Drejtuar tė gjithė atyre qė i shikojnė kėto
tek muslimanėt. Allahu ju dhėntė suksese dhe ju shtoftė
dijen dhe besimin! Amin!
Abdulaziz bin Abdullah bin Baz
Eselamu alejkum ue rahmetullahi ue berekatuhu!
Mė kanė njoftuar se shumė njerėz bėjnė gabime
tė shumta nė besim dhe disa gjėra qė ata i konsiderojnė
sunet, janė bidate.
E prej tyre:
Mohimi i lartėsisė sė Allahut dhe
qėndrimit tė Tij mbi Arsh. Kėtė ēėshtje e ka sqaruar Allahu
i Lartėsuar nė Librin e Tij fisnik: “Vėrtetė,
Zoti juaj, Allahu ėshtė Ai qė krijoi qiejt dhe tokėn brenda
gjashtė ditėsh, pastaj qėndroi mbi Arsh.”
(Araf, 54) Kėtė fakt Allahu e ka pėrmendur nė shtatė ajete
tė Librit tė Tij madhėshtor. Imam Maliku, kur ėshtė pyetur
pėr kėtė, ka thėnė: “Qėndrimi i Allahut mbi arsh ėshtė i
njohur. Mėnyra se si qėndron nuk dihet, ndėrsa besimi nė tė
obligim.” Kėshtu janė shprehur edhe dijetarė tė tjerė tė
gjeneratave tė para. Kuptimi i “istiua-sė” (qėndrimit tė
Allahut mbi Arsh) nga aspekti gjuhėsor ėshtė i njohur, e ai
ėshtė: Lartėsia. Allahu i Lartėsuar thotė: “Pra,
i gjithė sundimi ėshtė nė Duart e Allahut, tė Lartit, tė
Madhėruarit!”
(Gafir, 12) “E nuk
lodhet duke i ruajtur (mirėmbajtur), pasi Ai ėshtė i Larti,
Madhėshtori. (Ky ajet quhet edhe "Ajetul-Kursij")”
(Bekare, 255) “Te
Ai ngrihet fjala e mirė (besimi) dhe veprimi i mirė, e Ai i
pranon.”
(Fatir,10)
Tė gjitha kėto ajete tregojnė pėr
lartėsinė e tij dhe se Ai qėndron mbi Arsh, mbi tė gjitha
krijesat. Kėtė e pohon ehli suneti prej shokėve tė
Pejgamberit (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) e
tė tjerėve.
Ėshtė obligimi ynė t’i besojmė kėto dhe
t’i kėshillojmė tė tjerėt nė kėtė, si dhe t’ua tėrheqim
vėrejtjen prej asaj qė ėshtė nė kundėrshtim me kėtė.
Gjithashtu, prej gabimeve ėshtė tė
ndėrtohen xhamitė mbi varreza, tė falurit nė kėto xhami, si
dhe vendosja e kubeve mbi to. Tė gjitha kėto janė shkaqe qė
tė shpien nė shirk. Pejgamberi (Paqja dhe bekimi i Allahut
qofshin mbi tė!) i ka mallkuar ēifutėt dhe krishterėt pėr
kėtė dhe ka paralajmėruar nga pasimi i veprės sė tyre duke
thėnė: “Allahu i mallkoftė ēifutėt dhe tė krishterėt qė i
shndėruan varrezat e pejgamberėve tė tyre nė faltore.” (Buhariu
dhe Muslimi) “Vini re! Ata qė ishin para jush i merrnin
varrezat e pejgamberėve dhe njerėzve tė tyre tė mirė si
xhamia. Vini re! Mos i shndėrroni varrezat nė xhamia! Unė ju
ndaloj nga kjo.” (Muslimi) Muslimi, gjithashtu, transmeton
nga Xhabir bin Abdullah Ensari tė ketė thėnė: “Pejgamberi i
Allahut (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) ka
ndaluar qė tė ngrihet varri, tė ulet mbi tė dhe qė tė
ndėrtohet mbi tė.” Hadithet me kėtė kuptim janė tė shumta.
