E para:
Argumentet qė i shikojmė nė krijesat e
Tij tė cilat argumentojnė pėr Krijuesin. Sepse kjo
gjithėsi me tėrė kėtė precizitet nuk mund jetė e krijuar
nga vetvetiu. As nuk mund tė jetė e krijuar nga vet
natyra, sepse natyra nuk posedon cilėsi dhe aftėsi
krijuese, e ajo e cila nuk posedon kėto si ka mundėsi tė
japė diēka?
Pra,
forma e parė e njohjes sė Allahut ėshtė meditimi nė
krijesat e Tij. Dhe ēdo herė qė njeriu e shton dijen dhe
zbulon fshehtėsinė e krijesave tė Tij, i shtohet bindja
edhe mė shumė. Gjithashtu, ai i cili lexon librin e
Allahut e sheh qartė se si Allahu kėrkon nga ne nė
hulumtimin dhe meditimin e krijesave tė Tij.
E dyta:
Njohja e Allahut pėrmes Pejgamberėve tė
Allahut.
Njohja e
Allahut pėrmes Pejgamberėve ėshtė rruga mė e mirė e cila
tė shpie nė njohjen reale tė Krijuesit tėnd. Sepse ata
janė misionarėt e Allahut nė tokė.
Pastaj
shumė nga cilėsitė e Krijuesit tonė nuk kemi mundėsi qė
ti dimė, pėrveē pėrmes rrugės sė pejgamberėve tė
Allahut, tė cilėt e argumentuan pejgamberllėkun e tyre
me mrekullitė e tyre qė i ndihmoi Allahu.
Besimi nė
Allahun e udhėzon njeriun nė rrugėn e drejtė e nė rrugėn
e lumturisė. Lumturia e vėrtetė nė kėtė botė ėshtė kur
njeriu njeh Krijuesin e vet.
Besim i
mirėfilltė nuk ėshtė qė vetėm tė themi se e njohim Zotin
apo vetėm tė themi me gjuhėt tona fjalėn la ilahe il
Allah, apo vetėm ta njohim Zotin si Krijues, por
njohjen e Allahut duhet ta pasojmė me vepra tė mira me
bindje dhe nėnshtrim ndaj urdhrave tė Tij, si faljen e
namazit dhe kryerjen e urdhrave tė tjera. Nėse njeriu e
kupton se besim nė Allahun ėshtė vetėm ta njohim atė si
Krijues, Furnizues dhe si Rregullues i ēėshtjeve, ai e
ka kuptuar besimin nė formė tė gabuar. Ai nuk e ka
kuptuar domethėnien e fjalės la ilahe il Allah,
sepse kuptimi i saj i vėrtetė ėshtė se nuk ka Zot qė
meriton tė adhurohet pėrveē Allahut.
Ky ėshtė
dallimi mes nesh dhe atyre qė kanė qenė para neve prej
muslimanėve tė sinqertė. Besimi nė Allahun tek ata ka bė
ēudira dhe kthesa tė mėdha nė jetėn e tyre, ndėrsa ne
nuk jemi tė tillė. Ne e quajmė veten besimtarė dhe se e
njohim Allahun, ndėrsa kur vjen nė shprehje kryerja e
urdhrave tė Allahut, kur vjen namazi, nuk i pėrgjigjemi
thirrjes sė tij. A thua kjo ėshtė njohje reale e
Allahut?
Nėse
besimi dhe njohja e Allahut nuk ndryshon nė
personalitetin tėnd, nuk lė gjurmė nė familjen tėnde,
nė vendin ku punon, nė shoqėrinė ku jeton, nuk ka vlerė
njė besim i tillė.
Njohja e
Allahut ndihmon dhe ndikon pozitivisht nė
personalitetin e njeriut. Besimi e kthen njeriun prej
njė njeriu injorant nė njė njeri qė e njeh Allahun dhe i
pėrgjigjet urdhrave tė Tij. E kthen njeriun prej njė
njeriu mendjemadh nė njė njeri modest, prej njė njeriu
tė prishur nė njė njeri qė pėrpiqet jo vetėm veten ta
pėrmirėsojė, por edhe tė tjerėt. Prej njė njeriu me
moral dhe sjellje tė ēoroditura, nė njė njeri me moral
tė lartė islam; prej njė njeriu gėnjeshtar dhe tradhtar,
nė njė njeri besnik; prej njė njeriu tė pa vlerė nė njė
njeri me vlerė dhe me pozitė. Besimi e nxjerr njeriun
prej errėsirave dhe injorancės sė ndryshme nė dritėn dhe
realitetin e kėsaj bote.
