Hytbe

Shkencore
Urtėsi

Ėndėrrat

Ligjėrata

Ilahi

Interesante

Faqja kryesore

Kuran

Hadith
Akide

Fikh

Tefsir

Tema

Pyetje

 

www.albislam.com
 
www.fjalaebukur.com
 
www.ankebut.com
 
www.krenaria.com
 
www.dritaebesimit.com
 
www.audionur.com
 
www.elitaislame.com
 

 
 
 
 
 
 
 

Disa gabime nė akide

Drejtuar tė gjithė atyre qė i shikojnė kėto tek muslimanėt. Allahu ju dhėntė suksese dhe ju shtoftė dijen dhe besimin! Amin!

Abdulaziz bin Abdullah bin Baz

Eselamu alejkum ue rahmetullahi ue berekatuhu!

Mė kanė njoftuar se shumė njerėz bėjnė gabime tė shumta nė besim dhe disa gjėra qė ata i konsiderojnė sunet, janė bidate.

 E prej tyre:

     Mohimi i lartėsisė sė Allahut dhe qėndrimit tė Tij mbi Arsh. Kėtė ēėshtje e ka sqaruar Allahu i Lartėsuar nė Librin e Tij fisnik: “Vėrtetė, Zoti juaj, Allahu ėshtė Ai qė krijoi qiejt dhe tokėn brenda gjashtė ditėsh, pastaj qėndroi mbi Arsh.” (Araf, 54) Kėtė fakt Allahu e ka pėrmendur nė shtatė ajete tė Librit tė Tij madhėshtor. Imam Maliku, kur ėshtė pyetur pėr kėtė, ka thėnė: “Qėndrimi i Allahut mbi arsh ėshtė i njohur. Mėnyra se si qėndron nuk dihet, ndėrsa besimi nė tė obligim.” Kėshtu janė shprehur edhe dijetarė tė tjerė tė gjeneratave tė para. Kuptimi i “istiua-sė” (qėndrimit tė Allahut mbi Arsh) nga aspekti gjuhėsor ėshtė i njohur, e ai ėshtė: Lartėsia. Allahu i Lartėsuar thotė: “Pra, i gjithė sundimi ėshtė nė Duart e Allahut, tė Lartit, tė Madhėruarit!” (Gafir, 12) “E nuk lodhet duke i ruajtur (mirėmbajtur), pasi Ai ėshtė i Larti, Madhėshtori. (Ky ajet quhet edhe "Ajetul-Kursij")” (Bekare, 255) “Te Ai ngrihet fjala e mirė (besimi) dhe veprimi i mirė, e Ai i pranon.
(Fatir,10)

     Tė gjitha kėto ajete tregojnė pėr lartėsinė e tij dhe se Ai qėndron mbi Arsh, mbi tė gjitha krijesat. Kėtė e pohon ehli suneti prej shokėve tė Pejgamberit (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) e tė tjerėve.

     Ėshtė obligimi ynė t’i besojmė kėto dhe t’i kėshillojmė tė tjerėt nė kėtė, si dhe t’ua tėrheqim vėrejtjen prej asaj qė ėshtė nė kundėrshtim me kėtė.

    Gjithashtu, prej gabimeve ėshtė tė ndėrtohen xhamitė mbi varreza, tė falurit nė kėto xhami, si dhe vendosja e kubeve mbi to. Tė gjitha kėto janė shkaqe qė tė shpien nė shirk. Pejgamberi (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) i ka mallkuar ēifutėt dhe krishterėt pėr kėtė dhe ka paralajmėruar nga pasimi i veprės sė tyre duke thėnė: “Allahu i mallkoftė ēifutėt dhe tė krishterėt qė i shndėruan varrezat e pejgamberėve tė tyre nė faltore.” (Buhariu dhe Muslimi) “Vini re! Ata qė ishin para jush i merrnin varrezat e pejgamberėve dhe njerėzve tė tyre tė mirė si xhamia. Vini re! Mos i shndėrroni varrezat nė xhamia! Unė ju ndaloj nga kjo.” (Muslimi) Muslimi, gjithashtu, transmeton nga Xhabir bin Abdullah Ensari tė ketė thėnė: “Pejgamberi i Allahut (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) ka ndaluar qė tė ngrihet varri, tė ulet mbi tė dhe qė tė ndėrtohet mbi tė.” Hadithet me kėtė kuptim janė tė shumta.

