Hytbe

Shkencore
Urtėsi

Ėndėrrat

Ligjėrata

Ilahi

Interesante

Faqja kryesore

Kuran

Hadith
Akide

Fikh

Tefsir

Tema

Pyetje

 

www.albislam.com
 
www.fjalaebukur.com
 
www.ankebut.com
 
www.krenaria.com
 
www.dritaebesimit.com
 
www.audionur.com
 

 
 
 
 
 
 
 
 
Ēfarė tė bėj pėr t’i harruar e pėr t’i larguar kėto ndjenja tė trishtuara? 

Pyetja:

E kam njė problem shumė tė madh. Prej turpit nuk di edhe si t`ia filloj. Jetoj  jasht Kosovės dhe jam shumė larg. Kur kam qenė shumė i vogėl njė djalė mė i madh se unė, mė ka prekur shumė keq. Qė atėherė jam bėrė homoseksual dhe deri para 4 viteve kam patur kontakte intime me meshkuj. Shyqyr prej Allahut, jam martuar dhe i kam lėnė ato mekate, elhamdulilah. Shumė shpejt kam filluar tė falem, por pėr ato punet qė i kam bėrė kam shumė frikė. Bashkėshortja ime falet dhe e dua shumė. Problemi ėshtė se mė shkojnė sytė ende edhe te meshkujt. Ju lutem mė tregoni ēfarė tė bėj pėr t’i harruar e pėr t’i larguar ato ndjenja tė trishtuara?  Kam frikė pėr Ditėn e Gjykimit. Allahu ju shpėrbleftė!

 Pėrgjigja:

Vėlla i nderuar!

Dije se homoseksualizmi ėshtė njė nga veprat mė tė shėmtuara qė ekzistojnė, cilėsi shumė e keqe, gjė qė e bėn tė vdesė turpi, e asgjėson moralin, e shkatėrron zemrėn, ėshtė njė invazion ndaj natyrshmėrisė qė Allahu i Lartėsuar e ka krijuar, ėshtė njė krim nga i cili janė tė pastėr edhe kafshėt.

Vėlla i nderuar! Dije se praktikuesi i kėsaj vepre ėshtė i mallkuar nė tokė, nė qiell, ėshtė i mallkuar nga Allahu i Lartėsuar me gjuhėn e tė Dėrguarit tė Tij, ku Resulullahu (salallahu alejhi ue selem) thotė: “Qoftė i mallkuar ai qė bėnė veprėn e popullit tė Lutit, qoftė i mallkuar ai qė bėnė veprėn e popullit tė Lutit, qoftė i mallkuar ai qė bėnė veprėn e popullit tė Lutit!” Transmeton Nesaiu. 

Problemi nga i cili ankoheni ju, vėrtetė ėshtė njė problem shumė serioz, problem qė i tejkalon tė gjitha natyrshmėritė. Ajo qė e shton tė keqen edhe mė shumė ėshtė edhe ēėshtja se nė kohėn tonė nė disa shoqėri ėshtė bėrė fenomen mė i shpesh dhe pėr fat tė keq edhe muslimanėt po ndikohen nga ata. Prandaj ne do tė mundohemi ta trajtojmė kėtė ēėshtje nė disa pika tė rėndėsishme, e ato janė:

1.Homoseksualizmi ėshtė vepėr e shėmtuar dhe e keqe.

2.Rreziqet shėndetėsore nga kjo vepėr.

3.Sqarimi i gjėrėsisė sė mėshirės sė Allahut ndaj penduesve nga kjo vepėr.

4.Format dhe mėnyrat e shėrimit.

1.    Homoseksualizmi ėshtė vepėr e shėmtuar dhe e keqe.

Kurani flet nė disa vende pėr kėtė vepėr tė shėmtuar. Kjo ēėshtje mė sė shumti ceket kur flet pėr profetin Lut (alejhi selam), pasi te populli i tij ishte i pėrhapur ky ves.

