Hytbe

Shkencore
Urtėsi

Ėndėrrat

Ligjėrata

Ilahi

Interesante

Faqja kryesore

Kuran

Hadith
Akide

Fikh

Tefsir

Tema

Pyetje

 

www.albislam.com
 
www.fjalaebukur.com
 
www.ankebut.com
 
www.krenaria.com
 
www.dritaebesimit.com
 
www.audionur.com
 

 
 
 
 
 
 
 
 

Disa dispozita rreth ushqimit dhe pijeve

Njė nga begatitė e Allahut ndaj robėrve tė Tij ėshtė se, kur i krijoi ata, u siguroi atyre lloje tė ushqimeve dhe pijeve pėr tė vazhduar jetėn. U zbriti atyre shiun nga qielli, u nxori nga toka ushqimin, u krijoi atyre shtazė tė ndryshėm dhe i bėri ato tė nėnshtruar ndaj tyre.

 Si falėnderim ndaj kėsaj begatie, njeriu obligohet tė mėsojė ligjin e Allahut dhe  dispozitat e Tij nė kėtė fushė, qė t`i pasojė ato dhe tė fitojė kėnaqėsinė e Allahut tė Lartėsuar.

Nė kėtė kontekst, kemi pėrmbledhur disa norma dhe dispozita qė kanė tė bėjnė rreth ushqimit dhe pijes, nė formė tė shkurtėr. Lusim Allahun e Lartėsuar tė kemi dobi nga to!  

A janė tė rėndėsishme pėr muslimanin njohja e kėtyre dispozitave

Pėr tė kuptuar rėndėsinė qė i ka dhėnė Islami kėtyre dispozitave, mund tė shohim nė bazė tė pikave qė do t`i pėrmendim nė vazhdim:

E para: Urdhri pėr punė nė kėrkim tė rrizkut:

Njė nga kėrkesat themelore, me tė cilat urdhėrohet muslimani, ėshtė qė tė punojė nė fitimin e rrizkut. Ky urdhėr vėrehet nga shumė citate kuranore dhe hadithe. Pėr tė qartėsuar kėtė, do t`i pėrmendim disa nga kėto citate:

1. Allahu i Lartėsuar thotė: “Ai ėshtė qė juve tokėn ua bėri tė pėrshtatshme, andaj ecni nėpėr pjesėt e saj dhe shfrytėzoni begatitė e Tij. Vetėm tek Ai ėshtė e ardhmja.”(Tebarek, 15)

 2. I Dėrguari i Allahut (salallahu alejhi ue selem) thotė: “Pasha Atė qė shpirti im ėshtė nė Dorėn e Tij, tė marr ndonjėri nga ju litarin dhe tė bartė  dru nė shpinėn e tij mė mirė ėshtė pėr tė se tė zgjasė dorėn dhe tė kėrkoj lėmoshė, pa marrė parasysh i dhanė njerėzit apo jo.” (Transmeton Buhariu)

 3. I Dėrguari (salallahu alejhi ue selem) thotė: “Nuk ka asnjė musliman i cili e mbjell ndonjė pemė apo bimė dhe ushqehet nga ajo ndonjė njeri, shpendė apo shtazė e tė mos jetė ajo pėr tė sadaka (lėmoshė).”(Buhariu dhe Muslimi)

E dyta: Urdhri pėr t`u ushqyer ushqim hallall (tė mirė) dhe ndalesa pėr t`u ushqyer me ushqim haram (tė keq).

 Allahu i Lartėsuar thotė: “O ju qė besuat! Hani nga tė mirat qė u kemi dhėnė dhe falėnderoni Allahun, nėse jeni qė vetėm Atė e adhuroni.” (Bekare, 172)

      Dispozita e cekur nė kėtė ajet ka urtėsi tė madhe, pėr shkak se ushqimi i mirė ka ndikim nė njeriun, nė sjelljen e tij dhe dėlirėsinė e zemrės sė tij, gjithashtu nė natyrshmėrinė e tij, moralin dhe nė pranimin e lutjeve prej tij.

 Dhe nė tė kundėrtėn, ushqimi i keq, gjithashtu ka ndikim tė keq te njeriu. Ushqimi i keq e prish trupin, natyrshmėrinė dhe moralin e ajo qė ėshtė mė e keqe, ushqimi haram ėshtė njė nga shkaqet kryesore pėr refuzimin e lutjeve. Ashtu siē transmetohet nga  Ebu Hurejre (radiallahu anhu) se i Dėrguari i Allahut (salallahu alejhi ue selem), ka thėnė:

“Vėrtet Allahu i Madhėruar ėshtė i mirė dhe nuk pranon pėrveē mirė, dhe vėrtet Allahu u ka urdhėruar besimtarėve atė qė u ka urdhėruar tė dėrguarve. I Madhėruari ka thėnė: ‘O ju tė dėrguar! Hani gjėrat e mira dhe punoni mirė.’ I Madhėruari ka thėnė: 'O ju besimtarė! Hani gjėrat e mira me tė cilat u kemi furnizuar.' Pastaj e pėrmendi njeriun, i cili ka udhėtuar gjatė me flokė tė shpupuritura dhe tė pluhurosura dhe i cili shtriu duart e tij nga qielli: ' O Krijues! O Krijues! Kurse ushqimi i tij ėshtė haram  dhe pija e tij haram  dhe veshmbathja e tij haram dhe ėshtė ushqyer me haram. E si do tė pranohet lutja e tij!" (Transmeton Muslimi)

 E treta: Ndalesa e ngrėnies (marrjes) sė pasurisė sė njerėzve pa tė drejtė.

