Ēfarė tė bėj pėr t’i
harruar e pėr t’i larguar kėto ndjenja tė trishtuara?
Pyetja:
E kam njė
problem shumė tė madh. Prej turpit nuk di edhe si t`ia
filloj. Jetoj jasht Kosovės dhe jam shumė larg. Kur kam
qenė shumė i vogėl njė djalė mė i madh se unė, mė ka
prekur shumė keq. Qė atėherė jam bėrė homoseksual dhe
deri para 4 viteve kam patur kontakte intime me meshkuj.
Shyqyr prej Allahut, jam martuar dhe i kam lėnė ato
mekate, elhamdulilah. Shumė shpejt kam filluar tė falem,
por pėr ato punet qė i kam bėrė kam shumė frikė. Bashkėshortja
ime falet dhe e dua shumė. Problemi ėshtė se mė shkojnė
sytė ende edhe te meshkujt. Ju lutem mė tregoni ēfarė tė
bėj pėr t’i harruar e pėr t’i larguar ato ndjenja tė
trishtuara? Kam frikė pėr Ditėn e Gjykimit. Allahu ju
shpėrbleftė!
Pėrgjigja:
Vėlla i nderuar!
Dije se homoseksualizmi
ėshtė njė nga veprat mė tė shėmtuara qė ekzistojnė,
cilėsi shumė e keqe, gjė qė e bėn tė vdesė turpi, e
asgjėson moralin, e shkatėrron zemrėn, ėshtė njė
invazion ndaj natyrshmėrisė qė Allahu i Lartėsuar e ka
krijuar, ėshtė njė krim nga i cili janė tė pastėr edhe
kafshėt.
Vėlla i nderuar! Dije se
praktikuesi i kėsaj vepre ėshtė i mallkuar nė tokė, nė
qiell, ėshtė i mallkuar nga Allahu i Lartėsuar me gjuhėn
e tė Dėrguarit tė Tij, ku Resulullahu (salallahu alejhi
ue selem) thotė: “Qoftė i mallkuar ai qė bėnė veprėn e
popullit tė Lutit, qoftė i mallkuar ai qė bėnė veprėn e
popullit tė Lutit, qoftė i mallkuar ai qė bėnė veprėn e
popullit tė Lutit!” Transmeton Nesaiu.
Problemi nga i cili
ankoheni ju, vėrtetė ėshtė njė problem shumė serioz,
problem qė i tejkalon tė gjitha natyrshmėritė. Ajo qė e
shton tė keqen edhe mė shumė ėshtė edhe ēėshtja se nė
kohėn tonė nė disa shoqėri ėshtė bėrė fenomen mė i
shpesh dhe pėr fat tė keq edhe muslimanėt po ndikohen
nga ata. Prandaj ne do tė mundohemi ta trajtojmė kėtė
ēėshtje nė disa pika tė rėndėsishme, e ato janė:
1.Homoseksualizmi ėshtė vepėr e shėmtuar dhe e keqe.
2.Rreziqet shėndetėsore nga kjo vepėr.
3.Sqarimi
i gjėrėsisė sė mėshirės sė Allahut ndaj penduesve nga
kjo vepėr.
4.Format
dhe mėnyrat e shėrimit.
1.
Homoseksualizmi ėshtė vepėr e shėmtuar
dhe e keqe.
Kurani
flet nė disa vende pėr kėtė vepėr tė shėmtuar. Kjo
ēėshtje mė sė shumti ceket kur flet pėr profetin Lut
(alejhi selam), pasi te populli i tij ishte i pėrhapur
ky ves.
Populli i
Lutit kishte banuar nė qytetin Sodoma dhe rethinėn e
tij, nė tokėn e rrugės pėr nė Sham, nė vendin ku sot
ndodhet deti i vdekur. Ishte njė popull jobesimtar,
popull mė i shfrenuar nė mesin e njerėzve. Sipas shumė
historianėve ata ishin tė parėt qė praktikuan kėtė punė
tė shėmtuar.
