Njė nga
begatitė e Allahut ndaj robėrve tė Tij ėshtė se, kur i
krijoi ata, u siguroi atyre lloje tė ushqimeve dhe
pijeve pėr tė vazhduar jetėn. U zbriti atyre shiun nga
qielli, u nxori nga toka ushqimin, u krijoi atyre shtazė
tė ndryshėm dhe i bėri ato tė nėnshtruar ndaj tyre.
Si
falėnderim ndaj kėsaj begatie, njeriu obligohet tė
mėsojė ligjin e Allahut dhe dispozitat e Tij nė kėtė
fushė, qė t`i pasojė ato dhe tė fitojė kėnaqėsinė e
Allahut tė Lartėsuar.
Nė kėtė
kontekst, kemi pėrmbledhur disa norma dhe dispozita qė
kanė tė bėjnė rreth ushqimit dhe pijes, nė formė tė
shkurtėr. Lusim Allahun e Lartėsuar tė kemi dobi nga to!
A janė tė
rėndėsishme pėr muslimanin njohja e kėtyre dispozitave
Pėr tė
kuptuar rėndėsinė qė i ka dhėnė Islami kėtyre
dispozitave, mund tė shohim nė bazė tė pikave qė do t`i
pėrmendim nė vazhdim:
E para:Urdhri pėr punė nė kėrkim tė
rrizkut:
Njė nga
kėrkesat themelore, me tė cilat urdhėrohet muslimani,
ėshtė qė tė punojė nė fitimin e rrizkut. Ky urdhėr
vėrehet nga shumė citate kuranore dhe hadithe. Pėr tė
qartėsuar kėtė, do t`i pėrmendim disa nga kėto citate:
1. Allahu
i Lartėsuar thotė: “Ai ėshtė qė juve tokėn ua bėri tė
pėrshtatshme, andaj ecni nėpėr pjesėt e saj dhe
shfrytėzoni begatitė e Tij. Vetėm tek Ai ėshtė e
ardhmja.”(Tebarek, 15)
2. I
Dėrguari i Allahut (salallahu alejhi ue selem) thotė:
“Pasha Atė qė shpirti im ėshtė nė Dorėn e Tij, tė marr
ndonjėri nga ju litarin dhe tė bartė dru nė shpinėn e
tij mė mirė ėshtė pėr tė se tė zgjasė dorėn dhe tė
kėrkoj lėmoshė, pa marrė parasysh i dhanė njerėzit apo
jo.” (Transmeton Buhariu)
3. I
Dėrguari (salallahu alejhi ue selem) thotė: “Nuk ka
asnjė musliman i cili e mbjell ndonjė pemė apo bimė dhe
ushqehet nga ajo ndonjė njeri, shpendė apo shtazė e tė
mos jetė ajo pėr tė sadaka (lėmoshė).”(Buhariu dhe
Muslimi)
E dyta:
Urdhri pėr t`u ushqyer ushqim hallall (tė mirė) dhe
ndalesa pėr t`u ushqyer me ushqim haram (tė keq).
Allahu
i Lartėsuar thotė: “O ju qė
besuat! Hani nga tė mirat qė u kemi dhėnė dhe
falėnderoni Allahun, nėse jeni qė vetėm Atė e adhuroni.”
(Bekare, 172)
Dispozita e cekur nė kėtė ajet ka urtėsi tė madhe, pėr
shkak se ushqimi i mirė ka ndikim nė njeriun, nė
sjelljen e tij dhe dėlirėsinė e zemrės sė tij,
gjithashtu nė natyrshmėrinė e tij, moralin dhe nė
pranimin e lutjeve prej tij.
Dhe nė tė kundėrtėn, ushqimi i keq, gjithashtu ka
ndikim tė keq te njeriu. Ushqimi i keq e prish trupin,
natyrshmėrinė dhe moralin e ajo qė ėshtė mė e keqe,
ushqimi haram ėshtė njė nga shkaqet kryesore pėr
refuzimin e lutjeve. Ashtu siē transmetohet nga
Ebu
Hurejre (radiallahu anhu) se i Dėrguari i Allahut (salallahu
alejhi ue selem), ka thėnė:
“Vėrtet Allahu i Madhėruar ėshtė i mirė dhe nuk pranon
pėrveē mirė, dhe vėrtet Allahu u ka urdhėruar
besimtarėve atė qė u ka urdhėruar tė dėrguarve. I
Madhėruari ka thėnė: ‘O ju tė dėrguar! Hani gjėrat e
mira dhe punoni mirė.’ I Madhėruari ka thėnė: 'O ju
besimtarė! Hani gjėrat e mira me tė cilat u kemi
furnizuar.' Pastaj e pėrmendi njeriun, i cili ka
udhėtuar gjatė me flokė tė shpupuritura dhe tė
pluhurosura dhe i cili shtriu duart e tij nga qielli: '
O Krijues! O Krijues! Kurse ushqimi i tij ėshtė haram
dhe pija e tij haram dhe veshmbathja e tij haram dhe
ėshtė ushqyer me haram. E si do tė pranohet lutja e tij!"
(Transmeton Muslimi)
E
treta: Ndalesa e ngrėnies
(marrjes) sė pasurisė sė njerėzve pa tė drejtė.