Muslimanėt e kanė obligim tė kenė kujdes dhe tė kėshillojnė njėri-tjetrin pėr tu larguar prej kėsaj vepre, pėr arsye se Pejgamberi (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) ka tėrhequr vėrejtjen prej saj, pasi kjo ėshtė nga shkaqet qė tė shpien nė adhurimin e tė varrosurit, nė lutjen drejtuar atyre, nė kėrkimin e ndihmės prej tyre, kėrkimin e fitores… e tė tjera lloje tė shirkut.

Dihet se shirku ėshtė nga mėkatet mė tė mėdha, mė tė rėnda dhe mė tė rrezikshme, prandaj ėshtė obligim tė tėrheqim vėrejtjen prej tij, shkaqet dhe shtigjet qė shpien nė tė, ashtu sikurse Allahu ua ka tėrhequr vėrejtjen nga ai nė ajete tė shumta. Prej tyre pėrmendim: “S'ka dyshim se Allahu nuk fal (mėkatin) t'i pėrshkruhet Atij shok (idhujtarinė), e pėrveē kėtij (mėkati) i falė kujt do. Kush i pėrshkruan Allahut shok, ai ka trilluar njė mėkat tė madh.” (Nisa, 48) “Pasha Alahun, ty tė ėshtė shpallur, e edhe atyre para teje, qė nėse i bėn shok (Allahut), veprat e tua janė tė asgjėsuara dhe ti do tė jesh prej tė humburve.” (Zumer, 65) “E sikur t'i pėrshkruajnė shok Zotit (edhe ndonjė nga kėta) kishte pėr t'iu shkuar huq ajo qė kanė vepuar.” (En’am, 88) Ajetet me kėtė kuptim janė tė shumta.

Prej llojeve tė shirkut tė madh ėshtė edhe lutja drejtuar tė vdekurve dhe jo tė pranishmėve, xhinėve, idhujve, drunjėve, yjeve dhe tė kėrkuarit ndihmė prej tyre apo tė kėrkuarit prej tyre t’i shėrojnė tė sėmurėt dhe fitoren ndaj armiqve. E kjo ėshtė feja e idhujtarėve tė parė nga kurejshėt e tė tjerėt, siē thotė Allahu i lartėsuar: “Ata pėrveē Allahut adhurojnė ēdo gjė qė nuk bėn as dobi, e thonė: ‘Kėta janė ndėrmjetėsuesit tanė tek Allahu!” (Junus, 18) ” Andaj ti adhuroje Allahun duke qenė i sinqertė nė adhurimin e Tij! Vini re! Adhurim i sinqertė ėshtė vetėm ai pėr Allahun! Ndėrsa ata qė nė vend tė Tij adhurojnė miq tė tjerė (duke thėnė): Ne nuk i adhurojmė ata pėr tjetėr, vetėm qė tė na afrojnė sa mė afėr Allahut. S'ka dyshim se Allahu do tė gjykojė mes tyre pėr atė qė ata ishin nė kundėrshtim. E, ėshtė e vėrtetė se Allahu nuk udhėzon nė rrugė tė drejtė, atė qė ėshtė gėnjeshtar, jobesimtarė.” (Zumer, 2-3) Ajetet me kėtė kuptim janė tė shumta.

    Tė gjitha ato tregojnė se idhujtarėt e parė e dinin se Allahu ėshtė Krijues, Furnizues qė sjell dobinė dhe dėmin, por adhuronin idhujt e tyre qė tė ndėrmjetėsojnė pėr ta tek Allahu dhe qė t’i afrojnė ata por, Allahu i Lartėsuar i konsideroi si jobesimtarė dhe i gjykoi si tė tillė dhe idhujtarė duke e urdhėruar Pejgamberin e tij t’i luftoj ata derisa tė adhurohet vetėm Allahu, ashtu siē thotė Allahu i Lartėsuar: “Luftoni ata derisa tė mos mbetet idhujtari (besim i kotė), e i tėrė adhurimi tė bėhet vetėm pėr Allahun.” (Enfal 39)