Ibėn
Kajimi, kur flet pėr popullin e Lutit (alejhi selam)
thotė:
“Pėrmendet nga shumė prej dijetarėve tė umetit dhe shumė
nga ata transmetojnė se ka konsensus (ixhma) se nuk
ekziston nga tė gjitha mėkatet gjė mė tė shėmtuar se
homoseksualizmi. Ky mėkat e ka vendin menjėherė pas
kufrit (pabesimit), e ndoshta e tejkalon edhe mėkatin e
vrasjes. Pėr kėtė do tė sqarojmė mė poshtė, inshallah.
Ata kanė
thėnė: Allahu i Lartėsuar nuk e sprovoi me kėtė mėkat tė
madh dikė para popullit tė Lutit (alejhi selam), prandaj
i dėnoi me njė dėnim qė nuk dėnoi mė herėt ndonjė
popull. Nė dėnimin e tyre Ai (Allahu) bashkoi disa forma
tė torturave: shkatėrrimin e tyre, rrotulloi shtėpitė e
tyre mbi ta, i pėrmbysi nė tokė, u lėshoi gurė nga
qielli, verbėrimin e syve tė tyre, i dėnoi ata dhe e
bėri kėtė dėnim tė vazhdueshėm dhe i torturoi ata me njė
torturė qė nuk i ka paraprirė ndonjė popull mė heret. E
tėrė kjo pėr shkak tė madhėsisė sė mėkatit qė kishin
bėrė dhe dėmeve tė shumta tė kėtij krimi, ku bėnė qė
toka tė tundet (luhatet) nga tė gjitha anėt nga kjo
vepėr e shėmtuar (kur praktikohet). Edhe engjėjt ikin nė
qiejt e lartė kur ndodh kjo, nga frika e zbritjes sė
dėnimit mbi ata qė e bėjnė kėtė fėlliqėsirė. Toka vlon
para Zotit tė saj dhe kėrkon strehim tek Ai, kurse malet
duan tė lėvizin nga vendet e tyre.”
Shokėt e
Resulullahut (salallahu alejhi ue selem) janė tė
pajtimit tė gjithė se ai duhet tė vritet. Nė kėtė gjė,
nuk kanė rėnė nė mospajtim asnjėri nga ata, por ata janė
nė mospajtim nė formėn e ekzekutimit. Disa nga njerėzit
menduan se ata kanė mospajtim se a duhet tė vritet
personi i tillė, apo jo? Prandaj ata kanė thėnė se nė
kėtė kanė mospajtim, kurse nė realitet tek ata ka
konsensus (ixhma) nė kėtė ēėshtje.
Kush
thellohet nė domethėnien e kėtyre dy ajeteve qė do t’i
pėrmendim mė poshtė, nė njėrin kur Allahu flet pėr
zinanė (imoralitetin) ku thotė:
“Dhe mos
iu afroni imoralitetit (zinasė), sepse vėrtet ajo ėshtė
njė vepėr e shėmtuar dhe ėshtė njė rrugė shumė e keqe.”
(Isra, 32)
Dhe nė
ajetin tjetėr pėr homoseksualizmin ku thotė:
“A
punoni tė shėmtuarėn, qė asnjė nga popujt e botės nuk e
bėri para jush."(Araf, 80) do tė vėrejė dallimin
ndėrmjet kėtyre dy veprave; nė ajetin e zinasė e pėrmend
atė si njė nga veprat e shėmtuara (pra tė pashquar),
kurse nė ajetin ku flet pėr homoseksualizmin e
identifikoi atė si e shėmtuar nė trajtėn e shquar qė i
jep kuptimin gjithėpėrfshirės tė kėsaj fjale.
Pastaj vėrtetoi se sa ėshtė e shėmtuar kur tha se kėtė
nuk e ka bėrė askush nga njerėzit mė heret, ku thotė:
“...qė asnjė nga popujt e botės nuk e bėri para jush".
