Falėnderimet dhe lavdėrimet janė pėr Allahun, Zotin e
gjithė botėve. Paqja, mėshira dhe bekimet janė pėr
Muhamedin, familjen dhe shokėt e tij deri nė Ditėn e
Gjykimit.
Thėnia mė e vėrtetė ėshtė thėnia e Allahut, ndėrsa
udhėzimi mė i mirė ėshtė udhėzimi i Muhamedit (Paqja dhe
bekimet e Allahut qofshin mbi tė!). Veprat mė tė kėqija
janė ato tė shpikurat, ēdo shpikje ėshtė bidat dhe ēdo
bidat ėshtė lajthitje, e ēdo lajthitje tė ēon nė zjarr.
Nė
kėtė hytbe, me lejen e Allahut, do tė flasim pėr
durimin, pėr kėtė cilėsi tė besimtarėve tepėr tė
lavdėruar nė Kuran dhe Sunet.
Tė
nderuar vėllezėr dhe motra!
Durimi ėshtė frenimi i shpirtit nga shqetėsimi, gjuhės
nga pikėllimi, duarve nga goditjet, etj.
Durimi ėshtė virtyt i njeriut, i cili nuk e lė qė ta
bėjė atė qė nuk ėshtė e mirė. Ai ėshtė fuqi shpirtėrore,
i cili rregullon karakterin e individit.
Durimi ėshtė ikje nga e ndaluara dhe pėrmbajtja e vetes
nė fatkeqėsi, mjerim, etj.
Allahu i Lartėsuar durimin e ka bėrė mirėsi tė pafund,
shpatė tė pathyeshme, ushtri tė pamposhtur, kėshtjellė
tė papushtuar, si dhe fitore tė besimtarit.
Duke i lavdėruar durimtarėt, Allahu i Lartėsuar thotė:
“...Vetėm ata qė janė durimtarė do tė shpėrblehen pa
hesap.” Zumer, 10.
Allahu i Lartėsuar ėshtė Ai qė i orienton durimtarėt, i
ndihmon me mbėshtetjen e tij, si dhe u jep fitore, ashtu
siē thotė: “...Dhe bėhuni tė durueshėm, sepse Allahu
ėshtė nė anėn e durimtarėve.” Enfal, 46.
Falė durimit, durimtarėt arrijnė tė mirėn nė kėtė dhe
botėn tjetėr. Pėrveē kėsaj, Allahu i Lartėsuar tė
duruarve u ka besuar rolin e udhėheqjes nė fe, pėr shkak
tė durimit dhe bindjes sė tyre. Pėr kėtė Allahu i
Lartėsuar thotė nė Kuran: “Dhe prej tyre Ne caktuam
prijės tė cilėt me urdhrin tonė, udhėzonin, pasi ishin
tė durueshėm dhe besonin nė argumentet tona.” Sexhde,
24.
Allahu i Lartėsuar i vė nė dijeni durimtarėt se durimi
ėshtė mė i mirė se sa hakmarrja pėr padrejtėsi dhe
thotė: “...E nėse duroni, kjo ėshtė mė e mirė pėr
durimtarėt.” Nahl, 126.
Duke na lajmėruar se durimi dhe devotshmėria janė
parakushte pėr arritjen e suksesit, Allahu i Lartėsuar
na thotė: “O besimtarė, bėhuni tė durimtarė dhe tė
fortė, rrini tė pėrgatitur dhe kini frikė Allahun, qė tė
arrini atė qė dėshironi.” Ali Imran, 200.
Allahu i Lartėsuar, gjithashtu, na njofton se me durim
dhe devotshmėri besimtarėve nuk mund tu shkaktojnė dėm
dinakėria e armiqve, madje edhe kur armiku ėshtė i
fuqishėm dhe mė i madh nė numėr. Pėr kėtė Ai thotė:
“Dhe nėse duroni dhe largoheni nga ajo qė ju ndalohet ,
dinakėria e tyre nuk do t’ju dėmtojė. Allahu ėshtė nė
dijeni pėr atė qė bėjnė.” Ali Imran, 120.