Populli i Lutit kishte banuar nė qytetin Sodoma dhe rethinėn e tij, nė tokėn e rrugės pėr nė Sham, nė vendin ku sot ndodhet deti i vdekur. Ishte njė popull jobesimtar, popull mė i shfrenuar nė mesin e njerėzve. Sipas shumė historianėve ata ishin tė parėt qė praktikuan kėtė punė tė shėmtuar.

Ibėn Kajimi, kur flet pėr popullin e Lutit (alejhi selam) thotė:

“Pėrmendet nga shumė prej dijetarėve tė umetit dhe shumė nga ata transmetojnė se ka konsensus (ixhma) se nuk ekziston nga tė gjitha mėkatet gjė mė tė shėmtuar se homoseksualizmi. Ky mėkat e ka vendin menjėherė pas kufrit (pabesimit), e ndoshta e tejkalon edhe mėkatin e vrasjes. Pėr kėtė do tė sqarojmė mė poshtė, inshallah.

Ata kanė thėnė: Allahu i Lartėsuar nuk e sprovoi me kėtė mėkat tė madh dikė para popullit tė Lutit (alejhi selam), prandaj i dėnoi me njė dėnim qė nuk dėnoi mė herėt ndonjė popull. Nė dėnimin e tyre Ai (Allahu) bashkoi disa forma tė torturave: shkatėrrimin e tyre, rrotulloi shtėpitė e tyre mbi ta, i pėrmbysi nė tokė, u lėshoi gurė nga qielli, verbėrimin e syve tė tyre, i dėnoi ata dhe e bėri kėtė dėnim tė vazhdueshėm dhe i torturoi ata me njė torturė qė nuk i ka paraprirė ndonjė popull mė heret. E tėrė kjo pėr shkak tė madhėsisė sė mėkatit qė kishin bėrė dhe dėmeve tė shumta tė kėtij krimi, ku bėnė qė toka tė tundet (luhatet) nga tė gjitha anėt nga kjo vepėr e shėmtuar (kur praktikohet). Edhe engjėjt ikin nė qiejt e lartė kur ndodh kjo, nga frika e zbritjes sė dėnimit mbi ata qė e bėjnė kėtė fėlliqėsirė. Toka vlon para Zotit tė saj dhe kėrkon strehim tek Ai, kurse malet  duan tė lėvizin nga vendet e tyre.”

Shokėt e Resulullahut (salallahu alejhi ue selem) janė tė pajtimit tė gjithė se ai duhet tė vritet. Nė kėtė gjė, nuk kanė rėnė nė mospajtim asnjėri nga ata, por ata janė nė mospajtim nė formėn e ekzekutimit. Disa nga njerėzit menduan se ata kanė mospajtim se a duhet tė vritet personi i tillė, apo jo? Prandaj ata kanė thėnė se nė kėtė kanė mospajtim, kurse nė realitet tek ata ka konsensus (ixhma) nė kėtė ēėshtje.

Kush thellohet nė domethėnien e kėtyre dy ajeteve qė do t’i pėrmendim mė poshtė, nė njėrin kur Allahu flet pėr zinanė (imoralitetin) ku thotė:

“Dhe mos iu afroni imoralitetit (zinasė), sepse vėrtet ajo ėshtė njė vepėr e shėmtuar dhe ėshtė njė rrugė shumė e keqe.” (Isra, 32)

Dhe nė ajetin tjetėr pėr homoseksualizmin ku thotė:

 “A punoni tė shėmtuarėn, qė asnjė nga popujt e botės nuk e bėri para jush."(Araf, 80) do tė vėrejė dallimin ndėrmjet kėtyre dy veprave; nė ajetin e zinasė e pėrmend atė si njė nga veprat e shėmtuara (pra tė pashquar), kurse nė ajetin ku flet pėr homoseksualizmin e identifikoi atė si e shėmtuar nė trajtėn e shquar qė i jep kuptimin gjithėpėrfshirės tė kėsaj fjale.