(Araf, 80) Pastaj i shtoi vėrtetimin se sa shumė
ėshtė e fėlliqur ku sqarohet forma e kėsaj vepre me atė
qė rrėnqethen zemrat, vriten veshėt e ajo ėshtė:
“... u afroheni burrave duke i lėnė gratė. Po ju jeni
popull i shfrenuar."
Pastaj
Allahu i Lartėsuar vėrteton se homoseksualizmi ėshtė
ndryshim i natyrshmėrisė qė Ai i krijoi njerėzit. Kanė
kthyer nė tė kundėrtėn atė qė Allahu e ndėrtoi nė
natyrėn e njerėzve, prandaj Ai ua pėrmbysi vendbanimet e
tyre dhe lėshoi mbi ta gurė siē thotė: “Kur erdhi
urdhėri ynė, Ne pėrmbysėm tė gjitha ato (fshatrat e
tyre) duke kthyer ēdo gjė nga lart poshtė, dhe mbi ta
reshėm gurė tė fortė pa ndalur.”( Hud, 84)
Nė
fund tregoi pėrmasat e kėsaj tė keqe, ku gjykoi mbi ta
se janė popull qė tejkaluan tė gjitha kufinjtė ku thotė:
“Ju jeni popull i shfrenuar."
Shikoje
kėtu se a ka ardhur nė ajetin e zinasė diēka e
afėrt si kjo qė ka ardhur nė ajetet ku flitet pėr
homoseksualizmin e qė ne kėtu nuk dėshirojmė qė ta
lehtėsojmė veprėn e zinasė, ajo, pa dyshim, ėshtė mėkat
i madh dhe pėr tė pason dėnimi, por homoseksualizmi
ėshtė edhe mė i keq dhe i shėmtuar.
Prandaj,
Allahu i Lartėsuar thotė pėr kėtė punė se ėshtė e ndytė,
kur flet pėr Lutin (alejhi selam) se si e shpėtoi atė
nga dėnimi qė i kaploi popullin e tij, ku thotė:
“... Andaj edhe e shpėtuam
prej atij fshati (vendbanimi) qė bėnte punė tė ndyra...”
(Enbija 74) Pastaj
i cilėson ata se janė popull i dėmshėm dhe fasikė, kur
thotė: “...Ata ishin popull i
dėmshėm.” (Enbija, 74)
Pastaj i quan ata tė prishur me gjuhėn e pejgamberit tė
Tij ku thotė: “Ai (Luti) tha:
‘O Zoti im! Mė ndihmo kundėr popullit tė
prishur!’"(Ankebut, 30)
Pastaj i
quan ata se janė popull mizorė nė dialogun qė bėhet
ndėrmjet Ibrahimit (alejhi selam) dhe engjėjve, tė cilėt
ishin dėrguar te populli i Lutit pėr t’i shkatrruar ata.
Allahu i Lartėsuar thotė:
“E kur tė dėrguarit tanė (engjėjt) i erdhėn me myzhde
Ibrahimit, i thanė: "Ne jemi shkatėrrues tė banorėve tė
kėtij qyteti, sepse banorėt e tij janė mizorė."(Ankebut,
31)
Vėlla i nderuar! Ki parasysh domethėnien e kėtyre
ajeteve dhe ajeteve tė tjera tė shumta qė tregojnė rreth
kėsaj pune tė shėmtuar. Dėshira dhe urtėsia e Allahut
deshi qė fshatrat dhe qytetet e popullit tė Lutit tė
mbesin deri sot, e ky ėshtė vendi qė quhet Deti i Vdekur
dhe ky ėshtė mesazhi pėr ne. Allahu i Lartėsuar thotė: “Nė
atė ngjarje, vėrtetė ka argumente pėr ata qė mendojnė.”
