Hytbe

Shkencore
Urtėsi

Ėndėrrat

Ligjėrata

Ilahi

Faqja juaj

Faqja kryesore

Kuran

Hadith
Akide

Fikh

Tefsir

Tema

Pyetje

 

www.albislam.com
 
www.fjalaebukur.com
 
www.ankebut.com
 
www.krenaria.com
 
www.dritaebesimit.com
 
www.audionur.com
 

 
 
 
 
 
 
 
 
Format e njohjes sė Allahut

E para: Argumentet  qė i shikojmė nė krijesat e Tij tė cilat argumentojnė pėr Krijuesin. Sepse kjo gjithėsi me tėrė kėtė precizitet nuk mund jetė e krijuar nga vetvetiu. As nuk mund tė jetė e krijuar nga vet natyra, sepse natyra nuk posedon cilėsi dhe aftėsi krijuese, e ajo e cila nuk posedon kėto si ka mundėsi tė japė diēka?

Pra, forma e parė e njohjes sė Allahut ėshtė meditimi nė krijesat e Tij. Dhe ēdo herė qė njeriu e shton dijen dhe zbulon fshehtėsinė e krijesave tė Tij, i shtohet bindja edhe mė shumė. Gjithashtu, ai i cili lexon librin e Allahut e sheh qartė se si Allahu kėrkon nga ne nė hulumtimin  dhe meditimin e krijesave tė Tij.

E dyta: Njohja e Allahut pėrmes Pejgamberėve tė Allahut.

Njohja e Allahut pėrmes Pejgamberėve ėshtė rruga mė e mirė e cila tė shpie nė njohjen reale tė Krijuesit tėnd. Sepse ata janė misionarėt e Allahut nė tokė.

Pastaj shumė nga cilėsitė e Krijuesit tonė nuk kemi mundėsi qė ti dimė, pėrveē pėrmes rrugės sė pejgamberėve tė Allahut, tė cilėt e argumentuan pejgamberllėkun e tyre me mrekullitė e tyre qė  i ndihmoi Allahu.

Besimi nė Allahun e udhėzon njeriun nė rrugėn e drejtė e nė rrugėn e lumturisė. Lumturia e vėrtetė nė kėtė botė ėshtė kur njeriu njeh Krijuesin e vet.

Besim i mirėfilltė nuk ėshtė qė vetėm tė themi se e njohim Zotin apo vetėm tė themi me gjuhėt tona fjalėn la ilahe il Allah, apo vetėm ta njohim Zotin si Krijues, por njohjen e Allahut duhet ta pasojmė me vepra tė mira me bindje dhe nėnshtrim ndaj urdhrave tė Tij, si faljen e namazit dhe kryerjen e urdhrave tė tjera. Nėse njeriu e kupton se besim nė Allahun ėshtė vetėm ta njohim atė si Krijues, Furnizues dhe si Rregullues i ēėshtjeve, ai e ka kuptuar besimin nė formė tė gabuar. Ai nuk e ka kuptuar domethėnien e fjalės la ilahe il Allah, sepse kuptimi i saj i vėrtetė ėshtė se nuk ka Zot qė meriton tė adhurohet pėrveē Allahut.

Ky ėshtė dallimi mes nesh dhe atyre qė kanė qenė para neve prej muslimanėve tė sinqertė. Besimi nė Allahun tek ata ka bė ēudira dhe kthesa tė mėdha nė jetėn e tyre, ndėrsa ne nuk jemi tė tillė. Ne e quajmė veten besimtarė dhe se e njohim Allahun, ndėrsa kur vjen nė shprehje kryerja e urdhrave tė Allahut, kur vjen namazi, nuk i pėrgjigjemi thirrjes sė tij. A thua kjo ėshtė njohje reale e Allahut?

Nėse besimi  dhe njohja e Allahut nuk ndryshon nė personalitetin tėnd, nuk lė gjurmė nė familjen tėnde,  nė vendin ku punon, nė shoqėrinė ku jeton, nuk ka vlerė njė besim i tillė.

