Njė nga begatitė e Allahut
ndaj robėrve tė Tij ėshtė se kur i krijoi ata u siguroi
atyre lloje tė ndryshme tė ushqimeve dhe pijeve pėr ta
vazhduar jetėn, u zbriti atyre shiun nga qielli, u nxorri
nga toka ushqimin, u krijoi atyre shtazė tė ndryshėm dhe i
nėnshtroi ato ndaj tyre.
Si falenderim ndaj kėtyre
begative, njeriu obligohet tė mėsojė ligjin e Allahut rreth
shtazėve qė janė tė lejuara dhe ato qė janė haram tė
ushqehemi me to, pastaj t`i pasojė ato ligje dhe tė fitojė
kėnaqėsinė e Allahut tė Lartėsuar.
Nė kėtė temė do tė
shpjegojmė disa rregulla tė rėndėsishme qė kanė tė bėjnė me
gjuetinė.
Llojet e shtazėve
Shtazėt nė pėrgjithėsi mund
t`i ndajmė nė dy lloje
1.
Ato
qė janė tė ndaluara tė ushqehemi me to, si derri, ujku etj.
2. Shtazė tė lejuara.
Shtazėt qė u lejohet ngrėnia
e mishit tė tyre ndahen nė dy grupe:
1. Shtazėt qė kemi
mundėsi t’i kapim dhe tė bėjmė therjen e tyre.
Pėr kėtė grup kemi folur mė
herėt nė temėn “Therja ligjore” dhe kemi pėrmendur se nuk
lejohet nė asnjė mėnyrė tė hamė mishin e tyre, vetėm nėse
ėshtė bėrė prerja e tyre sipas kushteve tė caktuara nga
Allahu i Lartėsuar.
2. Shtazėt qė nuk kemi
mundėsi tė bėjmė therjen e tyre.
Rregullat e gjuetisė kanė
tė bėjnė me kėtė grup tė shtazėve.
Edhe grupi i dytė ndahet nė
dy lloje:
Lloji i parė: Kur
gjatė gjuajtjes (me mjet) shtaza mbytet (me mjetin e
gjuajtur)
Nė kėtė rast gjuajtja jonė
me mjet e zėvendėson prerjen ligjore dhe lejohet ngrėnia e
tij me kushtet qė do t’i pėrmendim mė poshtė.
Lloji i dytė:
Kur pas gjuajtjes e arrijmė shtazėn tė gjallė.
Nė kėtė rast nuk lejohet
mishi i tij, perveē nėse e bėjmė therjen duke i pasur
parasysh rregullat e saj. Koha e cila konsiderohet se e
kemi arritur tė gjallė ėshtė aq sa tė kemi mundėsi tė bėjmė
therjen.
Rregullat e gjuetisė
Bazė nga e cila nxirren
shumica e rregullave tė gjuetisė ėshtė hadithi qeė
transmeton Adij ibėn Hatim ku i Dėrguari (Paqja dhe bekimi
i Allahut qofshin mbi tė!) ia mėson rregullat kėtij sahabi i
cili ka qenė gjuetar:
“Kur ta dėrgosh qenin
tėnd (pėr
gjuajtje) pėrmende
emrin e Allahut (para
deėrgimit), nėse e
kap qeni (gjahun)
tė gjallė, atėherė bėje prerjen ti, nese e arrin atė tė
ngordhur dhe qeni nuk ka ngrėn prej saj atėherė ushqehu nga
ajo. Nėse e gjen sė bashku me qenin tėnd ndonjė qen tjetėr
dhe gjahu ėshtė i mbytur, atėherė mos u ushqe nga ajo pėr
arsyese se ti nuk e di se kush e ka mbytur (qeni yt apo tjetri).
Nėse gjuan me shtizė peėrmende emrin e Allahut (para gjuajtjes sė shtizes). Nėse gjahun e gjen
pas njė dite dhe nuk sheh ndonjė shenjė nė tė pėrveē
shenjave tė shtizės tėnde atėherė ushqehu nga ajo nėse do e
nėse e gjen tė zhytur nė ujė mos u ushqe nga ajo.” (Transmeton
Buhariu dhe Muslimi).
Kushtet e gjuetisė
Kushti i
parė:
Tė jetė personi qė gjuan nga
ata qė lejohet ta bėjnė prerjen.