(Hixhėr, 75)
Pastaj
thotė: “Dhe se ato (vendbanime tė shkatėrruara) ende
janė tė dukshme pranė rrugės.” (Hixhėr,75) Imam
Sheukani thotė: “Fjala ėshtė pėr fshatėrat e popullit tė
Lutit, respektivisht pranė rrugės, e kjo ėshtė rruga qė
tė dėrgon prej Medinės nė Sham, dhe vėrtet udhėtari duke
kaluar nėpėr kėtė rrugė kalon pranė kėtyre fshatėrave.”
Edhe
njohuritė e reja arkeologjike vėrtetojnė njė gjė tė
tillė, se andej ka gėrmadha tė popullit qė janė
shkatėrruar.
Mendoj se
mjafton kjo tė kuptojmė se sa ėshtė e shėmtuar kjo
vepėr.
2.Rreziqet shėndetsore nga kjo vepėr.
Pėr t’u
trajtuar ky fenomen nė aspektin mjeksor apo edhe nė
fusha tė tjera, atė psikologjik e social, duhet tė
posedojmė njė profesionalizėm nė kėto fusha, prandaj unė
nuk do tė ndalem shumė nė kėtė pikė, por vetėm dėshiroj
tė theksoj se homoseksualizmi ėshtė i rrezikshėm pėr
njeriun, si pėr veten e tij, por edhe pėr shoqėrinė.
Shumė mjekė dhe studiues, kur flasin pėr kėtė fenomen,
tregojnė se homoseksualizmi ėshtė bartės dhe shkaktar i
shumė smundjeve. E themi kėtė pėrkundėr atyre thirrjeve
qė ndoshta i dėgjojmė aty e kėtu se homoseksualizmi
ėshtė njė natyrshmėri qė njeriu me tė lind dhe duhet tė
trajtohet si fenomen normal. Ne e dimė se Allahu i
Lartėsuar nuk e ndalon njė punė e qė nė atė punė mos tė
ketė dėmė pėr njeriun. Kurse pėrgjigje e kėtyre
thirrjeve tė devijuara qė pretendohen se janė studioze e
tė argumentuara, themi se peshoja me tė cilėn ata i
peshojnė gjėrat, gjithashtu, ėshtė e shtrembėruar, si
rezultat i shoqėrive nga tė cilat rrjedhin ata qė e
thonė kėtė.
Pėr tė
kuptuar mė mirė rrezikshmėrinė qė e ka homoseksualizmi e
sjellim kėtė informatė se nė vitin 1983 u zbulua HIV qė
ėshtė pėrgjegjės pėr SIDA-n, sindromin e
imuno-deficiencės sė fituar.
Kjo
sėmundje, qė tanimė pothuajse e njohur te tė gjthė sa e
rrezikshme ėshtė dhe e pashėrueshme pėr momentin, pėr
herė tė parė ėshtė indentifikuar tek burrat homoseksualė
nė Amerikė.
Dr.
Muamed Hixhazi nė librin e tij me titull “Sėmundjet
seksuale” vėrteton se si homoseksualizmi ėshtė shkaktar
i dhjetra sėmundjeve, ndėr to: Sida, Gonorea, Sifilisi,
Triperi, Herpesi gjenital, Kankroidi, Trikomoniaza,
Granuloma inguinale, e sėmundje tė tjera. Pastaj edhe nė
aspektin psiqik ai person ka propleme tė shumta pėr tė
cilat flasin psikologė tė shumtė.
3. Pendimi nga kjo vepėr
e shėmtuar.
Vėlla i nderuar! Allahu i
Lartėsuar mbi ty zbriti begatinė e Islamit, qetėsi,
siguri, pastaj pastroi trupin tėnd nga tė metat dhe
sėmundjet, tė dha sy, vesh, gjuhė, kurse ti…!
Ti e di se kjo vepėr e
hidhėron Atė, i Cili bėri qė gjaku yt tė lėvizė nė
trupin tėnd. Paramendoje veten si do tė jetė gjendja
jote kur Allahu i Lartėsuar ta dėrgojė engjėllin e
vdekjes pėr ta marrė shpirtin, kurse ti me kėtė vepėr!