Njohja e Allahut ndihmon  dhe ndikon pozitivisht nė personalitetin e njeriut. Besimi e kthen njeriun prej njė njeriu injorant nė njė njeri qė e njeh Allahun dhe i pėrgjigjet urdhrave tė Tij. E kthen njeriun prej njė njeriu mendjemadh nė njė njeri modest, prej njė njeriu tė prishur nė njė njeri qė pėrpiqet jo vetėm veten ta pėrmirėsojė, por edhe tė tjerėt. Prej njė njeriu me moral dhe sjellje tė ēoroditura, nė njė njeri me moral tė lartė islam; prej njė njeriu gėnjeshtar dhe tradhtar, nė njė njeri besnik; prej njė njeriu tė pa vlerė nė njė njeri me vlerė dhe me pozitė. Besimi e nxjerr njeriun prej errėsirave dhe injorancės sė ndryshme nė dritėn dhe realitetin e kėsaj bote.

Pėr kėtė kemi rastin mė tė mirė tek shokėt e tė Dėrguarit tė Allahut se si prej njerėzve mė tė kėqij u kthyen nė njerėz qė e tėrė bota i ka lakmi. Umeri aq shumė kishte zili ndaj Islamit dhe Pejgamberit sa qė mori guxim qė tė dalė dhe t’ia presė kokėn tė Dėrguarit tė Allahut me shpatėn e tij. Ndėrsa pasi qė e njohu Allahun, hyri nė Islam dhe u bė njeriu mė i dashur  tek Allahu.

Njohja e Allahut ndihmon dhe ndikon pozitivisht nė familje.

A ka familje mė tė qetė dhe mė tė rehatshme se ajo familje e cila marrėdhėniet e veta i ndėrton mbi njohjen e Allahut, mbi besimin nė Tė. Nėse jetėn nė familje e programojmė nė bazė tė njohjes dhe frikės ndaj Allahut, shumė probleme familjare dhe bashkėshortore qė sot ekzistojnė do tė ishin eliminuar. Sepse kur njeriu e njeh Allahun dhe ia ka frikėn Atij, e di pėrgjegjėsinė e tij qė ka nė familje dhe e kupton se ajo ėshtė njė amanet qė Allahu  e ka ngarkuar me tė. Ai e llogarit  gruar e tij si njė  shok tė jetės sė tij qė i ndihmon nė jetėn e tij dhe ne tejkalimin e situatave familjare. E jo sikur  veprojnė ata tė cilėt nuk e njohin Allahun me familjet e tyre.

Po ashtu, edhe gruaja kur e njeh dhe e beson Allahun ia ka frikėn Atij  e di se ajo ėshtė njė edukatore nė shtėpinė e burrit tė saj dhe ajo mban njė pėrgjegjėsi tė madhe pėr edukimin e  fėmijėve tė saj.

Po ashtu besimi nuk ėshtė njė ēėshtje qė njeriu e mban pėr vete, por ai dėshiron qė ta fusė atė edhe nė familjen e tij.

Pėr kėtė kemi tregimin e Ebu Hurejres, i cili shkoi duke qarė tek i Dėrguari i Allahut qė tė lutet ai qė nėna e tij tė bėhet muslimane.

Njohja e Allahut dhe frika ndaj Tij, ndikon edhe nė ata qė udhėheqin. Umeri kur ishte nė udhėheqjen e muslimanve tha: “Vallahi, kam frikė se Allahu do tė mė pyes edhe nėse delja  e vret kėmbėn e saj nėpėr rrugėt e Bagdatit se pse nuk ia kam ofruar edhe asaj kushtet e duhura.”

Besimi nė Allahun ndikon edhe nė pėrmirėsimin e  shoqėrisė. Sikur njerėzit ta njohnin mirė Allahun do zvogėloheshin shumė problemet qė janė nė shoqėri. Shoqėria do tė kishte pas mundėsi tė jetojė njė jetė mė tė lumtur dhe mė tė sigurt. Njohja dhe besimi i Allahut ndikon nė shoqėri pozitivisht nė  zvogėlimin e konflikteve, vrasjeve, keqpėrdorimeve, dhunimeve, vjedhjeve, plaēkitjeve, etj. Sepse njeriu kur  e njeh Allahun mirė dhe ia ka frikėn Atij, nuk i vepron kėto gjėra. Pėr kėtė, numri mė i vogėl i vjedhjeve vrasjeve, dhunimeve, keqpėrdorimeve, janė nė vendet ku jetojnė shumica muslimane. Pra, besimi pėrfshin tė gjitha fushat e jetės.

Pėrktheu: Shaban Murati

13.01.2007

                                         www.klubikulturor.com