Pra, nuk lejohet gjuajtja e
tė dehurit, idhujtarit…(shiko temėn “Therrja ligjore”)
Argumente pėr kėtė kemi
hadithin e mėsipėrm ku thotė i Dėrguari (Paqja dhe bekimi i
Allahut qofshin mbi tė!):”…nėse
e kap qeni gjahun tė gjallė atėherė bėje prerjen ti..”
Nga kjo pėrjashtohet
gjuajtja e shtazėve qė nuk nevojitet prerja e tyre, si
gjuajtja e peshqėve, nėse ata i gjuan idhujtari atėherė
lejohet ngrėnia e tyre.
Nėse nė gjuajtje marrin
pjesė njė i krishter dhe njė idhujtar dhe secili prej tyre
gjuan me armė, ngrėnia e gjahut ėshtė e ndaluar pėr shkak se
kanė marrė pjesė nė tė personi qė ėshtė hallall mishi tė
cilėn e ka therur dhe ai qė ėshtė haram dhe nė sheriat kur
tė pėrzihet e ndaluar me tė lejuarėn atėherė pėrparėsi ka e
ndaluara.
Argument pėr kėtė kemi
pjesėn e hadithit tė mėsipėrm:”…nėse
gjen sė bashku me qenin tėnd ndonjė qen tjetėr dhe gjahu
ėshtė i mbytur mos ha prej saj…”
Kushti i
dytė:
Ka tė bėjė me metodėn e
gjuajtjes dhe ai ėshtė dy lloje:
1. Mjet.
2. Shtazė.
1. Sa i
pėrket mjetit duhet tė jetė i mprehtė qeė e bėn rrjedhjen e
gjakut.
Argument pėr kėtė ėshtė
hadithi ku ė Dėrguari (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin
mbi tė!) thotė:
"Ushqehu me atė (prerje)
qė e rrjedh gjakun, perveē mos tė jetė (mjeti) nga dhėmbi
dhe thoi" (Transmeton
Buhariu dhe Muslimi) Gjithashtu ėshtė argument edhe njė
hadith ku sahabiu Adij ibėn Hatim e pyeti Muhamedin (Paqja
dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) pėr gjuajtjen me
shtizė tė gjatė e i pėrgjigjet ai se nėse e godet shtazėn me
majė, ha nga ajo, e nėse e godet pėr sė gjati atėherė mos
ha nga ajo.
Nese mjeti nuk eshte i
mprehte si p.sh te jete gjuajtja me rrjete, shkop apo litare
ateher nuk lejohet mbytja me tė, mirpo nese e zėmė me tė
dhe arrijme ta therrim kafshen atėherė lejohet.
2. Nėse gjuajtja bėhet me
shtazė si p.sh: qenė apo me shpezė gjuajtėse kushtezohet tė
jetė ajo e trajnuar (mėsuar).
Allahu i Lartėsuar thotė:
“Tė pyesin ty (Muhamed),
ēfarė u ėshtė lejuar atyre (pėr ushqim)? Thuaj! U janė
lejuar tė gjitha ushqimet e mira dhe ai (gjahu) i gjahtarėve
(shtazėve) tė dresuara qė i mėsoni ashtu si ju ka mėsuar
juve Allahu. Hani pra atė qė gjahtuan pėr ju dhe mė parė
pėrmendeni emrin e Allahut. Kini frikė Allahun, pasi Allahu
shpejt merr masa.” (Maide, 4)
Ēfarė duhet tė zotėrojė
kafsha qė tė konsiderohet e trajnuar?
Duhet tė dijė t`i pėrgjigjet
pronarit nė kėrkesat e tij si kur ta urdhėrojė tė shkojė dhe
tė vijė .
Kushti i
tretė:
Qėllimi (njeti) gjatė
gjuajtjes me shtazė apo mjet.
Kur e dėrgon gjuetari
kafshėn e tij atėherė kėrkohet prej tij tė bėjė nijet se po
e dėrgon pėr gjuajtje. Neėse kafsha shkon vet dhe gjuan
atėherė nuk lejohet ai ushqim.
Kushti i katėrt:
Pėrmendja e emrit tė Allahut
para gjuajtjes.
Argument pėr kėtė ėshtė
ajeti: “…
Hani pra atė
qė gjahtuan pėr ju dhe mė parė pėrmendeni emrin e Allahut.
Kini frikė Allahun, pasi Allahu shpejt merr masa.” (Maide,
4)
“Kur ta dėrgosh qenin
tėnd (pėr gjuajtje) pėrmende emrin e Allahut (para dėrgimit)…” (Buhariu dhe
Muslimi)
Pėrgatiti: Alaudin Abazi
|