Allahu i Lartėsuar thotė: “Dhe
mos e hani pasurinė e njeri tjetrit nė mėnyrė tė
palejuar…” (Bekare, 188)
Nė
ngrėnien tė pasurisė sė tjetrit pa tė drejtė, hyn forma
tė ndryshme si: ngrėnia e tij me anė tė mashtrimit,
vjedhjes, rrėmbimit, bixhozit dhe forma tė tjera.
E
katėrta: Urdhri pėr falėnderimin e Allahut, pėr begatinė
e tė ushqyerit.
Ajetet qė
aludojnė nė kėtė ēėshtje janė:
1. “O
ju qė besuat! Hani nga tė mirat qė u kemi dhėnė dhe
falėnderoni Allahun, nėse jeni qė vetėm Atė e adhuroni.”(Bekare,
172)
2.
“Dhe kur Zoti juaj njoftoi bindshėm: Nėse falėnderoni,
do t`ua shtoj tė mirat, e nėse pėrbuzni, s`ka dyshim,
dėnimi im ėshtė i vėshtirė.” (Ibrahim, 7)
Nė esencė
tė gjitha ushqimet dhe pijet janė tė lejuara
-Nė
kapitullin e ushqimit ėshtė njė rregull i pėrgjithshėm
se tė gjitha ushqimet janė tė lejuara (hallall) pėrveē
asaj qė e ka ndaluar (haram) Allahu i Lartėsuar dhe i
Dėrguari i Tij (salallahu alejhi ue selem).
Pra, ushqimet dhe pijet e ndaluara pėr muslimanėt janė
tė sqaruara nė Kuran dhe Sunet dhe nuk ka tė drejtė
askush tė thotė pėr ndonjė lloj tė ushqimit: kjo ėshtė e
ndaluar, vetėm nėse pėr kėtė ka argument nga Kurani dhe
hadithi i Resulullahut (salallahu alejhi ue selem).
Allahu i Lartėsuar thotė:
“Ē'keni ju qė tė mos hani nga ajo pėr tė cilėn ėshtė
pėrmendur emri i Allahut, e Ai (Allahu) ju sqaroi juve
se ēka ėshtė e ndaluar pėr ju…”( Enam, 119)
Gjithashtu thotė: “Ai (Allahu) ėshtė Ai i cili u
krijoi juve gjithēka ka nė tokė…”(Bekare, 29)
Me
kuptimin e kėsaj esence qartėsohen shumė mospajtime qė
ndodhin nė kėtė kapitull. Kėshtu qė, nėse thotė njeri
pėr njė ēėshtje se ėshtė haram, kurse tjetri thotė se
ėshtė hallall, atėherė i pari ėshtė ai nga i cili
kėrkohet tė sjellė argumentin.
Argumente
pėr kėtė rregull kemi edhe nga suneti.
1. I
Dėrguari (salallahu alejhi ue selem) thotė: “Vėrtet,
Allahu i Lartėsuar ka caktuar dispozita pėr ju, andaj
mos i lėni anash. Ka caktuar kufijtė e mos i tejkaloni,
ka ndaluar gjėra e mos i bėni ato dhe ka heshtur pėr
disa tė tjera, jo nga harresa, por si mėshirė ndaj juve,
prandaj mos hulumtoni pėr ato (tė heshturat se janė tė
lejuara).” (Tranmeton Darekutni e Neveviu e ka bėrė
hadithin hasen)
2.
Transmetohet nga Abdullah ibėn Abasi se ka thėnė:
“Para shpalljes njerėzit e injorancės i lejonin disa
gjėra dhe i ndalonin disa tė tjera, duke i konsideruar
ato gjėra tė ndyta, pastaj Allahu e shpalli tė Dėrguarin
e Tij, ia zbriti Librin dhe ia lejoi hallallin e ia
ndaloi haramin, atė qė e ka lejuar ai ėshtė hallall dhe
atė qė e ka ndaluar ai ėshtė haram, kurse pėr atė qė ka
heshtur ėshtė mėshirė pėr ju, pastaj lexoi ajetin e
sures Enam: ‘Thuaj! Nė atė qė mė ėshtė shpallur mua nuk
po gjej tė ndaluar diēka nga ushqimi, pėrveē nė qoftė se
ai (ushqimi) ėshtė cofėtinė, gjak qė rrjedh ose mish
derri, ai ėshtė i ndytė dhe asaj qė ėshtė therur jo nė
emėr te Allahut (por tė ndonjė idhulli) e qė ėshtė
mėkat.”(Transmeton Ebu Davudi)
Pra, nga
ajetet e mėparshme dhe kėto dy hadithe kuptojmė se ai
ushqim qė nuk ėshtė cekur nė sheriat se ėshtė haram,
mbetet i lejuar.
- Pėr tė
kuptuar mė mirė kėtė rregull mund tė pėrmendim njė
shembull: Gomari shtėpiak a ėshtė i lejuar ta hamė, apo
jo?
Sipas
rregullit tė sipėrpėrmendur “nė esencė tė gjitha
ushqimet dhe pijet janė tė lejuara”, lejohet, mirėpo
pasi qė kemi hadithin qė ndalon kėtė (tė ngrėnėt)
atėherė ai (gomari) kalon prej hallallit nė haram me
argumentin nga suneti. Pasi ėshtė e vėrtetuar nga
Resulullahu (salallahu alejhi ue selem) se ka ndaluar
ngrėnien e mishit tė gomarit shtėpiak, ashtu siē
transmetohet nė hadithet qė ishėnojnė Buhariu,
imam Ahmedi dhe tė tjerėt.