Falenderimet i takojnė Allahut, paqja dhe bekimet e Tij
qofshim mbi tė dėrguarin e Tij Muhamed, mbi familjen,
shokėt dhe tė gjithė ata qė ndjekin rrugėn e tij deri nė
Ditėn e Gjykimit.
Derogim apo nes’hi nė kuptimin gjuhėsor do tė thotė
anulim i diēkaje qė ka qenė prezente apo shlyerje, kurse
nė aspektin e sheriatit ka shumė definicione e ne po
zgjedhim njėrėn nga kėto, ajo ėshtė: “Anulimi i njė
dispozite tė sheriatit nga Ligjėdhėnėsi (Allahu) me njė
dispozitė tjetėr.”
Argumente pėr kėtė ka shumė e ne po pėrmendim thėnien
e Allahut nė Kuran: “Ne nuk shfuqizojmė (pezullojmė)
asnjė nga argumentet tona, apo ta hedhim nė harresė e tė
mos sjellim edhe mė tė dobishėm se ai, ose tė ngjashėm
me tė. A nuk e ke ditur se Allahu ėshtė i Plotfuqishėm
pėr ēdo send”? (Bekare, 106)
Dhe ajeti: “Kur njė ajet e zėvendėsojmė me njė tjetėr -
e Allahu di mė sė miri se ēka shpall - ata thonė: ‘Ti
(Muhamed) je vetėm trillues.’ Jo, por shumica e tyre nuk
dinė.” (Nahl, 101)
Nga kėto ajete kuptojmė se anulimi i disa dispozitave me
dispozita tė tjera ėshtė evidente dhe se Allahu ėshtė Ai
i Cili di se kur duhet tė zėvendėsohet njė dispoziė me
tjetrėn.
Si shembul pėr kėtė kemi rastin kur muslimanėt nė fillim
tė shpalljes nė kohėn e Profetit (alejhi selam)
faleshin drejt Jeruzalemit (drejt xhamisė Aksa), pastaj
zbret ajeti ku urdhėrohen muslimanėt tė kthehen nė
drejtim tė Mekės, pra drejt Qabes.
Shembull tjetėr ėshtė ai se gruas tė cilės i vdiste
burri, e cila nuk ishte shtatzėnė, ishte e obliguar tė
priste njė vit, e pastaj nėse dėshironte tė martohej,
kishte tė drejtė. Kjo dispozitė u pezullua nė mėnyrė tė
plotė pėr tė gjitha gratė tė cilave u vdesin burrat, e
qė nuk janė shtatzanė, qė ato tė presin vetėm katėr muaj
e dhjetė ditė.
Dispozita e parė pėrfshihet nė ajetin ku Allahu i
Lartėsuar thotė:
“Ata qė vdesin nga mesi i juaj dhe lėnė pas vete gra, le
tė testamentojnė (lėnė porosi) pėr gratė e tyre,
furnizimin pėr njė vit, duke mos i nxjerrė prej
shtėpisė. E nėse (me dėshirėn e vet) dalin, nuk ėshtė
mėkat pėr ju pėr atė punė tė lejueshme qė bėjnė ato me
vetveten. Allahu ėshtė mė i fuqishmi, mė i dituri.”
(Bekare, 240)
Kjo dispozitė anulohet me ajetin tjetėr ku caktoi se
koha e pritjes ėshtė katėr muaj e dhjetė ditė, Allahu i
Lartėsuar thotė:
“E ata qė vdesin dhe lėnė gra pas vete, ato (gratė)
presin katėr muaj e dhjetė ditė. E kur ta kryejnė ato
afatin e tyre, nuk ėshtė mėkat pėr ju (familja
kujdestare) pėr atė qė bėjnė ato nė mėnyrė tė
njerėzishme me veten e tyre. Allahu hollėsisht e di
ēfarė veproni.” (Bekare, 234)
Nes’hi apo derogimi ėshtė disa lloje dhe pėr kėtė
ēėshtje dijetarėt kanė shkruar libra tė shumtė dhe e
kanė shtjelluar me detaje tė shumta e kėtu ėshtė e
pamundur tė shtjellohen ato ēėshtje, por shpresojmė nė
tė ardhmen se njė nga kėto libra qė janė shkruar do tė
mund ta gjejmė tė pėrkthyer edhe nė gjuhen shqipe.