Pastaj vėrtetoi se sa ėshtė e shėmtuar kur tha se kėtė nuk e ka bėrė askush nga njerėzit mė heret, ku thotė: “...qė asnjė nga popujt e botės nuk e bėri para jush". (Araf, 80) Pastaj i shtoi vėrtetimin se sa shumė ėshtė e fėlliqur ku sqarohet forma e kėsaj vepre me atė qė rrėnqethen zemrat, vriten veshėt e ajo ėshtė: “... u afroheni burrave duke i lėnė gratė. Po ju jeni popull i shfrenuar."

Pastaj Allahu i Lartėsuar vėrteton se homoseksualizmi ėshtė ndryshim i natyrshmėrisė qė Ai i krijoi njerėzit. Kanė kthyer nė tė kundėrtėn atė qė Allahu e ndėrtoi nė natyrėn e njerėzve, prandaj Ai ua pėrmbysi vendbanimet e tyre dhe lėshoi mbi ta gurė siē thotė: “Kur erdhi urdhėri ynė, Ne pėrmbysėm tė gjitha ato (fshatrat e tyre) duke kthyer ēdo gjė nga lart poshtė, dhe mbi ta reshėm gurė tė fortė pa ndalur.”( Hud, 84)

 Nė fund tregoi pėrmasat e kėsaj tė keqe, ku gjykoi mbi ta se janė popull qė tejkaluan tė gjitha kufinjtė ku thotė: “Ju jeni popull i shfrenuar."

Shikoje kėtu se a ka ardhur nė ajetin e zinasė diēka e afėrt si kjo qė ka ardhur nė ajetet ku flitet pėr homoseksualizmin e qė ne kėtu nuk dėshirojmė qė ta lehtėsojmė veprėn e zinasė, ajo, pa dyshim, ėshtė mėkat i madh dhe pėr tė pason dėnimi, por homoseksualizmi ėshtė edhe mė i keq dhe i shėmtuar.

 Prandaj, Allahu i Lartėsuar thotė pėr kėtė punė se ėshtė e ndytė, kur flet pėr Lutin (alejhi selam) se si e shpėtoi atė nga dėnimi qė i kaploi popullin e tij, ku thotė:

 “... Andaj edhe e shpėtuam prej atij fshati (vendbanimi) qė bėnte punė tė ndyra...” (Enbija 74) Pastaj i cilėson ata se janė popull i dėmshėm dhe fasikė, kur thotė: “...Ata ishin popull i dėmshėm.” (Enbija, 74)

Pastaj i quan ata tė prishur me gjuhėn e pejgamberit tė Tij ku thotė: “Ai (Luti) tha: ‘O Zoti im! Mė ndihmo kundėr popullit tė prishur!’"(Ankebut, 30)

Pastaj i quan ata se janė popull mizorė nė dialogun qė bėhet ndėrmjet Ibrahimit (alejhi selam) dhe engjėjve, tė cilėt ishin dėrguar te populli i Lutit pėr t’i shkatrruar ata. Allahu i Lartėsuar thotė:

“E kur tė dėrguarit tanė (engjėjt) i erdhėn me myzhde Ibrahimit, i thanė: "Ne jemi shkatėrrues tė banorėve tė kėtij qyteti, sepse banorėt e tij janė mizorė."(Ankebut, 31)

Vėlla i nderuar! Ki parasysh domethėnien e kėtyre ajeteve dhe ajeteve tė tjera tė shumta qė tregojnė rreth kėsaj pune tė shėmtuar. Dėshira dhe urtėsia e Allahut deshi qė fshatrat dhe qytetet  e popullit tė Lutit tė mbesin deri sot, e ky ėshtė vendi qė quhet Deti i Vdekur dhe ky ėshtė mesazhi pėr ne. Allahu i Lartėsuar thotė: “Nė atė ngjarje, vėrtetė ka argumente pėr ata qė mendojnė.” (Hixhėr, 75)

Pastaj thotė: “Dhe se ato (vendbanime tė shkatėrruara) ende janė tė dukshme pranė rrugės.” (Hixhėr,75) Imam Sheukani thotė: “Fjala ėshtė pėr fshatėrat e popullit tė Lutit, respektivisht pranė rrugės, e kjo ėshtė rruga qė tė dėrgon prej Medinės nė Sham, dhe vėrtet udhėtari duke kaluar nėpėr kėtė rrugė kalon pranė kėtyre fshatėrave.”

