Falenderimi i takon Allahut. Atė e falėnderojmė dhe prej
Tij falje dhe ndihmė kėrkojmė. Kėrkojmė mbrojtje nga
Allahu prej tė kėqijave tė vetvetes dhe tė veprave tona.
Kė e udhėzon Allahu s'ka kush e lajthit dhe kė e largon
nga rruga e vėrtetė, s'ka kush e udhėzon. Dėshmoj se
s'ka hyjni tjetėr pėrveē Allahut, i Cili ėshtė Njė dhe
dėshmoj se Muhammedi ėshtė rob dhe i dėrguar i Tij.
"O
ju qė keni besuar! Kini frikė Allahun me njė frikė tė
denjė dhe mos vdisni, pos duke qenė muslimanė!" (Ali Imran, 102)
"O besimtarė! Kini frikė Allahun dhe
thonii fjalė tė drejta. Ai (Allahu) ju mundėson tė bėni
vepra tė mira, jua shlyen mėkatet tuaja ,e kush
respekton Allahun dhe tė dėrguarin e Tij, ka shpėtuar me
njė shpėtim tė madh."(El-Ahzab,
70:71)
Thėnia mė e vėrtetė ėshtė thėnia e Allahut, kurse
udhėzimi mė i mirė ėshtė udhėzimi i Muhamedit (salallahu
alejhi ue selem). Veprat mė tė kėqia janė ato tė
shpikurat, ēdo shpikje ėshtė bidat dhe ēdo bidat ėshtė
lajthitje, e ēdo lajthitje tė ēon nė zjarr...
Vėllezėr besimtarė!
Tė
falenderoj, faleminderit, ia di pėr faleminderit, kėto
shprehje, fjalė tė bukura, pėrdoren pėr tė shprehur
mirėnjohje.
Ē’ėshtė falenderimi? Si tė falendėrojmė?
Kė tė falenderojmė?
Tė
mirat e Allahut (subhanehu ue teala) janė tė shumta sa
qė nuk mund tė numrohen dhe tė pėrcaktohen. Allahu i
Lartėsuar ka thėnė:
"Po
edhe nėse pėrpiqeni t’i numėroni dhuntitė (tė mirat) e
Allahut, nuk do tė mund tė arrini t’i pėrcaktoni ato. Me
siguri Allahu shumė fal dhe shumė mėshiron."
(Nahėl, 18)
Jemi tė obliguar ta falenderojmė Allahun pėr kėto
dhunti. Falenderimi mund tė bėhet nė disa mėnyra:
Falenderimi me zemėr
Falenderimi me gjuhė
Falenderimi me vepėr
Falenderim me zemėr do tė thotė bindje e
fuqishme se Allahu ėshtė Zot, Krijues, Sundues,
Furnizues, i Pastėr, Mbikėqyrės, Mbizotėrues dhe kėshtu
bėn konfirmim tė brendshėm pėr tė mirat e pakufishme.
Mirėnjohja qė duhet tė bėhet me anė tė gjuhės ėshtė
shprehje dhe paraqitje e asaj qė ėshtė nė brendėsi.
Falenderimi me vepėr arrihet duke i pėrdorur dhuntitė e
Allahut nė formėn mė tė mirė. Kėto janė llojet qė
kėrkohen tė manifestohen te njeriu, por ajo esenciale
ėshtė veprimi ku shton bindjen nė zemėr.
Falenderimi ka njė pozitė tė rėndėsishmė nė fe, ku
nėpėrmjet ajeteve dhe haditheve tė Muhamedit (salallahu
alejhi ue selem)
mund ta kuptojmė edhe mė mirė. Allahu i Madhėruar ka
thėnė:
“Allahu ju nxorri nga barqet e nėnave
tuaja (si foshnje) qė nuk dinit asgjė. Ju pajisi me (shqisa
pėr) tė dėgjuar, me tė parė dhe me zemėr, ashtu qė tė
jeni falėnderues.”
(Nahėl, 78)
Njeriu i paisur me shqisat e tė dėgjuarit,
me tė parė dhe me zemėr, kėto janė dhunti tė dhuruara qė
tė dėgjohet e vėrteta, tė studiohet dhe nė fund tė
shprehet falenderimi.
S’ka dyshim se falenderimi ėshtė i lidhur ngusht me
imanin-besimin, gjithashtu ai do tė jetė mirėnjohės ose
pėrbuzės. Allahu i Lartėsuar ka thėnė:
“E falenderuat dhe i besuat. Allahu ėshtė
mirėnjohės i dijshėm.”
(Nisa, 147)
“Ne
e udhėzuam atė nė rrugė tė drejtė, e ai do tė jetė:
mirėnjohės ose pėrbuzės.”
(Insan, 3)
Allahu i Lartėsuar njeriun e porositi qė ai tė jetė
mirėnjohės ndaj Krijuesit si dhe ndaj prindėrve.
“Ne njeriun e kemi urdhėruar pėr (sjellje
tė mira ndaj) prindėrit tė vet, sepse nėna e vet atė e
barti me mund pas mundi dhe pas dy viteve ia ndau gjirin.
(e porositėm) Tė jeshė mirėnjohės ndaj Meje dhe ndaj dy
prindėrve tė tu, pse vetėm tek Unė ėshtė kthimi juaj.”