Allahu i Lartėsuar i pėrgėzon durimtarėt kur thotė:
“Dhe pėrgėzoi durimtarėt. Ata tė cilėt kur i godet
ndonjė fatkeqėsi, thonė: ‘Ne jemi tė Allahut dhe tek Ai
do tė kthehemi.’ Ata te Zoti i tyre i pret falja e
mėkateve dhe mėshira , tė tillėt janė nė rrugė tė
drejtė.” Bekare, 155-157.
Pėrveē tė tjerave Allahu i Lartėsuar i premton
durimtarėve se do t’i kursejė nga zjarri i xhehenemit
dhe do t’i fusė nė xhenet. Allahu i Lartėsuar thotė:
“Ata sot i shpėrbleva se ishin durimtarė. Ata vėrtet e
kanė arritur atė qė kanė dėshiruar.” Muminun, 11.
Tė
pikėlluarit dhe tė ankuarit pėr gjendjen e vet para tė
tjerėve ėshtė cilėsi e kundėrt me durimin, mirėpo kur
njeriu i ankohet Allahut pėr gjendjen e vet, kjo nuk
ėshtė nė kundėrshtim me durimin. Pėr kėtė kemi shembujt
e dy profetėve:
Jakubit
kur thotė: “Unė dhimbjen time dhe hidhėrimin tim ia
parashtroj Allahut.” Jusuf, 86.
Po
kėshtu edhe Ejubi, i cili ka thėnė: “Mė gjeti belaja,
ndėrsa Ti je ndėr mėshiruesit mė i Mėshirshėm.”
Enbija, 83.
Duke bėrė njė krahasim mund tė themi se shpiti ėshtė si
njė mjet transportues i njeriut, i cili e ēon ose drejt
xhenetit, ose drejt xhehenemit. Ndėrsa durimi nė
krahasim me tė ėshtė drejtues i mjetit transportues.
Nėse mjeti transportues nuk ka drejtues ai e lėshon
rrugėn dhe futet nga tė dojė.
Njėri nga dijetarėt ka thėnė: “Frenojeni shpirtin
tuaj, sepse ai ėshtė kurioz dhe do tė provojė gjithēka
qė nuk vlen... Kjo pėr shkak se ėshtė mė lehtė tė ruhemi
nga ndalesat e Allahut, sesa tė durojmė dėnimin e tij.”
Pas gjithė pėrkujtimit tė kėtyre ajeteve mė se tė qarta,
tė nderuar besimtarė, ju njoftojmė se durimin mund ta
ndajmė nė disa lloje:
1. Durim i obliguar. Ky ndodh nė atė rast kur
ikėn, largohesh nga tė gjitha ato gjėra qė Allahu i
Lartėsuar dhe Pejgamberi (alejhi selam) i ka ndaluar.
2. Durim i lavdėruar. Ndodh nė atė rast kur
largohesh nga tė gjithė ato gjėra qė Allahu i Lartėsuar
dhe Pejgamberi (alejhi selam) i ka qortuar.
3. Durim i ndaluar. Ndodh nė ato raste kur
largohesh nga ngrėnia, pirja dhe gjithēka e nevojshme
pėr jetesė, deri sa tė vijė vdekja.
4. Durim i qortuar. Ndodh kur kėmbėngulim nė
kryerjen apo veprimin e asaj qė ėshtė e qortuar, si
p.sh.: kėmbėngulja nė largimin e tepėrt nga buka, uji,
veshmbathja, marrėdhėniet me bashkėshortin apo
bashkėshorten, deri nė atė masė sa dėmton shėndetin e
organizmit.
5. Durim i lejuar. Ndodh nė ato raste kur duron
nė kryerjen e disa veprave, gjykimi i tė cilave ėshtė
njėsoj si tė kryen e si mos tė kryen.
E
lusim Allahun e Lartėsuar tė na bėjė prej durimtarėve,
fitimtarėve dhe tė shpėrblyer me xhenetet e Tij!