Edhe njohuritė e reja arkeologjike vėrtetojnė njė gjė tė tillė, se andej ka gėrmadha tė popullit qė janė shkatėrruar.

Mendoj se mjafton kjo tė kuptojmė se sa ėshtė e shėmtuar kjo vepėr.

2.Rreziqet shėndetsore nga kjo vepėr.

Pėr t’u trajtuar ky fenomen nė aspektin mjeksor apo edhe nė fusha tė tjera, atė psikologjik e social, duhet tė posedojmė njė profesionalizėm nė kėto fusha, prandaj unė nuk do tė ndalem shumė nė kėtė pikė, por vetėm dėshiroj tė theksoj se homoseksualizmi ėshtė i rrezikshėm pėr njeriun, si pėr veten e tij, por edhe pėr shoqėrinė. Shumė mjekė dhe studiues, kur flasin pėr kėtė fenomen, tregojnė se homoseksualizmi ėshtė bartės dhe shkaktar i shumė smundjeve. E themi kėtė pėrkundėr atyre thirrjeve qė ndoshta i dėgjojmė aty e kėtu se homoseksualizmi ėshtė njė natyrshmėri qė njeriu me tė lind dhe duhet tė trajtohet si fenomen normal. Ne e dimė se Allahu i Lartėsuar nuk e ndalon njė punė e qė nė atė punė mos tė ketė dėmė pėr njeriun. Kurse pėrgjigje e kėtyre thirrjeve tė devijuara qė pretendohen se janė studioze e tė argumentuara, themi se peshoja me tė cilėn ata i peshojnė gjėrat, gjithashtu, ėshtė e shtrembėruar, si rezultat i shoqėrive nga tė cilat rrjedhin ata qė e thonė kėtė.

Pėr tė kuptuar mė mirė rrezikshmėrinė qė e ka homoseksualizmi e sjellim kėtė informatė se nė vitin 1983 u zbulua HIV qė ėshtė pėrgjegjės pėr SIDA-n, sindromin e imuno-deficiencės sė fituar.

Kjo sėmundje, qė tanimė pothuajse e njohur te tė gjthė sa e rrezikshme ėshtė dhe e pashėrueshme pėr momentin, pėr herė tė parė ėshtė indentifikuar tek burrat homoseksualė nė Amerikė.

Dr. Muamed Hixhazi nė librin e tij me titull “Sėmundjet seksuale” vėrteton se si homoseksualizmi ėshtė shkaktar i dhjetra sėmundjeve, ndėr to: Sida, Gonorea, Sifilisi, Triperi, Herpesi gjenital, Kankroidi, Trikomoniaza, Granuloma inguinale, e sėmundje tė tjera. Pastaj edhe nė aspektin psiqik ai person ka propleme tė shumta pėr tė cilat flasin psikologė tė shumtė.


3. Pendimi nga kjo vepėr e shėmtuar.

Vėlla i nderuar! Allahu i Lartėsuar mbi ty zbriti begatinė e Islamit, qetėsi, siguri, pastaj pastroi trupin tėnd nga tė metat dhe sėmundjet, tė dha sy, vesh, gjuhė, kurse ti…!