Pėr kėtė kemi rastin mė tė mirė tek shokėt
e tė Dėrguarit tė Allahut se si prej njerėzve mė tė
kėqij u kthyen nė njerėz qė e tėrė bota i ka lakmi.
Umeri aq shumė kishte zili ndaj Islamit dhe Pejgamberit
sa qė mori guxim qė tė dalė dhe t’ia presė kokėn tė
Dėrguarit tė Allahut me shpatėn e tij. Ndėrsa pasi qė e
njohu Allahun, hyri nė Islam dhe u bė njeriu mė i
dashur tek Allahu.
Njohja e
Allahut ndihmon dhe ndikon pozitivisht nė familje.
A
ka familje
mė tė qetė dhe mė tė rehatshme se ajo familje e cila
marrėdhėniet e veta i ndėrton mbi njohjen e Allahut, mbi
besimin nė Tė. Nėse jetėn nė familje e programojmė nė
bazė tė njohjes dhe frikės ndaj Allahut, shumė probleme
familjare dhe bashkėshortore qė sot ekzistojnė do tė
ishin eliminuar. Sepse kur njeriu e njeh Allahun dhe ia
ka frikėn Atij, e di pėrgjegjėsinė e tij qė ka nė
familje dhe e kupton se ajo ėshtė njė amanet qė Allahu
e ka ngarkuar me tė. Ai e llogarit gruar e tij si njė
shok tė jetės sė tij qė i ndihmon nė jetėn e tij dhe ne
tejkalimin e situatave familjare. E jo sikur veprojnė
ata tė cilėt nuk e njohin Allahun me familjet e tyre.
Po ashtu,
edhe gruaja kur e njeh dhe e beson Allahun ia ka frikėn
Atij e di se ajo ėshtė njė edukatore nė shtėpinė e
burrit tė saj dhe ajo mban njė pėrgjegjėsi tė madhe pėr
edukimin e fėmijėve tė saj.
Po
ashtu
besimi nuk ėshtė njė ēėshtje qė njeriu e mban pėr vete,
por ai dėshiron qė ta fusė atė edhe nė familjen e tij.
Pėr kėtė
kemi tregimin e Ebu Hurejres, i cili shkoi duke qarė tek
i Dėrguari i Allahut qė tė lutet ai qė nėna e tij tė
bėhet muslimane.
Njohja e
Allahut dhe frika ndaj Tij, ndikon edhe nė ata qė
udhėheqin. Umeri kur ishte nė udhėheqjen e muslimanve
tha: “Vallahi, kam frikė se Allahu do tė mė pyes edhe
nėse delja e vret kėmbėn e saj nėpėr rrugėt e Bagdatit
se pse nuk ia kam ofruar edhe asaj kushtet e duhura.”
Besimi nė
Allahun ndikon edhe nė pėrmirėsimin e shoqėrisė. Sikur
njerėzit ta njohnin mirė Allahun do zvogėloheshin shumė
problemet qė janė nė shoqėri. Shoqėria do tė kishte pas
mundėsi tė jetojė njė jetė mė tė lumtur dhe mė tė
sigurt. Njohja dhe besimi i Allahut ndikon nė shoqėri
pozitivisht nė zvogėlimin e konflikteve, vrasjeve,
keqpėrdorimeve, dhunimeve, vjedhjeve, plaēkitjeve, etj.
Sepse njeriu kur e njeh Allahun mirė dhe ia ka frikėn
Atij, nuk i vepron kėto gjėra. Pėr kėtė, numri mė i
vogėl i vjedhjeve vrasjeve, dhunimeve, keqpėrdorimeve,
janė nė vendet ku jetojnė shumica muslimane. Pra, besimi
pėrfshin tė gjitha fushat e jetės.