Muslimanėt e kanė obligim tė kenė kujdes dhe
tė kėshillojnė njėri-tjetrin pėr tu larguar prej kėsaj vepre,
pėr arsye se Pejgamberi (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin
mbi tė!) ka tėrhequr vėrejtjen prej saj, pasi kjo ėshtė nga
shkaqet qė tė shpien nė adhurimin e tė varrosurit, nė lutjen
drejtuar atyre, nė kėrkimin e ndihmės prej tyre, kėrkimin e
fitores… e tė tjera lloje tė shirkut.
Dihet se shirku ėshtė nga mėkatet mė tė mėdha,
mė tė rėnda dhe mė tė rrezikshme, prandaj ėshtė obligim tė
tėrheqim vėrejtjen prej tij, shkaqet dhe shtigjet qė shpien
nė tė, ashtu sikurse Allahu ua ka tėrhequr vėrejtjen nga ai
nė ajete tė shumta. Prej tyre pėrmendim: “S'ka
dyshim se Allahu nuk fal (mėkatin) t'i pėrshkruhet Atij shok
(idhujtarinė), e pėrveē kėtij (mėkati) i falė kujt do. Kush
i pėrshkruan Allahut shok, ai ka trilluar njė mėkat tė madh.”
(Nisa, 48) “Pasha
Alahun, ty tė ėshtė shpallur, e edhe atyre para teje, qė
nėse i bėn shok (Allahut), veprat e tua janė tė asgjėsuara
dhe ti do tė jesh prej tė humburve.”
(Zumer, 65) “E
sikur t'i pėrshkruajnė shok Zotit (edhe ndonjė nga kėta)
kishte pėr t'iu shkuar huq ajo qė kanė vepuar.”
(En’am, 88) Ajetet me kėtė kuptim janė tė shumta.
Prej llojeve tė shirkut tė madh ėshtė edhe
lutja drejtuar tė vdekurve dhe jo tė pranishmėve, xhinėve,
idhujve, drunjėve, yjeve dhe tė kėrkuarit ndihmė prej tyre
apo tė kėrkuarit prej tyre t’i shėrojnė tė sėmurėt dhe
fitoren ndaj armiqve. E kjo ėshtė feja e idhujtarėve tė parė
nga kurejshėt e tė tjerėt, siē thotė Allahu i lartėsuar: “Ata
pėrveē Allahut adhurojnė ēdo gjė qė nuk bėn as dobi, e thonė:
‘Kėta janė ndėrmjetėsuesit tanė tek Allahu!”
(Junus, 18) ”
Andaj ti adhuroje Allahun duke qenė i sinqertė nė adhurimin
e Tij! Vini re! Adhurim i sinqertė ėshtė vetėm ai pėr
Allahun! Ndėrsa ata qė nė vend tė Tij adhurojnė miq tė tjerė
(duke thėnė): Ne nuk i adhurojmė ata pėr tjetėr, vetėm qė tė
na afrojnė sa mė afėr Allahut. S'ka dyshim se Allahu do tė
gjykojė mes tyre pėr atė qė ata ishin nė kundėrshtim. E,
ėshtė e vėrtetė se Allahu nuk udhėzon nė rrugė tė drejtė,
atė qė ėshtė gėnjeshtar, jobesimtarė.”
(Zumer, 2-3) Ajetet me kėtė kuptim janė tė shumta.
Tė gjitha ato tregojnė se idhujtarėt e
parė e dinin se Allahu ėshtė Krijues, Furnizues qė sjell
dobinė dhe dėmin, por adhuronin idhujt e tyre qė tė
ndėrmjetėsojnė pėr ta tek Allahu dhe qė t’i afrojnė ata por,
Allahu i Lartėsuar i konsideroi si jobesimtarė dhe i gjykoi
si tė tillė dhe idhujtarė duke e urdhėruar Pejgamberin e tij
t’i luftoj ata derisa tė adhurohet vetėm Allahu, ashtu siē
thotė Allahu i Lartėsuar: “Luftoni
ata derisa tė mos mbetet idhujtari (besim i kotė), e i tėrė
adhurimi tė bėhet vetėm pėr Allahun.”