Apo, paramendoje veten si do tė jetė gjendja jote kur tė
thirresh nė mesin e tė gjitha krijesave Ditėn e Gjykimit,
kurse ti me vete e bartė kėtė mėkat!
Vėlla i nderuar! Ti e
kuptove dėmin e kėsaj vepre tė shėmtuar dhe sa ėshtė e
urryer tek Allahu kjo, pastaj sa ėshtė e dėmshme kjo pėr
ty dhe shoqėrinė tėnde, prandaj nxito dhe pendohu para
se tė bėhet vonė. Dera e kthimit ėshtė e hapur pėr
penduesit dhe Allahu i Lartėsuar gėzohet me pendimin e
tyre.
Vėlla i nderuar!
Thellohu nė
domethėnien e Fjalės sė Allahut: “Edhe
ata qė pos Allahut, nuk lusin zot tjetėr dhe nuk mbysin
njeriun qė ka ndaluar Allahu, por vetėm kur e meriton nė
bazė tė drejtėsisė dhe qė nuk bėjnė kurvėri, ndėrsa kush
i punon kėto, ai gjen ndėshkimin. Atij i dyfishohet
dėnimi Ditėn e Kiametit dhe aty mbetet i pėrbuzur
pėrgjithmonė. Pėrveē atij qė ėshtė penduar dhe ka
bėrė vepėr tė mirė, tė tillėve Allahu tė kėqiat ua
shndėrron nė tė mira. Allahu ėshtė mėshirues, ndaj Ai
falė shumė.” (Furkan, 67-70)
Shiko nė thėnien e
Tij: “…Tė tillėve Allahu tė
kėqiat ua shndėrron nė tė mira.”
Komentatorėt e Kuranit
kanė thėnė se shndėrrimi i veprave nga tė kėqia nė tė
mira ka dy kuptime:
1.Shndėrrimi i cilėsive
tė kėqia nė cilėsi tė mira si shndėrrimin e shirkut nė
iman, zinasė nė ndershmėri, gėnjeshtrės nė sinqeritet,
tradhėtisė nė besnikėri dhe kėshtu me radhė.
2.Shėndrrimi i veprave tė
kėqia tė cilat i kanė bėrė nė vepra tė mira Ditėn e
Gjykimit.
Prandaj kėrkohet nga ti
qė tė pendohesh me njė pendim tė madh dhe tė sinqertė,
dije se kthimi yt tek Allahu ėshtė mė mirė pėr ty,
familjen, pėr vėllezėrit dhe pėr tėrė shoqėrinė tėnde.
Gjithashtu, dije se jeta
ėshtė shumė e shkurtėr dhe se bota tjetėr ėshtė mė e
mirė pėr ty dhe e pėrhershme. Gjithashtu dije se si
Allahu e dėnoi dhe e shkatėrroi popullin e Lutit (alejhi
selam) nė formėn qė nuk e dėnoi asnjė popull tjetėr.
4.Forma dhe mėnyra e
shėrimit
1.Mundohu qė tė forcosh
imanin tėnd dhe qė ai gjithmonė tė vazhdoj tė shtohet,
pėr shkak se ai kur ėshtė nė rritje e sipėr, atėherė
mbjellė lumturi nė kėtė botė dhe nė botėn tjetėr.
Vėrtet, imani (besimi) nė
Allahun e Lartėsuar ėshtė pengesa mė e fortė nga rėnia
nė mėkate. A nuk thotė Profeti (salallahu alejhi ue
selam): “Nuk bėn zina zinaqari e qė nė ato momente tė
bėrjes sė zinasė tė jetė besimtarė.” (Transmeton
Buhariu dhe Muslimi). Dijetarėt, kur qartėsojnė kėtė
hadith, tregojnė se kėtu nuk ėshtė pėr qėllim mohimi i
esencės sė imanit, pėr shkak se muslimani nuk del nga
kjo vetėm me veprimin e zinasė, por ėshtė pėr qėllim
mohimi se imani i tij nuk ėshtė i plotė (si duhet).
