Shpesh
dėgjojmė njerėz tė shqiptojnė njė fjalė qė sapo e dėgjon
e kupton se shqiptuesi ėshtė duke thėnė njė fjalė qė tė
imponon respekt. Ėshtė njė fjalė qė del thellė nga zemra
dhe tė ngjall ndjenjėn e pėrkushtimit pėr atė qė po
thuhet. Me tė drejtė Allahu i Madhėruar e ka quajtur
“Fjalė tė mirė” dhe e krahason me pemėn qė i ka rrėnjėt
thellė nė tokė, si pėr tė na treguar se edhe kjo fjalė
nuk ėshtė thjesht shqiptim i disa tingujve nė gjuhėn
arabe, por njė fjalė qė pėrmban nė vetvete kuptime tė
thella. Kjo fjalė ėshtė shkaku i ekzistencės sė
gjithēkaje nė gjithėsi. Pa dashur ta shtojmė kureshtjen
se cila na qenka kjo fjalė, do ta paraqesim nė rreshtat
e mėposhtėm dhe do tė tregojmė kuptimin e vėrtetė tė
saj.
La ilahe
il Allah (S'ka tė adhuruar me tė drejtė pėrveē Allahut)
Kjo frazė
mohon ekzistencėn e ndonjė tė adhuruari tjetėr me tė
drejtė pėrveē Allahut dhe vėrteton se i adhuruar (Zot)
me tė drejtė ėshtė vetėm Allahu.
1. Allahu
i Madhėruar ka thėnė: "Atėherė, dije se nuk ka Zot
(tė adhuruar me tė drejtė) tjetėr pėrveē Allahut."Muhamed, 19.
2.
Profeti alejhi selam ka thėnė: "Kush thotė
sinqerisht: La ilahe il Allah, hyn nė xhenet.”
Hadith sahih nė librin "El xhamiu".
I
sinqertė (nė thėnien e kėsaj fjale) ėshtė ai qė e kupton
dhe vepron sipas saj, duke i ftuar njerėzit te kjo frazė
para ēdo gjėje tjetėr, sepse nė kėtė frazė shprehet
teuhidi (besimi nė Zotin njė), e pėr kėtė Allahu i
krijoi xhinėt dhe njerėzit.
3. I
Dėrguari i Allahut, pasi u bė Profet, qėndroi nė Mekė 13
vjet duke i thirrur idhujtarėt nė Islam e duke u thėnė:
“ Thoni: La i lahe il Allah!” Por pėrgjigja e
tyre ishte ashtu siē e tregon Kurani: "Ata (idhujtarėt)
habiten, ngase u erdhi Profeti nga mesi i tyre, e
mosbesimtarėt thanė: “Ky ėshtė magjistar, gėnjeshtar. A
mendon ai t'i bėjė zotat Njė Zot? Vėrtet, kjo ėshtė gjė
shumė e ēuditshme!” Paria nga mesi i tyre shkoi duke i
thėnė njėri - tjetrit: vazhdoni tė jeni tė qėndrueshėm
nė adhurimin e zotave tuaj, se kjo ėshtė njė gjė e
kurdisur. Ne nuk kemi dėgjuar diēka tė tillė nė popullin
(nė fenė) e fundit, kjo nuk ėshtė tjetėr, veēse
njė trillim.”Sad, 4-7.
Arabėt e
kuptuan kuptimin e kėsaj fraze dhe e dinin se ai qė e
thotė kėtė nuk lut askėnd pėrveē Allahut, ndaj dhe nuk i
besuan, e pėr ta Allahu i Madhėruar thotė: "Pėr
arsye se kur u thuhej atyre: Nuk ka Zot tjetėr pėrveē
Allahut, ata e mbanin veten lart. Dhe thoshin: "A do t'i
braktisim ne zotat tanė pėr njė poet tė ēmendur?" Jo, (nuk
ėshtė siē thonė ata) por ai u solli tė vėrtetėn dhe
vėrtetoi tė dėrguarit e parė.” Safat, 35 –
37.
Eshtė pėr
t’u habitur se disa muslimanė e thonė me gjuhėt e tyre
frazėn "La ilahe il Allah", por e
kundėrshtojnė kuptimin e saj me veprat dhe lutjen e tyre
qė nuk ia bėjnė Allahut.
4. Ibn
Rexhebi ka thėnė: “El ilah ėshtė Ai tė
Cilit i kushtohet bindja dhe nuk kundėrshtohet pėr arsye
tė autoritetit dhe madhėrisė qė ka, gjithashtu nga
dashuria, frika e shpresa ndaj Tij, duke u mbėshtetur
tek Ai, duke iu lutur dhe duke kėrkuar ndihmė prej Tij.
