Allahu i Madhėruar na ka zgjedhur
dhjetė netė nga mė tė begatat qė eksiztojnė.
Begatia nė to ėshtė e pėrmasave madhėshtore.
Kėto netė kanė vlera tė mėdha, ndėr tė cilat do
tė pėrmendim se Profeti
(Paqja dhe bekimi i Allahut
qofshin mbi tė!)
nė kėto netė e shtonte sė tepėrmi
adhurimin dhe punėt e mira.
Transmetohet nga
Aishja se: “Profeti (Paqja dhe
bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) i shtonte
punėt e mira nė kėto netė jo si nė ēdo natė
tjetėr.” Transmeton Muslimi.
Ajo thotė:“Kur
hynte dhjetėditėshi i fundit i Ramazanit Profeti (Paqja dhe
bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) shtrėngonte
izarin, falte namaz gjithė natėn dhe pėr kėtė
zgjonte edhe pjestarėt e familjes”.
Transmeton Buhari. Ajo thotė gjithashtu:
“Profeti e pėrziente, njėzetėditėshin e fundit
me namaz nate dhe me gjumė, por kur hynte
dhjetėditėshi, nuk flinte por shtrėngonte
izarin”. Transmeton Ahmedi.
Nėpėrmjet kėtyre
haditheve del nė pah vlera e kėtyre netėve,
sepse edhe Profeti (Paqja dhe bekimi i
Allahut qofshin mbi tė!) u ka
kushtuar rėndėsi atyre duke shtuar nė kėto netė
punėt e mira. Ai rrinte tėrė natėn zgjuar duke
falur namaz, duke lexuar Kuran e duke bėrė
dhikėr. Kėtė e bėnte pėr madhėshtinė dhe
rėndėsinė e kėtyre ditėve dhe pėr tė kėrkuar
Natėn e Kadrit, nė tė cilėn kush falet me besim
dhe duke llogaritur sevapin, i falen tė gjitha
gjynahet e mėparshme. Mėnyra se si Profeti
(Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!)
i shfrytėzonte kėto ditė, me namaz,
dhikėr e adhurim, tregon se ato janė njė rast i
volitshėm, ato janė njė mundėsi pėr tė gjithė
dhe fushatė e bagatė pėr atė tė cilit Allahu ia
ka lehtėsuar.
Ndaj edhe
besimtari i menēur nuk e lė kėtė rast t’i
shpėtojė, si atij ashtu edhe familjes sė tij.
Ato janė disa netė tė pakta, mund tė ndodhė qė
gjatė adhurimit nė kėto netė tė ndiesh shijen e
pendimit dhe sinqeritetit, e kėshtu fiton
dynjanė dhe ahiretin. Ėshtė pėr tė ardhur keq
kur shikon sesi shumė prej muslimanėve, kėto
netė tė begata i kalojnė me gjėra qė nuk u bėjnė
dobi. Rrinė deri natėn vonė duke bėrė muhabet,
dhe kur vjen koha pėr tė falur namaz nate, flenė
duke u shpėtuar nė kėtė formė njė shpėrblim
mjaft i madh, tė cilin nuk mund ta gjejnė mė
gjatė atij viti. Nuk ka dyshim se ata i vė nė
lojė shejtani, i cili ėshtė betuar tė largojė
njerėzit nga bindja e Allahut tė Madhėruar.
Allahu i
madhėruar i thotė shejtanit tė mallkuar
“Sepse ti ndaj robėrve tė Mi (tė sinqertė) nuk
ke kurrfarė force (as fizike e as mendore),
pėrveē atyre tė humburve qė tė vijnė nga pas.”
Hixhr, 42.
Ai qė ėshtė i
menēur nuk e ndjek rrugėn e shejtanit i cili i
ka dalė si kundėrshtar i Allahut, kjo ėshtė nė
kundėrshtim me logjikėn e shėndoshė.
Allahu thotė:“Vallė nė
vendin Tim do ta merrni pėr mik atė
(shejtanin) dhe pasardhėsit e tij, ndėrkohė
qė ata janė armiqtė tuaj? Sa kėmbim i shėmtuar
ėshtė ai qė bėjnė jobesimtarėt!” Kehf,
50.
“Shejtani ėshtė
armiku juaj, ndaj edhe ju konsiderojeni atė si
armik, ai e thėrret grupin e tij vetėm se pėr
t’i bėrė banues tė zjarrit.”
Fatir, 6.
Zoti na dhėntė fuqi pėr t’i
kaluar kėto ditė dhe netė tė begata me namaz
nate, dua, dhikėr, lexim Kurani dhe adhurime tė
tjera!
Pėrgatiti: Erion Sula |