Dijetarėt pėr kėtė kanė shkruar libra tė shumtė dhe sqaruan realitetin e Islamit me tė cilin dėrgoi Allahu Pejgamberėt e Tij dhe zbriti me tė Librat e Tij. Aty sqarohen feja e injorancės, besimet dhe veprat e tyre qė kundėrshtojnė ligjin e Allahut. Dijetarėt qė kanė shkruar pėr kėtė janė Abdullah bin Ahmed, imami i njohur Ibn Huzejme nė librin e tij pėr Teuhidin dhe Muhamed bin Uedah, si dhe dijetarė tė tjerė. Prej librave mė tė mira tė shkruara janė ajo qė ka shkruar Shejhul Islam Ibn Tejmije (Allahu e mėshiroftė!) nė librat e tij tė shumta e sidomos nė librin e tij tė shkurtėr “ El-Kaide el-Xhelileh fit-Teuessuli uel- Uesileh” Gjithashtu edhe atė qė  e ka shkruar Abdurrahman bin Hasen bin Shejh Muhamed bin Abduluehab nė librin e tij “ Fet’hul Mexhid sherh kitab et-Teuhid”

Prej veprave tė idhujtarisė sė shėmtuar ėshtė edhe tė betuarit nė dikė tjetėr pėrveē Allahut, si tė betuarit nė Pejgamberin (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) apo nė dikė tjetėr prej njerėzve, tė betuarit nė emanet dhe kjo e tėra ėshtė prej ēėshtjeve tė shėmtuara dhe tė ndaluara tė idhujtarisė. Pėr fjalėn e Pejgamberit  (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!): “Ai qė betohet nė diēka tjetėr pėrveē Allahut, vetėm se ka bėrė shirk.” (Transmeton Ahmedi, Ebu Daudi dhe Tirmidhiu me zinxhir transmetuesish tė saktė nga Abdullah bin Umer bin Hatab (Allahu qoftė i kėnaqur me tė dy!) se Pejgamberi (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) ka thėnė: “Ai qė betohet nė dikė tjetėr pėrveē Allahut ka bėrė shirk apo kufėr.” Gjithashtu ėshtė vėrtetuar se Pejagmaberi (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) ka thėnė: “ Ai qė betohet nė emanet nuk ėshtė prej nesh.” Hadithet pėr kėtė janė tė shumta.

Betimi nė dikė tjetėr pėrveē Allahut, sipas dijetarėve, ėshtė shirk i vogėl, por ėshtė obligim tė tėrhiqet vėrejtja nga ai, pasi ėshtė shkak qė tė ēon deri te shirku i madh, e nė kėtė bėjnė pjesė edhe shprehjet: “Atė qė do Allahu dhe do filani”; ”Po tė mos ishte Allahu dhe filani”; “Kjo ėshtė prej Allahut dhe filanit”. Ėshtė obligim tė thuhet: “Atė qė do Allahu pastaj  filani”; “Po tė mos ishte Allahu pastaj filani”; “Kjo ėshtė prej Allahut pastaj prej  filanit”. Tė gjitha kėto pėr shkak se ėshtė vėrtetuar se Pejgamberi (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) ka thėnė: “ Mos thoni: ēfarė do Allahu dhe filani, por thoni: ēfarė do Allahu pastaj filani!”