Ajo qė nėnkuptojmė nga ky
hadith se njeriu qė e ka imanin si duhet nėse dhe ai
vazhdimisht mundohet ta shtoj atė, atėherė ai nuk do ta
lejoj vetėn tė bjerė nė mėkate tė kėtilla. Allahu i
Lartėsuar thotė: “Vėrtet, ata qė janė tė ruajtur, kur
i prek ndonjė iluzion (vesvese) nga djalli, ata
pėrkujtojnė (Allahun) dhe atėherė shohin (tė vėrtetėn).”
(Araf, 201)
2.Kur tė vijnė
vesveset e shejtanit pėr kėtė vepėr tė shėmtuar, atėherė
pėrkujto, se tė gjitha pjesėt e trupit do tė dėshmojnė
kundėr teje pėr kėtė mėkat tė keq. A nuk je i
vetėdijshėm se kjo fuqi, aktivitet qė e ke ėshtė begati
e Allahut dhe ēfarė falenderimi do tė ishte ajo kur ti e
kthen atė nė mėkat dhe i kundėshton urdhėrat e Tij.
Allahu i Lartėsuar thotė: “E
ditėn kur armiqtė e Allahut tubohen pėr nė zjarr (xhehenem)
dhe ata janė tė rrethuar. E derisa i afrohen atij (zjarrit),
kundėr tyre dėshmojnė: tė dėgjuarit e tyre, tė parit e
tyre dhe lėkurat e tyre pėr ēdo gjė qė ata kanė punuar.
Ata lėkurave tė tyre u
thonė: "Pėrse dėshmuat kundėr nesh?" Ato thonė: "Allahu
qė ēdo sendi ia ka dhėnė tė folur na dha edhe neve, e Ai
ėshtė qė u krijoi juve herėn e parė dhe vetėm tek Ai do
tė ktheheni." (Fussilet, 19-21)
3.
Mos i liberalizo vetes dhe mos i lejo qė
syri i yt tė shikojė nė gjėra tė ndaluara, duke filluar
nga revistat e fėlliqura dhe fotove tė lakuriqėsuara,
tė veēuarit me ndonjė mashkull, gjėra qė ndikojnė nė
inicimin e mėkatėve tė tilla, e mė e rrezikshmja nga tė
gjitha kėto janė ekranet televizive, apo interneti.
Gjithashtu, ti duhet tė
dish se derisa ti ia lehtėson vetes kėto vepra, i jep
shejtanit shansin qė ai tė ta zbukuroj kėtė vepėr tė
shėmtuar dhe ai nuk arrin sukses, vetėm pėr shkak se ti
u tėrhoqe dhe ishe mė liberal qoftė edhe njė herė.
4. Aktivizoje veten
gjithmonė me gjėra qė janė nė dobinė tėnde, qoftė ajo
dobi tė jetė pėr kėtė botė apo botėn tjetėr. Allahu i
Lartėsuar thotė : “E kur ta kryesh (obligimin), atė
botė mundohu me adhurim (Allahut).” Qė do tė thotė
se kur njeriu pėrfundon ndonjė punė qė i takon kėsaj
bote, atėherė pėrqėndrohu nė ndonjė punė tė punėve tė
ahiretit si pėrkujtimi i Allahut (dhikri), leximi i
Kuranit, kėrkimi i diturisė, dėgjimi i kasetave, etj.
