Fjala shirk nė gjuhėn arabe rrjedh nga fjala “shereke” qė do
tė thotė shoqėrim. Edhe shirku e ka tė njėjtin kuptim, pra
t`i shoqėrosh Allahut dikė tjetėr nė adhurim, pa marrė
parasysh a ėshtė ai qė ti e adhuron sė bashku me Allahun
enjgjėll, profet, njeri i mirė (eulija), varrė, gurė apo dru.
Nė
shirk, hyn gjithashtu edhe nėse i lutet njeriu xhinėve apo
mbėshtetet nė yje e kėrkon ndihmė nga to si dhe gjėra tė
ngjajshme.
Kur
njeriu u pėrkushton ndonjė adhurim kėtyre, atėherė ai ka
bėrė shirk, mėkatin mė tė madh dhe mė tė rrezikshėm nė islam
dhe pėrkundėr ai e konsideron veten se ėshtė nga mė tė
afėrtit e Allahut. Allahu i Lartėsuar thotė:
”Me tė vėrtetė ty (Muhamed)
tė ėshtė shpallur edhe atyre para teje: “Nėse i bėn shirk (Allahut),
veprat tuaja janė tė asgjėsuara dhe ti do tė jesh prej tė
humburve.”
Shumė nga njerėzit, e pėr fat tė keq edhe nga muslimanėt,
mendojnė se lutja drejtuar tė vdekurve (njerėzve tė mirė ,
eulijave, siē i quajnė ata), kėrkimi ndihmės , furnizimit
dhe bereqetit nga ata, nuk ėshtė shirk, por ėshtė njė nga
ritet e muslimanėve qė duhet t`i kryejnė me devotshmėri dhe
e quajnė atė vepėr me termin “uesile” qė do tė thotė sipas
tyre “afrim” tek Allahu me kėto vepra.
Kėto pretendime janė njė nga gabimet mė tė mdha qė mund t`i
bėjė njeriu, pėr shkak se kėto vepra tė gjitha janė nga
shirku dhe kjo ishte edhe feja e mushrikėve tė Mekės qė
Muhamedi (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshim mbi tė!)
i luftoi ata. Allahu i Lartėsuar thotė duke shpjeguar
pretendimet e tyre nė adhurimin qė ua bėnin idhujve tė tyre:
“Ne nuk i adhurojmė ata pėr tjetėr vetėm se tė na afrojnė
tek Allahu. S`ka dyshim se Allahu do tė gjykojė mes tyre pėr
atė qė ata ishin nė kundėrshtim.” (Zumer, 3)
Mospajtimi mes tė Muhamedit (Paqja dhe bekimi i Allahut
qofshim mbi tė!) dhe mushrikėve nuk ishte nė besimin e
ekzistimit tė Allahut, pėr shkak se edhe mushrikėt e besonin
Atė si tė vetėm por mospajtimi i tyre ishte nė veēimin e Tij
nė ritet dhe adhurimet e tyre qė i kryenin. Besimin e tyre
se vetėm Allahu ėshtė krijues e vėrteton edhe Kurani.
“Po nėse ti (Muhamed) i pyet
ata (mushrikėt): kush i krijoi qiejt e tokėn, kush i
nėnshtroi (tė lėvizin) diellin dhe hėnėn? Ata do tė thonė
Allahu…” (Ankebut,
61)
Ata
deklaronin ekzistimin e Allahut si i vetmi Krijues, por
mendonin se idhujt qė i adhuronin janė afrues (ndėrmjetsues)
tek Allahu, prandaj u quajtėn jobesimtarė (mushrikė).
Pra,
njeriu nuk bėhet musliman i vėrtetė nėse vetėm beson se
Allahu ėshtė Zot, Krijues i vetėm, po patjetėr duhet tė
besojė se Ai (Allahu), ėshtė i vetmi qė meriton t`i
pėrkushtohet ndonjė adhurim, qoftė ai : kėrkim ndihme,
shėrim apo zbritje tė bereqetit etj., pėr shkak se kėto tė
gjitha janė nga gjėrat qė i ka nė dorė vetėm Allahu.
Prandaj edhe pėrkthimi i fjalės : “La ilahe il Allah” me
thėnien “ Nuk ka zot tjetėr pėrveē Allahut” ėshtė pėrkthim i
mangėt dhe jo i plotė, ndėrsa domethėnia e saktė e kėsaj
fljalie ėshtė: Nuk meriton askush tė adhurohet pėrveē
Allahut.
Kurse ajo qė ka ardhur nė Kuran pėr “uesilėn” qė ata i
japin kuptim pėr ta arsyetuar shirkun e tyre, sikurse nė
thėnien e Allahut : “O ju qė besuat kini frikė Allahun
dhe kėrkoni tek Ai (uesile) afrim, luftoni nė rrugėn e Tij
qė tė gjeni shpėtim.”
Ėshtė pėr qėllim kryerja e tė gjitha veprave e adhurimeve si
namazi, agjėrimi, zekati, kurbani etj. dhe kėto ibadete
konsiderohen gjėra me tė cilat afrohemi tek Allahu. Kėtu nuk
ėshtė pėr qėllim lutja apo kėrkimi i ndihmės dhe bereqetit
nga eulijat e varret e njerėzve tė vdekur.
