1.
Leximi i sures Sexhdeh dhe Insan nė namazin (farzin) e
sabahut tė ditės sė xhuma.
Transmetohet nga Ebu Hurejra se ka thėnė: “I Dėrguari i
Allahut nė sabahun e ditės sė xhuma lexonte suret Sexhde
dhe Insan” (Transmeton Buhariu).
2. Tė
shtuarit e salavateve mbi tė Dėrguarin (Paqja dhe bekimi i
Allahut qofshin mbi tė!) natėn e xhumasė dhe gjatė ditės.
Transmetohet nga Eus ibn Eus se i Dėrguari i Allahut (Paqja
dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) ka thėnė: “Vėrtet njė
nga ditėt tuaja mė tė mira ėshtė dita e xhumas. Nė kėtė ditė
ėshtė krijuar Ademi (alejhi selam) dhe nė tė ka vdekur; nė
kėtė ditė do t`i fryhet surit (do tė jetė Dita e Kiametit)
dhe nė kėtė ditė do tė ringjallen njerėzit, prandaj shtoni
salavatet ndaj meje…” (Transmetojnė: Nesaiu, Ahmedi dhe Ebu
Daudi. Hadithin e ka bėrė sahih shejh Albani) .
I
Dėrguari (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) thotė
“Ai i cili dėrgon salavat mbi mua njė herė, pėr tė dėrgon
salavat Allahu dhjetė herė” (Transmeton Muslimi)
3.
Marrja gusul (tė pastruarit) nė ditėn e xhuma.
I
Dėrguari i Allahut (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi
tė!) thotė: “Tė pastruarit nė ditėn e xhuma ėshtė obligim
pėr ēdo tė rritur (qė ka hyrė nė moshėn madhore), gjithashtu
edhe pėrdorimi i misvakut (pastrimi i dhėmbėve) dhe e
erėrave tė mira (parfumeve)…”(Transeton Muslimi)
-
Pėrdorimi i parfumeve dhe erėrave tė mira.
Argumenti pėr kėtė ėshtė hadidhi i mėsipėrm.
-
Tė pastruarit e dhėmbėve.
Kjo
bėhet me misvak ose me furēė tė dhėmbėve. Shiko hadithin pėr
gusulin.
-
Arritja nė xhami pėr tė falur xhumanė sa mė herėt.
I
Dėrguari (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!)
thotė: “Kur tė vijė dita e xhumasė nė ēdo derė tė xhamisė
qėndrojnė engjėj qė i shėnojnė ata qė arrijnė nė tė njė nga
njė dhe kur ulet imami i mbyllin shėnimet dhe afrohen pėr tė
dėgjuar. Shembulli i atij qė arrin mė herėt ėshtė sikurse tė
flijojė (bėjė kurban) njė deve, ndėrsa shembulli i atij qe
vjen pas tij sikurse tė flijojė njė lope, pastaj njė dele,
pastaj njė pulė dhe kush arrin nė kohėn e fundit ėshtė sikur
tė jepte njė vezė.” (Muslimi)
-
Sfrytėzimi i kohės para hipjes sė imamit nė hytbe me
namaz (nafile) dhe dhikėr.
I
Dėrguari (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) thotė:
“Kush pastrohet ditėn e xhuma dhe vjen nė xhami e falet
derisa tė hipė imami nė hutbe, pastaj e dėgjon imamin me
vėmendje deri nė fund, pastaj falet me tė (farzin e xhumase),
i falen atij mėkatet deri nė xhumanė e javės sė ardhshme dhe
tri ditė mė shumė”. (Muslimi)
-
Ndalimi i bisedės me shokun gjatė hutbes.
Prej
atij momenti qė imami tė hipė nė hutbe nuk lejohet biseda,
derisa tė zbresė nga ajo, edhe nėse shoku i afėrt bisedon
me dikė, nuk lejohet tėrheqja e verejtjes. I Dėrguari (Paqja
dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) thotė: “Nėse i thua
shokut tėnd ditėn e xhuma kur imami ėshtė nė hutbe: Hesht…!
Vetėm se ke thėnė fjalė tė kotė.” (Buhariu)
-
Leximi i sures Kehf nė atė ditė.
I
Dėrguari (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) thotė:
“Kush lexon suren Kehf ditėn e xhuma, do t’i bėhet dritė
atij Ditėn e Kiametit prej nėnkėmbėve tė tij deri nė qiellin
e lartė dhe do t’i falen mėkatet deri nė xhumanė
tjetėr”.(Hadithi ėshtė i vėrtet. Transmetojnė: Hakimi,
Bejhakiu dhe Darimiu.)
Pėrgatiti: Alaudin Abazi
|