Ti e di se kjo vepėr e hidhėron Atė, i Cili bėri qė gjaku yt tė lėvizė nė trupin tėnd. Paramendoje veten si do tė jetė gjendja jote kur Allahu i Lartėsuar ta dėrgojė engjėllin e vdekjes pėr ta marrė shpirtin, kurse ti me kėtė vepėr! Apo, paramendoje veten si do tė jetė gjendja jote kur tė thirresh nė mesin e tė gjitha krijesave Ditėn e Gjykimit, kurse ti me vete e bartė kėtė mėkat!

Vėlla i nderuar! Ti e kuptove dėmin e kėsaj vepre tė shėmtuar dhe sa ėshtė e urryer tek Allahu kjo, pastaj sa ėshtė e dėmshme kjo pėr ty dhe shoqėrinė tėnde, prandaj nxito dhe pendohu para se tė bėhet vonė. Dera e kthimit ėshtė e hapur pėr penduesit dhe Allahu i Lartėsuar gėzohet me pendimin e tyre.

Vėlla i nderuar!

Thellohu nė domethėnien e Fjalės sė Allahut: “Edhe ata qė pos Allahut, nuk lusin zot tjetėr dhe nuk mbysin njeriun qė ka ndaluar Allahu, por vetėm kur e meriton nė bazė tė drejtėsisė dhe qė nuk bėjnė kurvėri, ndėrsa kush i punon kėto, ai gjen ndėshkimin. Atij i dyfishohet dėnimi Ditėn e Kiametit dhe aty mbetet i pėrbuzur pėrgjithmonė. Pėrveē atij qė ėshtė penduar dhe ka bėrė vepėr tė mirė, tė tillėve Allahu tė kėqiat ua shndėrron nė tė mira. Allahu ėshtė mėshirues, ndaj Ai falė shumė.” (Furkan, 67-70)

Shiko nė thėnien e Tij: “…Tė tillėve Allahu tė kėqiat ua shndėrron nė tė mira.”

Komentatorėt e Kuranit kanė thėnė se shndėrrimi i veprave nga tė kėqia nė tė mira ka dy kuptime:

1.Shndėrrimi i cilėsive tė kėqia nė cilėsi tė mira si shndėrrimin e shirkut nė iman, zinasė nė ndershmėri, gėnjeshtrės nė sinqeritet, tradhėtisė nė besnikėri dhe kėshtu me radhė.

2.Shėndrrimi i veprave tė kėqia tė cilat i kanė bėrė nė vepra tė mira Ditėn e Gjykimit.

Prandaj kėrkohet nga ti qė tė pendohesh me njė pendim tė madh dhe tė sinqertė, dije se kthimi yt tek Allahu ėshtė mė mirė pėr ty, familjen, pėr vėllezėrit dhe pėr tėrė shoqėrinė tėnde.

Gjithashtu, dije se jeta ėshtė shumė e shkurtėr dhe se bota tjetėr ėshtė mė e mirė pėr ty dhe e pėrhershme. Gjithashtu dije se si Allahu e dėnoi dhe  e shkatėrroi popullin e Lutit (alejhi selam) nė formėn qė nuk e dėnoi asnjė popull tjetėr.

4.Forma dhe mėnyra e shėrimit

1.Mundohu qė tė forcosh imanin tėnd dhe qė ai gjithmonė tė vazhdoj tė shtohet, pėr shkak se ai kur ėshtė nė rritje e sipėr, atėherė mbjellė lumturi nė kėtė botė dhe nė botėn tjetėr.

Vėrtet, imani (besimi) nė Allahun e Lartėsuar ėshtė pengesa mė e fortė  nga rėnia nė mėkate. A nuk thotė Profeti (salallahu alejhi ue selam): “Nuk bėn zina zinaqari e qė nė ato momente tė bėrjes sė zinasė tė jetė besimtarė.” (Transmeton Buhariu dhe Muslimi). Dijetarėt, kur qartėsojnė kėtė hadith, tregojnė se kėtu nuk ėshtė pėr qėllim mohimi i esencės sė imanit, pėr shkak se muslimani nuk del nga kjo vetėm me veprimin e zinasė, por ėshtė pėr qėllim mohimi se imani i tij nuk ėshtė i plotė (si duhet).