Nė lidhje me kėtė lloj tė
shirkut Allahu i Lartėsuar thotė pėr popullin e Nuhut (alejhis
selam):
“Dhe ata thanė: Ti s’do t’i
braktisėsh zotat e tu, as qė do tė braktisėsh Uedin, as
Suvanė, as Jeguthin, as Jaukun, as Nesrin.”
(Nuh, 23)
Ėshtė treguar nga njė grup selefėsh (paraardhėsve tė
devotshėm), nė shumė transmetime se kėto pesė perėndi qenė
njerėz tė dijshėm dhe adhurues tė drejtė tė Allahut.
Sidoqoftė, kur ata vdiqėn, shejtani u pėrshpėriti njerėzve
tė tyre qė tė tėrhiqen dhe tė ulen tek varret e tyre. Pastaj
shejtani u pėrshpėriti atyre qė erdhėn pas tyre se ata duhet
t’i marrin ata si idhuj, duke ua zbukuruar atyre idenė se ju
do t’i pėrkujtoni ata dhe me kėtė t’i pasoni nė sjelljen e
mirė. Pastaj shejtani i sugjeroi gjeneratės sė tretė se ata
duhet t’i adhurojnė kėta idhuj krahas Allahut (mė tė Lartit)
dhe se kjo ishte ajo ēka stėrgjyshėrit e tyre bėnin.
Kėshtu qė, Allahu iu dėrgoi atyre Nuhun (alejhi selam), duke
i urdhėruar qė ta adhurojnė vetėm Allahun. Mirėpo, asnjė nuk
iu pėrgjigj thirrjes sė tij, pėrveē disave. Allahu e tregoi
tėrė kėtė ngjarje ne kapitullin Nuh.
Ibn Abasi tregon:
“Vėrtet, kėta janė pesė emra
tė njerėzve tė drejtė prej popullit tė Nuhut. Kur ata vdiqėn,
shejtani iu pėrshpėriti popullit tė tyre qė t’u bėjnė
statuja atyre dhe t’i vendosin kėto statuja nė vendtubimet e
tyre si pėrkujtim pėr ta, kėshtu qė ata vepruan kėsisoj."
Sidoqoftė, asnjė prej tyre nuk i adhuroi kėto statuja derisa
ata vdiqėn, ndėrkohė qėllimi i statujave ishte harruar.
Pastaj (gjenerata tjetėr) filloi t’i adhurojė ata.”
E
njėjtė si kjo ka qenė treguar edhe nga Ebu Xhafer el
Bakirit: “Uedi ( nje nga idhujt e popullit tė nuhut) qe njė
musliman i dashur pėr popullin e tij. Kur ai vdiq, njerėzit
filluan tė mblidheshin rreth varrit tė tij nė vendin e
Babilit (Babilonisė), duke qarė dhe vajtuar. Kėshtu qė, kur
shejtani i pa ata duke qarė dhe vajtuar pėr tė, ai mori
formėn e njeriut dhe u erdhi atyre, duke thėnė: “Unė shoh se
ju jeni duke qarė dhe vajtuar pėr tė. Pra, pse nuk e bėni
njė figurė tė tij (d.m.th. statujė) dhe ta vendosni atė nė
vendtubimet tuaja qė ta pėrkujtoni atė?” Ata thanė: “Po.”
Dhe ata e bėnė njė figurė tė tij dhe e vendosėn nė
vendtubimin e tyre, e cila i pėrkujtonte ata pėr tė".
Kur
Iblisi i pa ata se si e pėrkujtonin atė (sė tepėrmi), ai tha:
“Pse nuk e bėni secili prej jush nga njė figurė tė ngjashme
qė ta mbani nė shtėpitė tuaja, me qėllim qė ta kujtoni atė (vazhdimisht).”
Ata thanė: “Po.” Secila
shtėpi e bėri nga njė figurė tė tij, tė cilėn ata e
admironin dhe respektonin dhe e cila i pėrkujtonte
vazhdimisht nė tė.
Pra,
marrja e muslimanėve me besime se eulijatė apo shejhat, tė
cilėt kanė vdekur apo janė gjallė, kanė mundėsi tė na bėjnė
dobi apo dėm si shprėndarjen e bereqetit e tė ngjajshme,
janė vepra tė shirkut dhe kėta muslimanė qė besojnė gjėra tė
tilla vetėm se kanė marrė rrugėn e popullit ė Nuhut.
Allahu i Lartėsuar, nė
lidhje me lutjen e dikujt tjetėr pėrveē Allahut, thotė: “Dhe
me tė vėrtet xhamitė janė pėr Allahun e ti mos e lut dikė
tjetėr me Allahun.”
Pastaj thotė: “Zoti juaj
ka thėnė: “Mė thėrrisni mua, Unė ju pėrgjigjem. Ata qė nga
mendjemadhėsia i shmangen adhurimi ndaj Meje, do tė hyjnė tė
nėnēmuar nė xhehenem.” (Gafir, 60)
Pėrgatiti: Alaudin Abazi |