shijen e ka tė mirė. Shembulli i munafikut i cili e lexon Kuranin ėshtė si shembulli  i lules e cila ka erė tė mirė, por shijen e ka  tė keqe, ndėrsa shembulli i  munafikut i cili nuk e lexon Kuranin ėshtė si shembulli i handheles -lloj bime-, e cila nuk ka erė dhe shijen e ka tė keqe.

Leximi i Kuranit ėshtė njė ndėr ibadetet mė tė rėndėsishme. I Dėrguari i Allahut thotė:

“Kush lexon  njė shkronjė  prej librit tė Allahut do tė ketė njė  tė mirė, ndėrsa e mira shpėbrlehet  dhjetė fish. Unė nuk them elif, lam, mim ėshtė njė shkronjė, por elifi ėshtė njė shkronjė, lami ėshtė  njė shkronjė  dhe mimi ėshtė njė shkronjė.”

Gjithashtu Pejgamberi (alejhi selam) thotė:

”Njohėsi i Kuranit do tė jetė me engjėjt, ndėrsa ai qė e lexon Kuranin dhe ndien lodhje do ketė dy shpėrblime.”

 

Pėrgatiti: Shaban Murati

19.05.2006

                                         www.klubikulturor.com