(Llukman, 14)
Allahu i
Lartėsuar na nderoi me tė mira tė shumta, njeriu ėshtė
mėse i nevojėshėm qė t’i ruaj duke shprehur falenderim
dhe mirėnjohje. Kur tė manifestohet harresa nė njė
popull dhe pėrbuzė tė mirat e dhuruara, Allahu sjell
dėnimin dhe mbeten tė dėshtuar dhe tė pikėlluar.
“Meqė
lanė pas dore atė me tė cilin u kėshilluan (t’i
drejtohen Zotit), Ne ua hapėm dyert e ēdo gjėje
(begatie) derisa kur u gėzuan pėr atė qė ju kishte
dhėnė, i kapėm befas, e ata mbetėn tė zhgėnjyer.”
(Enam, 44)
Muslimanė tė
nderuar!
Tradita e Muhamedit (salallahu
alejhi ue selem) na
motivon pėr mirėnjohje dhe falenderim.
Nga Aishja (radiallahu anha) transmetohet: “Muhamedi
(alejhi selam) ngrihej natėn pėr namaz aq gjatė, saqė
kėmbėt i patėn ėnjtur nga dhembja, atėherė unė i thashė:
‘Pėrse po vepron kėshtu, o i Dėrguari i Allahut, kur t’i
ka falur ty Allahu mėkatet e mėparshme dhe tė
pastajmet?’ Ai tha: ‘A nuk duhet tė jem rob
falenderues?’”. (Transmeton Muslimi)
Sipas njė transmetimi tjetėr tė Aishes thuhet: “ I
Dėrguari i Allahut, shpeshherė, thoshte nė ruku dhe nė
sexhdet e tij: “Subhanek Allahumme rabbena ue
bihamdike, Allahummagfir li” Falenderimi tė qoftė Ty,
Krijuesi ynė dhe qofsh i falenderuar, o Allahu im, mė
fal. ..” (Transmeton Buhariu dhe Muslimi)
Transmetohet nga Enesi (radiallahu anhu) se i dėrguari i
Allahut (alejhi selam) ka thėnė: “Allahu
ėshtė i kėnaqur me robin i cili kur ha diēka e
falenderon Allahun, e poashtu edhe kur tė pijė diēka e
falenderon Allahun.” (Transmeton Muslimi)
O rob i Allahut!
Mendo dhe falendėro!
Fjalėt e Allahut
(subhanehu ue teala) dhe mėsimet e Muhamedit (salallahu
alejhi ue selem) na tėrheqin
vėmendjen nė pėrkujtimin e tė mirave tė Allahut
(subhanehu ue teala) qė ato na rrethojnė.
Pėrkujto mirėsitė e Allahut (subhanehu ue teala) qė ato
po tė vijnė nga tė gjitha anėt. Shėndeti nė trup,
ushqimi, veshmbathja, ajri, uji e gjithė dunjaja nė
shėrbim, por pėrsėri nuk e di. Dy sy pėr tė parė, gjuha,
buzėt, duart, kėmbėt... Mendon qė ėshtė leht tė ecėsh me
kėmb, pyete ata qė nuk i ka. Ke nevojė pėr mbėshtetje
apo pėr tė mbajtur me dorė, pyete ate qė nuk e ka dorėn.
Gjumin nuk e peshon dhe nuk ia din rėndėsinė, pyete atė
qė nuk mund tė flejė, pėr shkak tė dhimbjeve apo
sėmundjes. Ushqimin e merr dhe e fut nė stomak, mendoje
kėtė dhe falendero. Mendo pėr sytė dhe nuk je i verbėr.
Mendo pėr lėkurėn qė e ke nė trup dhe sėmundje tė
lėkėrės nuk ke. Mendo nė mendjen qė e ke, a pajton tė
mbetesh i ēmendur!
A
e ndėrron tė shikuarit me njė kodėr ari?! A e shet tė
dėgjuarit pėr njė kilogram ari?! A e shet gjuhėn, dorėn
dhe tė mbetesh pa tė, pėr njė pallat tė mirė?!
Kur tė zgjohesh mos e prit mbrėmjen, mendo se do tė
jetosh vetėm sot, andaj pėrpiqu dhe puno pėr ditėn qė e
ke, mos mendo pėr ditėn e djeshme as pėr tė nesėrmen.
Ditėn e sotme ndaje nė orė dhe puno, minutat llogariti
vite, sekondat muaj, mbille hajrin, tė mirėm, kėrko
falje nga Allahu (subhanehu ue teala)! Pėrkujtoje
Allahun dhe pėrgatitu pėr botėn e ardhshme! Jeto i
gėzuar dhe i qetė, kėnaqu me rrizkun me atė qė ta ka
ndarė Allahu (subhanehu ue teala).
“..Merr
atė qė tė dhash dhe bėhu mirėnjohės!.”
(Araf, 144)
Falenderojeni Zotin tuaj! Falenderimi i
takon Allahut, Zotit tė botėrave.
(Hytbja e dytė)
Falenderimi i takon vetėm Allahut. Atė e
falenderojmė dhe vetėm prej Tij ndihmė dhe falje
kėrkojmė. Paqja dhe mėshira e Allahut qofshin mbi
Muhamedin, familjen, shokėt e tij dhe
mbi ata qė e pasojnė sunetin e tij.
“Ėshtė e vėrtetė se Allahu dhe
melaiket e Tij me madhėrim e mėshirojnė Pejgamberin. O
ju qė keni besuar, madhėrojeni pra atė (duke rėnė
salavatė) dhe pėrshėndeteni me selam.” (Ahzab, 56)