5. Kur tė pėrfundosh njė
adhurim (ibadet) fillo me tjetrėn dhe kur tė pėrfundosh
njė punė tė kėsaj bote fillo me tė tjetrėn dhe kėshtu…,
pėr shkak se natyrshmėria e njeriut ėshtė qė nėse nuk e
fut ti atė nė aktivitete tė dobishme, atėherė ajo do tė
aktivizohet vet nė punė tė kota dhe tė dėmshme. Prandaj
mos i jep vetes kohė dhe shans qė tė mund tė mendosh pėr
kėtė tė shėmtuar
6. Krahaso ndėrmjet asaj
“kėnaqėsie” qė e gjen nga kjo e shėmtuar, pastaj pendimi
qė pason, shqetėsimi qė tė sundon, indiferencės dhe
fundi ku tė dėrgon ajo dhe gjatėsisė sė dėnimit qė do tė
kaploj ty Ditėn e Gjykimit. A mendon se njė i menēur ia
lejon vetes qė tė bėjė njė ndėrrim tė kėsaj “kėnaqėsie”
imagjinuese me tė gjitha ato qė pasojnė pas saj. Prandaj,
tė pėrkujtoj me thėnien e Ibėn Kajimit ku thotė: “Nuk ka
dobi nga ajo kėnaqėsi fundi i tė cilės do tė jetė,
zjarri.”
7. Pika e cila pason
ėshtė shumė e rėndėsishme prandaj kėrkojmė nga ti tė
kesh parasysh, ajo ėshtė se pasi shejtani ėshtė
pėrbetuar se me tė gjitha mundėsitė e tij do tė mundohet
ta devijoj njeriun. Ne dimė se kurthat e shejtanit janė
shumė tė dobėta, siē thotė Allahu i Lartėsuar: “…S'ka
dyshim se intriga e djallit ėshtė e dobėt.” (Nisa, 76),
prandaj ai e sulmon njeriun qė ta mposhtė duke u
pėrqėndruar nė pikat e dobėta qė i posedon ai. Dhe tė
gjithė njerėzit kanė pika tė dobėta, prandaj ai i cili
ėshtė i dobėt, p.sh. nė mendjemadhėsi, pra e ka pikė tė
dobtė lavdėrimin e vetes, shejtani depėrton tek ai nga
kjo pikė, ai i cili ėshtė i dobtė nė pirjen e alkoolit
dhe e ka pasion pirjen, atėherė shejtani depėrton tek ai
me kėtė vepėr dhe kėshtu me radhė.
Kurse ti qė je i
dobėt nė pikėn tė cilėn e pėrmende dhe nga e cila
ankohesh, dije se shejtani ėshtė i pėrqėndruar nė ty dhe
tė gjitha kurthat t’i vė nė kėtė pike, pasi aty ke shans
mė sė shumti qė t’i tė thyhesh dhe tė arrijė ai tė
triumfojė nė betejen e tij me ty. Prandaj, bėhu ti mė i
menēur se ai e mos i lejo vetes qė ti tė biesh nė
kurthat qė t’i vendos ai dhe tė bėhesh aplikues apo
zbatues i planifikimeve tė tij. Por tejkaloi tė gjitha
kėto dhe radhite veten nė grupin e atyre qė vetė
shejtani i pėrjashtoi se nuk do tė ketė mundėsi t`i
devijoi kur tha: “Ai (shejtani)
tha: "Pasha madhėrinė Tėnde, kam pėr t'i shmangur prej
rrugės sė drejtė qė tė gjithė, pėrveē atyre qė janė tė
sinqertė nga robėrit e Tu." (Sad, 82-83)
Mendoj se kjo ėshtė
ēėshtja mė e rėndėsishme qė duhet ta kuptosh, jo vetėm
ti, por tė gjithė ata qė dėshirojnė t`i shpėtojnė
mashtrimeve tė shejtanit.
8. Mos i lejo vetes qė tė
vetmohesh, pėr shkak se vetmia nxit tė mendosh nė vepra
tė tilla.
9. Mė e rėndėsishmja nga
tėrė kjo qė u tha ėshtė lutja e sinqertė dhe kėrkimi i
ndihmės nga Allahu qė tė ta largoj nga ty kėtė gjė tė
shėmtuar, prandaj ki parasysh kohėt dhe format e
preferuara tė lutjeve si gjatė sexhdeve, nė namazet e
natės, gjatė agjėrimit, gjatė udhėtimit, etj.