(Enfal 39)
Dijetarėt pėr kėtė kanė shkruar libra tė
shumtė dhe sqaruan realitetin e Islamit me tė cilin dėrgoi
Allahu Pejgamberėt e Tij dhe zbriti me tė Librat e Tij. Aty
sqarohen feja e injorancės, besimet dhe veprat e tyre qė
kundėrshtojnė ligjin e Allahut. Dijetarėt qė kanė shkruar
pėr kėtė janė Abdullah bin Ahmed, imami i njohur Ibn Huzejme
nė librin e tij pėr Teuhidin dhe Muhamed bin Uedah, si dhe
dijetarė tė tjerė. Prej librave mė tė mira tė shkruara janė
ajo qė ka shkruar Shejhul Islam Ibn Tejmije (Allahu e
mėshiroftė!) nė librat e tij tė shumta e sidomos nė librin e
tij tė shkurtėr “ El-Kaide el-Xhelileh fit-Teuessuli uel-
Uesileh” Gjithashtu edhe atė qė e ka shkruar Abdurrahman
bin Hasen bin Shejh Muhamed bin Abduluehab nė librin e tij “
Fet’hul Mexhid sherh kitab et-Teuhid”
Prej veprave tė idhujtarisė sė shėmtuar ėshtė
edhe tė betuarit nė dikė tjetėr pėrveē Allahut, si tė
betuarit nė Pejgamberin (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin
mbi tė!) apo nė dikė tjetėr prej njerėzve, tė betuarit nė
emanet dhe kjo e tėra ėshtė prej ēėshtjeve tė shėmtuara dhe
tė ndaluara tė idhujtarisė. Pėr fjalėn e Pejgamberit (Paqja
dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!): “Ai qė betohet nė
diēka tjetėr pėrveē Allahut, vetėm se ka bėrė shirk.” (Transmeton
Ahmedi, Ebu Daudi dhe Tirmidhiu me zinxhir transmetuesish tė
saktė nga Abdullah bin Umer bin Hatab (Allahu qoftė i
kėnaqur me tė dy!) se Pejgamberi (Paqja dhe bekimi i Allahut
qofshin mbi tė!) ka thėnė: “Ai qė betohet nė dikė tjetėr
pėrveē Allahut ka bėrė shirk apo kufėr.” Gjithashtu ėshtė
vėrtetuar se Pejagmaberi (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin
mbi tė!) ka thėnė: “ Ai qė betohet nė emanet nuk ėshtė prej
nesh.” Hadithet pėr kėtė janė tė shumta.
Betimi nė dikė tjetėr pėrveē Allahut, sipas
dijetarėve, ėshtė shirk i vogėl, por ėshtė obligim tė
tėrhiqet vėrejtja nga ai, pasi ėshtė shkak qė tė ēon deri te
shirku i madh, e nė kėtė bėjnė pjesė edhe shprehjet: “Atė qė
do Allahu dhe do filani”; ”Po tė mos ishte Allahu dhe
filani”; “Kjo ėshtė prej Allahut dhe filanit”. Ėshtė obligim
tė thuhet: “Atė qė do Allahu pastaj filani”; “Po tė mos
ishte Allahu pastaj filani”; “Kjo ėshtė prej Allahut pastaj
prej filanit”. Tė gjitha kėto pėr shkak se ėshtė vėrtetuar
se Pejgamberi (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!)
ka thėnė: “ Mos thoni: ēfarė do Allahu dhe filani, por
thoni: ēfarė do Allahu pastaj filani!”
Gjithashtu, prej ēėshtjeve tė ndaluara qė i
pėrkasin idhujtarisė dhe nė tė cilat bien shumė njerėz janė:
varja e hajmalive, rruazave prej eshtrave apo “uedea” dhe tė
tjera e qė i pėrmbledh fjala hajmali. Pejgamberi (Paqja
dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) ka thėnė: “Ai qė e
var njė hajmali, mos ia plotėsoftė Allahu pėr atė qė e ka
varur dhe ai qė varė njė “vedea” (lloj hajmalie) mos i
dhėntė Allahu rehati!” Gjithashtu ka thėnė: “Vėrtet, rukjet
(leximet qė i bėhen tė sėmurit), hajmalitė dhe “tiuelet” (hajmali
qė e bėjnė gruan tė dashur tek burri dhe ansjelltas), janė
shirk.” Kėto hadithe pėrfshijnė hajmalitė dhe rruazat qė
pėrmbajnė Kuran dhe tė tjera, pasi i Dėrguari i Allahut (Paqja
dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) nuk ka pėrjashtuar
asgjė prej tyre dhe se varja e hajmalive nga Kurani ėshtė
shkak qė shpie pėr tė varė tė tjerat, prandaj ėshtė e
obliguar tė ndalohen tė gjitha pėr t’i mbyllur shtigjet qė
shpien te shirku, si dhe pėr ta realizuar teuhidin (njėshmėrinė)
duke punuar me pėrmbajtjen e pėrgjithshme tė haditheve.
