Para se
tė shkruajmė rreth shkencės sė texhvidit dhe rregullave
qė hyjnė nė kėtė shkencė, e shoh tė udhės qė tė flasim
diēka rreth vlerės sė Kuranit, rėndėsisė sė mėsimit tė
tij, si dhe disa rregulla edukative gjatė leximit tė
Kuranit fisnik. Andaj edhe kėto tema do t’i paraqesim nė
kėtė faqe njė pas njė, nė mėnyrė qė tė lehtėsohet mė
shumė leximi i tyre.
Vlera e
Kuranit fisnik
Kurani
ėshtė fjala e Allahut, e zbritur tek Pejgamberi (alejhi
selam) me leximin e tė cilit ne bėjmė ibadet. I
pėrcjellur deri tek ne me transmetimin mė tė vėrtetė.
Kurani
ėshtė libėr i qartė, atij nuk i vjen e kota nga asnjė
anė, i zbritur nga i Urti. Ai ėshtė mrekulli e
pėrhershme deri nė Ditėn e Gjykimit, deri sa tė
shkatėrrohet kjo botė.
Kurani
ėshtė litar i fortė i Allahut, dallues i sė vėrtetės nga
e pavėrteta. Nė tė ka lajme pėr ata popuj qė kanė
kaluar. Ėshtė gjykuesi ynė dhe i lajmeve qė do tė vijnė
pas nesh. Kush e lė pasdore Kuranin, Allahu do ta
shkatėrrojė, kush kėrkon udhėzim tjetėr jasht Kuranit,
Allahu do ta humbė. Ai qė flet me Kuran gjithmonė e
thotė tė vėrtetėn, kush gjykon me tė, gjykon me drejtėsi
dhe kush thėrret nė tė vetėm se ėshtė udhėzuar nė rrugėn
e vėrtetė.
Kurani
ėshtė prijėsi ynė nė jetėn tonė. Ai ėshtė shembull pėr
ne. Me tė muslimani e bėn jetėn tė lumtur nė kėtė botė
dhe nė botėn tjetėr, ai ėshtė programi hyjnor nė tokė.
Allahu e
ka emėrtuar Kuranin me disa cilėsi qė nuk e ka emėrtuar
asnjė libėr mė herėt me kėto cilėsi.
Allahu i
madhėruar thotė:
“Juve ju
erdhi nga Allahu dritė dhe libėr i qartė. Allahu e vė me
atė (me Kuranin) nė rrugėn e shpėtimit atė qė ndjek
kėnaqėsinė e tij dhe me ndihmėn e Tij i nxjerr ata prej
errėsirave nė dritė dhe i udhėzon nė njė rrugė qė ėshtė
e drejtė.” Maide, 15-16.
Gjithashtu Allahu i Madhėruar thotė:
“Ne ty tė
shpallėm librin sqarim pėr ēdo send, udhėzim e mėshirė
dhe myzhde pėr muslimanėt.” Nahl, 89.
I
Dėrguari i Allahut tregon se njeriu nė bazė tė asaj qė
mėson Kuran do tė futet nė xhenetin mė tė lartė.
Transmetohet nga Abdullh ibėn Amėr ibėn As se i Dėrguari
i Allahut ka thėnė:
“Nė Ditėn
e Gjykimit do t’i thuhet atij qė e di Kuranin, lexo
dhe ngrihu, lexo ashtu siē ke lexuar nė dynja, sepse
grada jote do tė jetė nė fund tė ajetit qė ti do ta
lexosh.” Tranmeton Tirmidhiu me transmetim tė mirė.
Besimtari
i cili lexon dhe mėson Kuran nė brendėsinė e tij ėshtė i
mirė, ndėrsa pamja e jashtme e tij ėshtė e mbushur
plot e pėrlot me moral dhe edukatė.
Nga Ebu
Musa el Esharij transmetohet se Pejgamberi ka thėnė:
“Shembulli i muslimanit qė e lexon Kuranin ėshtė si
shembulli i portokallit, era e tij ėshtė e mirė dhe
shija e tij ėshtė e mirė, ndėrsa shembulli i besimtarit
i cili nuk e lexon Kuranin ėshtė si shembulli i hurmės
e cila nuk ka erė, por shijen e ka tė mirė. Shembulli i
munafikut i cili e lexon Kuranin ėshtė si shembulli i
lules e cila ka erė tė mirė, por shijen e ka tė keqe,
ndėrsa shembulli i munafikut i cili nuk e lexon Kuranin
ėshtė si shembulli i handheles -lloj bime-, e cila nuk
ka erė dhe shijen e ka tė keqe.
Leximi i
Kuranit ėshtė njė ndėr ibadetet mė tė rėndėsishme. I
Dėrguari i Allahut thotė:
“Kush
lexon njė shkronjė prej librit tė Allahut do tė ketė
njė tė mirė, ndėrsa e mira shpėbrlehet dhjetė fish.
Unė nuk them elif, lam, mim ėshtė njė shkronjė, por
elifi ėshtė njė shkronjė, lami ėshtė njė shkronjė dhe
mimi ėshtė njė shkronjė.”
Gjithashtu Pejgamberi (alejhi selam) thotė:
”Njohėsi
i Kuranit do tė jetė me engjėjt, ndėrsa ai qė e lexon
Kuranin dhe ndien lodhje do ketė dy shpėrblime.”