Mirėpo tėrė kėto aftėsi mirėbėrėse e mbrojtėse nuk i ka
askush tjetėr pėrveē Allahut. Prandaj, kush shoqėron
ndonjė krijesė nė ndonjė gjė prej kėtyre ēėshtjeve, qė
janė atribute tė Allahut, ka shkelur sinqeritetin e vet
nė frazėn: La ilahe il Allah (s'ka tė adhuruar mė tė
drejtė pėrveē Allahut), dhe i ėshtė robėruar krijesave
sipas shkallės sė zhytjes sė tij nė atė robėri.”
5. Fjala:
"la ilahe il Allah" i bėn dobi atij qė e
thotė kur ai ta zbatojė kuptimin e saj nė jetėn e vet
dhe tė mos e rrėzojė atė kuptim me idhujtari, si duke
lutur tė vdekurit, ose duke kėrkuar ndihmė prej tė
gjallėve qė nuk janė tė pranishėm dhe pėr gjėra qė ata
nuk kanė mundėsi tė t’i plotėsojnė.
Profeti
alejhi selam ka thėnė: "Kush thotė: "la ilahe il
Allah", gjen shpėtim njė ditė prej ditėsh, edhe pse i
takon ē't’i takojė (ndonjė ndėshkim nė zjarr)
para se tė gjejė shpėtimin."Ky ėshtė
hadith sahih.
Fjala me
tė cilėn njeriu futet nė fenė islame pėrbėhet nga dy
koncepte bazė. Koncepte tė cilat duken qartė qysh nė
pamjen e parė tė kėtyre tingujve nė gjuhėn arabe. Fjala
“La ilahe” paraqet mohimin e ēdo gjėje tjetėr qė mund
t’i shkojė nė mendje njeriut se e meriton adhurimin,
duke e pastruar zemrėn nga ēdo adhurim i gabuar. E pasi
zemra tė jetė bėrė e gatshme pėr tė futur nė tė
adhurimin e saktė, ndjenjė kjo (tė adhurosh) pa tė cilėn
zemra nuk mund tė konceptohet, atėherė vjen pjesa e dytė
e kėsaj shprehjeje “Il Allah”, ku tregohet pohimi se
vetėm Allahu e meriton adhurimin. Pa kėto dy kushte bazė
nuk mund tė realizohet edhe qėllimi madhėshtor i kėsaj
fjale kaq tė thjesht nė lexim e shqiptim. Nuk ėshtė i
drejtė arsyetimi qė mund tė bėjė dikush duke u
justifikuar se ai nuk adhuron askėnd, pėrfshirė dhe
Allahun, duke e marrė si tė vėrtetė se ėshtė e pamundur
tė mos adhurojė askėnd, pėr tė na u arsyetuar se ai e ka
zemrėn e pastėr nga adhurimi i idhujve, e automatikisht
ėshtė nė rregull, sepse ky nuk e ka zemrėn vetėm tė
pastėr nga adhurimi i kotė, por e ka dhe bosh nga
adhurimi i Allahut, e automatikisht ky person nuk ia ka
dhėnė hakun kėsaj fjale.
Pasi u
njohėm me kėtė fjalė, me tė drejtė themi se ajo ėshtė
ēelės pėr nė xhenet, pėr nė vendin e pėrgatitur pėr ata
qė e njohin dhe i binden Zotit tė tyre. Nuk duhet tė
harrojmė se ēdo ēelės ka dhe disa dhėmbėza pėr tė hapur
derėn e pėrcaktuar pėr tė, e dhėmbėzat e kėtij ēelėsi qė
e hap derėn e xhenetit shkurtimisht mund tė pėrmblidhen
nė:
1. Dituria mbi kuptimin e
kėsaj fjale, siē u tregua mė sipėr.
2. Bindja e plotė pėr njė
pohim tė tillė pa lėnė vend pėr dyshim nė zemrėn tėnde
se Allahu ekziston dhe ėshtė i Vetmi qė i meriton tė
gjitha llojet e adhurimit.
3. Pranimi i asaj qė
kėrkon kjo fjalė.
4. Nėnshtrimi ndaj
domethėnies sė kėsaj fjale.
5. Vėrtetėsia nė pranimin
e saj.
6. Besimi me sinqeritet
duke shmangur ēdo lloj dyfytyrėsie nga zemra jote.
7. Ta duam kėtė fjalė me
kuptimin e saj si dhe t’i duam tė gjithė ata qė e duan
kėtė frazė qė, siē e pėrmendėm, ėshtė ēelėsi i derės sė
xhenetit nėse u pėrmbahemi kėtyre kushteve koncize.