Allahu i Lartėsuar thotė: “Dhe mos e hani pasurinė e njeri tjetrit nė mėnyrė tė palejuar…” (Bekare, 188)

Nė ngrėnien tė pasurisė sė tjetrit pa tė drejtė, hyn forma tė ndryshme si: ngrėnia e tij me anė tė mashtrimit, vjedhjes, rrėmbimit, bixhozit dhe forma tė tjera.

 E katėrta: Urdhri pėr falėnderimin e Allahut, pėr begatinė e tė ushqyerit.

Ajetet qė aludojnė nė kėtė ēėshtje janė:

1. “O ju qė besuat! Hani nga tė mirat qė u kemi dhėnė dhe falėnderoni Allahun, nėse jeni qė vetėm Atė e adhuroni.”(Bekare, 172)

2. “Dhe kur Zoti juaj njoftoi bindshėm: Nėse falėnderoni, do t`ua shtoj tė mirat, e nėse pėrbuzni, s`ka dyshim, dėnimi im ėshtė i vėshtirė.” (Ibrahim, 7)

Nė esencė tė gjitha ushqimet dhe pijet janė tė lejuara

-Nė kapitullin e ushqimit ėshtė njė rregull i pėrgjithshėm se tė gjitha ushqimet janė tė lejuara (hallall) pėrveē asaj qė e ka ndaluar (haram) Allahu i Lartėsuar dhe i Dėrguari i Tij (salallahu alejhi ue selem).

Pra, ushqimet dhe pijet e ndaluara pėr muslimanėt janė tė sqaruara  nė Kuran dhe Sunet dhe nuk ka tė drejtė askush tė thotė pėr ndonjė lloj tė ushqimit: kjo ėshtė e ndaluar, vetėm nėse pėr kėtė ka argument nga Kurani dhe hadithi i Resulullahut (salallahu alejhi ue selem). Allahu i Lartėsuar thotė: “Ē'keni ju qė tė mos hani nga ajo pėr tė cilėn ėshtė pėrmendur emri i Allahut, e Ai (Allahu) ju sqaroi juve se ēka ėshtė e ndaluar pėr ju…”( Enam, 119)

Gjithashtu thotė: “Ai (Allahu) ėshtė Ai i cili u krijoi juve gjithēka ka nė tokė…”(Bekare, 29)

Me kuptimin e kėsaj esence qartėsohen shumė mospajtime qė ndodhin nė kėtė kapitull. Kėshtu qė, nėse thotė njeri pėr njė ēėshtje se ėshtė haram, kurse tjetri thotė se ėshtė hallall, atėherė  i pari ėshtė ai nga i cili kėrkohet tė sjellė argumentin.

Argumente pėr kėtė rregull kemi edhe nga suneti.

1. I Dėrguari (salallahu alejhi ue selem) thotė: “Vėrtet, Allahu i Lartėsuar ka caktuar dispozita pėr ju, andaj mos i lėni anash. Ka caktuar kufijtė e mos i tejkaloni, ka ndaluar gjėra e mos i bėni ato dhe ka heshtur pėr disa tė tjera, jo nga harresa, por si mėshirė ndaj juve, prandaj mos hulumtoni pėr ato (tė heshturat se janė tė lejuara).” (Tranmeton Darekutni e Neveviu e ka bėrė hadithin hasen)

2. Transmetohet nga Abdullah ibėn Abasi se ka thėnė: “Para shpalljes njerėzit e injorancės i lejonin disa gjėra dhe i ndalonin disa tė tjera, duke i konsideruar ato gjėra tė ndyta, pastaj Allahu e shpalli tė Dėrguarin e Tij, ia zbriti Librin dhe ia lejoi hallallin e ia ndaloi haramin, atė qė  e ka lejuar ai ėshtė hallall dhe atė qė e ka ndaluar ai ėshtė haram, kurse pėr atė qė ka heshtur ėshtė mėshirė pėr ju, pastaj lexoi ajetin e sures Enam: ‘Thuaj! Nė atė qė mė ėshtė shpallur mua nuk po gjej tė ndaluar diēka nga ushqimi, pėrveē nė qoftė se ai (ushqimi) ėshtė cofėtinė, gjak qė rrjedh ose mish derri, ai ėshtė i ndytė dhe asaj qė ėshtė therur jo nė emėr te Allahut (por tė ndonjė idhulli) e qė ėshtė mėkat.”(Transmeton  Ebu Davudi)

Pra, nga ajetet e mėparshme dhe kėto dy hadithe kuptojmė se ai ushqim qė nuk ėshtė cekur nė sheriat se ėshtė haram, mbetet i lejuar.

- Pėr tė kuptuar mė mirė kėtė rregull mund tė pėrmendim njė shembull: Gomari shtėpiak a ėshtė i lejuar ta hamė, apo jo?

 Sipas rregullit tė sipėrpėrmendur “nė esencė tė gjitha ushqimet dhe pijet janė tė lejuara”, lejohet, mirėpo pasi qė kemi hadithin qė ndalon kėtė (tė ngrėnėt) atėherė ai (gomari) kalon prej hallallit nė haram me argumentin nga suneti. Pasi ėshtė e vėrtetuar nga Resulullahu (salallahu alejhi ue selem) se ka ndaluar ngrėnien e mishit tė gomarit shtėpiak, ashtu siē transmetohet nė hadithet qė i shėnojnė Buhariu, imam Ahmedi dhe tė tjerėt.

(vazhdon)

Pėrgatiti: Alaudin Abazi

26.05.2006

                                         www.klubikulturor.com