Ajo qė nėnkuptojmė nga ky hadith se njeriu qė e ka imanin si duhet nėse dhe ai vazhdimisht mundohet ta shtoj atė, atėherė ai nuk do ta lejoj vetėn tė bjerė nė mėkate tė kėtilla. Allahu i Lartėsuar thotė: “Vėrtet, ata qė janė tė ruajtur, kur i prek ndonjė iluzion (vesvese) nga djalli, ata pėrkujtojnė (Allahun) dhe atėherė shohin (tė vėrtetėn).” (Araf, 201)

2.Kur tė vijnė vesveset e shejtanit pėr kėtė vepėr tė shėmtuar, atėherė pėrkujto, se tė gjitha pjesėt e trupit do tė dėshmojnė kundėr teje pėr kėtė mėkat tė keq. A nuk je i vetėdijshėm se kjo fuqi, aktivitet qė e ke ėshtė begati e Allahut dhe ēfarė falenderimi do tė ishte ajo kur ti e kthen atė nė mėkat dhe i kundėshton urdhėrat e Tij. Allahu i Lartėsuar thotė: “E ditėn kur armiqtė e Allahut tubohen pėr nė zjarr (xhehenem) dhe ata janė tė rrethuar. E derisa i afrohen atij (zjarrit), kundėr tyre dėshmojnė: tė dėgjuarit e tyre, tė parit e tyre dhe lėkurat e tyre pėr ēdo gjė qė ata kanė punuar.

Ata lėkurave tė tyre u thonė: "Pėrse dėshmuat kundėr nesh?" Ato thonė: "Allahu qė ēdo sendi ia ka dhėnė tė folur na dha edhe neve, e Ai ėshtė qė u krijoi juve herėn e parė dhe vetėm tek Ai do tė ktheheni." (Fussilet, 19-21)

3. Mos i liberalizo vetes dhe mos i lejo qė syri i yt tė shikojė nė gjėra tė ndaluara, duke filluar nga revistat e  fėlliqura dhe fotove tė lakuriqėsuara, tė veēuarit me ndonjė mashkull, gjėra qė ndikojnė nė inicimin e mėkatėve tė tilla, e mė e rrezikshmja nga tė gjitha kėto janė ekranet televizive, apo interneti.

Gjithashtu, ti duhet tė dish se derisa ti ia lehtėson vetes  kėto vepra, i jep shejtanit shansin qė ai tė ta zbukuroj kėtė vepėr tė shėmtuar dhe ai nuk arrin sukses, vetėm pėr shkak se ti u tėrhoqe dhe ishe mė liberal qoftė edhe njė herė.

4. Aktivizoje veten gjithmonė me gjėra qė janė nė dobinė tėnde, qoftė ajo dobi tė jetė pėr kėtė botė apo botėn tjetėr. Allahu i Lartėsuar thotė : “E kur ta kryesh (obligimin), atė botė mundohu me adhurim (Allahut).” Qė do tė thotė se kur njeriu pėrfundon ndonjė punė qė i takon kėsaj bote, atėherė pėrqėndrohu nė ndonjė punė tė punėve tė ahiretit si pėrkujtimi i Allahut (dhikri), leximi i Kuranit, kėrkimi i diturisė, dėgjimi i kasetave, etj.