Pėrveē rukjes, ngase Pejgamberi (Paqja dhe bekimi i Allahut
qofshin mbi tė!) ka veēuar ato nė tė cilat nuk ka shirk, pėr
tė cilat thotė: “Nuk ka gjė tė bėhet rukje, pėrderisa nuk
ėshtė shirk.” Pejgamberi (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin
mbi tė!) u ka bėrė rukje disa shokėve tė tij, ashtu qė tė
bėhet rukje. Nuk ka ndonjė problem pasi ajo ėshtė nga
shkaqet e lejuara, nėse ėshtė prej Kuranit Fisnik ose nga
ajo qė ėshtė vėrtetuar prej sunetit, ose prej fjalėve tė
qarta qė nė to nuk ka shirk apo diēka tė ndaluar.
Prej gjėrave tė shėmtuara dhe risive ėshtė
festimi i meuludit (ditėlindja) qoftė ajo ditėlindja e
Pejgamberit (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) apo
dikuj tjetėr. Kjo pėr arsye se Pejgamberi (Paqja dhe bekimi
i Allahut qofshin mbi tė!) nuk e ka bėrė atė e as
udhėheqėsit e drejtė pas tij e as sahabėt e tjerė (Allahu
qoftė i kėnaqur me ta!) e as pasuesit e tyre mė tė mirė
gjatė tre shekujve tė lavdėruar. Ai ėshtė shpikur nė
shekullin e katėrt, pėr shkak tė fatimive dhe tė tjerėve nga
shiitėt e pas tyre e kanė vepruar disa prej ehli sunetit,
pėr shkak tė injorancės ndaj dispozitave fetare dhe duke
pasuar verbėrisht disa nga bidatxhinjtė (risimtarėt).
Prandaj, ėshtė obligim tė kemi kujdes qė tė
mos veprojmė pasi meuludi ėshtė nga bidatet e shėmtuara qė
hyjnė nė fjalėt e Pejgamberit (Paqja dhe bekimi i Allahut
qofshin mbi tė!): “Kini kujdes nga ēėshtjet e shpikura, pasi
ēdo shpikje (nė fe) ėshtė risi e ēdo risi ėshtė humbje.“ “Ai
qė shpik nė ēėshtjen tonė atė qė s’ėshtė prej saj, ėshtė i
refuzuar.” (Buhariu dhe Muslimi) Gjithashtu thotė: “Ai qė
punon njė vepėr qė nuk pėrputhet me punėn tone, ėshė i
refuzuar.” (Muslim) “E mė pas, fjala mė e mirė ėshtė Fjala e
Allahut, udhėzimi mė i mirė ėshtė udhėzimi i Pejgamberit (Paqja
dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) dhe ēėshtjet mė tė
kėqija janė ato tė shpikurat (nė fe) dhe ēdo risi ėshtė
humbje.” (Muslimi)
Manifestimi i meuludit ėshtė nga shkaqet dhe
shtigjet qė shpien nė shirk dhe ekstremizėm. Obligim ėshtė
tė kujdesemi prej tij, t’i paralajmėrojmė tė tjerėt, tė
kėshillohemi pėr tė qėndruar nė sunet dhe lėnien anash tė
asaj qė e kundėrshton.
Allahut i drejtohem me lutje tė na dhurojė
sukses neve, juve dhe tė gjithė muslimanėve pėr atė qė e do
dhe tė na dhurojė dije pėr fenė e tij, sidhe tė na
pėrforcojė nė tė, tė na mbrojė ne dhe tė gjithė muslimanėt
nga sprovat e errėta dhe ngacmimet e djallit! Ai ėshtė qė
ndihmon dhe ka mundėsi ta bėjė kėtė.
Eselamu alejkum ue rahmetullahi ue berekatuhu!
Pėrktheu: Driton Lekaj
|