Gjithashtu, prej ēėshtjeve tė ndaluara qė i pėrkasin idhujtarisė dhe nė tė cilat bien shumė njerėz janė: varja e hajmalive, rruazave prej eshtrave apo “uedea” dhe tė tjera e qė i pėrmbledh fjala   hajmali. Pejgamberi (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) ka thėnė: “Ai qė  e var njė hajmali, mos ia plotėsoftė Allahu pėr atė qė e ka varur dhe ai qė varė njė “vedea” (lloj hajmalie) mos i dhėntė Allahu rehati!” Gjithashtu ka thėnė: “Vėrtet, rukjet (leximet qė i bėhen tė sėmurit), hajmalitė dhe “tiuelet” (hajmali qė e bėjnė gruan tė dashur tek burri dhe ansjelltas), janė shirk.” Kėto hadithe pėrfshijnė hajmalitė dhe rruazat qė pėrmbajnė Kuran dhe tė tjera, pasi i Dėrguari i Allahut (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) nuk ka pėrjashtuar asgjė prej tyre dhe se varja e hajmalive nga Kurani ėshtė shkak qė shpie pėr tė varė tė tjerat, prandaj ėshtė e obliguar tė ndalohen tė gjitha pėr t’i mbyllur shtigjet qė shpien te shirku, si dhe pėr ta realizuar teuhidin (njėshmėrinė) duke punuar me pėrmbajtjen e pėrgjithshme tė haditheve. Pėrveē rukjes, ngase Pejgamberi (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) ka veēuar ato nė tė cilat nuk ka shirk, pėr tė cilat thotė: “Nuk ka gjė tė bėhet rukje, pėrderisa nuk ėshtė shirk.” Pejgamberi (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) u ka bėrė rukje disa shokėve tė tij, ashtu qė tė bėhet rukje. Nuk ka ndonjė problem pasi ajo ėshtė nga shkaqet e lejuara, nėse ėshtė  prej Kuranit Fisnik ose nga ajo qė  ėshtė vėrtetuar prej sunetit, ose prej fjalėve tė qarta qė nė to nuk ka shirk apo diēka tė ndaluar.

Prej gjėrave tė shėmtuara dhe risive ėshtė festimi i meuludit (ditėlindja) qoftė ajo ditėlindja e Pejgamberit (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) apo dikuj tjetėr. Kjo pėr arsye se Pejgamberi (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) nuk e ka bėrė atė e as udhėheqėsit e drejtė pas tij e as sahabėt e tjerė (Allahu qoftė i kėnaqur me ta!) e as pasuesit e tyre mė tė mirė gjatė tre shekujve tė lavdėruar. Ai ėshtė shpikur nė shekullin e katėrt, pėr shkak tė fatimive dhe tė tjerėve nga shiitėt e pas tyre e kanė vepruar disa prej ehli sunetit, pėr shkak tė injorancės ndaj dispozitave fetare dhe duke pasuar verbėrisht disa nga bidatxhinjtė (risimtarėt).

Prandaj, ėshtė obligim tė kemi kujdes qė tė mos veprojmė pasi meuludi ėshtė nga bidatet e shėmtuara qė hyjnė nė fjalėt e Pejgamberit (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!): “Kini kujdes nga ēėshtjet e shpikura, pasi ēdo shpikje (nė fe) ėshtė risi e ēdo risi ėshtė humbje.“ “Ai qė shpik nė ēėshtjen tonė atė qė s’ėshtė prej saj, ėshtė i refuzuar.” (Buhariu dhe Muslimi) Gjithashtu thotė: “Ai qė punon njė vepėr qė nuk pėrputhet me punėn tone, ėshė i refuzuar.” (Muslim) “E mė pas, fjala mė e mirė ėshtė Fjala e Allahut, udhėzimi mė i mirė ėshtė udhėzimi i Pejgamberit (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) dhe ēėshtjet mė tė kėqija janė ato tė shpikurat (nė fe) dhe ēdo risi ėshtė humbje.” (Muslimi)

Manifestimi i meuludit ėshtė nga shkaqet dhe shtigjet qė shpien nė shirk dhe ekstremizėm. Obligim ėshtė tė kujdesemi prej tij, t’i paralajmėrojmė tė tjerėt, tė kėshillohemi pėr tė qėndruar nė sunet dhe lėnien anash tė asaj qė e kundėrshton.

Allahut i drejtohem me lutje tė na dhurojė sukses neve, juve dhe tė gjithė muslimanėve pėr atė qė e do dhe tė na dhurojė dije pėr fenė e tij, sidhe tė na pėrforcojė nė tė, tė na mbrojė ne dhe tė gjithė muslimanėt nga sprovat e errėta dhe ngacmimet e djallit! Ai ėshtė qė ndihmon dhe  ka mundėsi ta bėjė kėtė.

Eselamu alejkum ue rahmetullahi ue berekatuhu!

 

Pėrktheu: Driton Lekaj

             
www.klubikulturor.com