5. Kur tė pėrfundosh njė adhurim (ibadet) fillo me tjetrėn dhe kur tė pėrfundosh njė punė tė kėsaj bote fillo me tė tjetrėn dhe kėshtu…, pėr shkak se natyrshmėria e njeriut ėshtė qė nėse nuk e  fut ti atė nė aktivitete tė dobishme, atėherė ajo do tė aktivizohet vet nė punė tė kota dhe tė dėmshme. Prandaj mos i jep vetes kohė dhe shans qė tė mund tė mendosh pėr kėtė tė shėmtuar

6. Krahaso ndėrmjet asaj “kėnaqėsie” qė e gjen nga kjo e shėmtuar, pastaj pendimi qė  pason, shqetėsimi qė tė sundon, indiferencės dhe fundi ku tė dėrgon ajo dhe gjatėsisė sė dėnimit qė do tė kaploj ty Ditėn e Gjykimit. A mendon se njė i menēur ia lejon vetes qė tė bėjė njė ndėrrim tė kėsaj “kėnaqėsie” imagjinuese me tė gjitha ato qė pasojnė pas saj. Prandaj, tė pėrkujtoj me thėnien e Ibėn Kajimit ku thotė: “Nuk ka dobi nga ajo kėnaqėsi fundi i tė cilės do tė jetė, zjarri.”

7. Pika e cila pason ėshtė shumė e rėndėsishme prandaj kėrkojmė nga ti tė kesh parasysh, ajo ėshtė se pasi shejtani ėshtė pėrbetuar se me tė gjitha mundėsitė e tij do tė mundohet ta devijoj njeriun. Ne dimė se kurthat e shejtanit janė shumė tė dobėta, siē thotė Allahu i Lartėsuar: “…S'ka dyshim se intriga e djallit ėshtė e dobėt.” (Nisa, 76), prandaj ai e sulmon njeriun qė ta mposhtė duke u pėrqėndruar nė pikat e dobėta qė i posedon ai. Dhe tė gjithė njerėzit kanė pika tė dobėta, prandaj ai i cili ėshtė i dobėt, p.sh. nė mendjemadhėsi, pra e ka pikė tė dobtė lavdėrimin e vetes, shejtani depėrton tek ai nga kjo pikė, ai i cili ėshtė i dobtė nė pirjen e alkoolit dhe e ka pasion pirjen, atėherė shejtani depėrton tek ai me kėtė vepėr dhe kėshtu me radhė.

Kurse ti qė je i dobėt nė pikėn tė cilėn e pėrmende dhe nga e cila ankohesh, dije se shejtani ėshtė i pėrqėndruar nė ty dhe tė gjitha kurthat t’i vė nė kėtė pike, pasi aty ke shans mė sė shumti qė t’i tė thyhesh dhe tė arrijė ai tė triumfojė nė betejen e tij me ty. Prandaj, bėhu ti mė i menēur se ai e mos i lejo vetes qė ti tė biesh nė kurthat qė t’i vendos ai dhe tė bėhesh aplikues apo zbatues i planifikimeve tė tij. Por tejkaloi tė gjitha kėto dhe radhite veten nė grupin e atyre qė vetė shejtani i pėrjashtoi se nuk do tė ketė mundėsi t`i devijoi kur tha: “Ai (shejtani) tha: "Pasha madhėrinė Tėnde, kam pėr t'i shmangur prej rrugės sė drejtė qė tė gjithė, pėrveē atyre qė janė tė sinqertė nga robėrit e Tu." (Sad, 82-83)

Mendoj se kjo ėshtė ēėshtja mė e rėndėsishme qė duhet ta kuptosh, jo vetėm ti, por tė gjithė ata qė dėshirojnė t`i shpėtojnė mashtrimeve tė shejtanit.

8. Mos i lejo vetes qė tė vetmohesh, pėr shkak se vetmia nxit tė mendosh nė vepra tė tilla.    

9. Mė e rėndėsishmja nga tėrė kjo qė u tha ėshtė lutja e sinqertė dhe kėrkimi i ndihmės nga Allahu qė tė ta largoj nga ty kėtė gjė tė shėmtuar, prandaj ki parasysh kohėt dhe format e preferuara tė lutjeve si gjatė sexhdeve, nė namazet e natės, gjatė agjėrimit, gjatė udhėtimit, etj.

Alaudin Abazi
10.02.2006
                                         www.klubikulturor.com