Falėnderimi i qoftė Allahut i Cili
krijoi njeriun dhe ēdo gjė tjetėr. Paqja e Tij qoftė mbi
tė Dėrguarin e tė dashurin e Tij, familjen dhe shokėt e
tij.
Allahu i Lartėsuar e krijoi njeriun
dhe e vendosi nė tokė qė ta sprovojė se a do tė jetė
falėnderues apo mohues i mirėsive tė tij. Pėr kėtė arsye
ia bėri atij detyrim njohjen e Tij sikurse thotė nė
Kuran: “Unė nuk i krijova xhinėt dhe njerėzit pėr
tjetėr, pėrveēse tė mė adhurojnė.” Pra, Allahu nuk e
krijoi njeriun dhe ēdo gjė tjetėr kot sė koti e as pėr
lojė.
Allahu i Lartėsuar nga mirėsia e Tij
i dėrgoi njerėzimit tė dėrguar nga mesi i tyre qė t’ua
lehtėsojė rrugėn deri te njohja e Tij dhe njohja e ēdo
gjėje tjetėr qė njeriu me mendjen e tij nuk kishte pėr
ta njohur kurrė. Prej nga do tė dinte njeriu pėr
engjėjt, pėr ndodhitė pas vdekjes, pėr xhenetin, pėr
xhehenemin etj., sikur mos t’ia zbulonte Allahu ato
njeriut pėrmes shpalljeve? Allahu i Lartėsuar nuk e
hodhi njeriun nė det pa ia mėsuar atij notin. Nė shumė
ajete tė Kuranit Ai na tregon se ē’ėshtė kjo botė dhe
ēfarė peshe ka ajo, pastaj nė shumė ajete tė tjera na
tregon rėndėsinė e botės sė ardhme dhe metodėn se si
arrihet lumturia e pėrjetshme nė tė.
Tė nderuar vėllezėr!
Besimi nė
xhenet dhe nė xhehenem ėshtė prej bazave esenciale tė
Islamit dhe mohuesi i tyre (kundėrshtari) ėshtė
jobesimtar edhe nėse beson ēdo gjė tjetėr. Xheneti dhe
xhehenemi janė caku i fundit pėr ēdo njeri, ndaj nuk ka
dyshim se njohja e tyre dhe puna pėr ta ėshtė me rėndėsi
tė veēantė.
Prej nga tė dimė ne pėr xhenetin dhe
xhehenemin? A ka qenė dikush nė xhenet e nė xhehenem qė
tė na tregojė pėr ta? Janė pyetje tė cilat mund t’i
parashtrojė shumėkush. Xheneti dhe xhehenemi nuk mund tė
njihen pėrmes perceptimeve dhe zbulimeve njerėzore. Ata
i ndjen shpirti i njeriut dhe hulumton pėr njė gjė tė
tillė.
Rruga pėr njohjen e tyre ėshtė rruga
e shpalljes. Besimi nė Zotin obligon edhe besimin nė
botėn e ardhme dhe ēdo gjė nė tė.
A thua vėllezėr e ka parė ndonjė
njeri xhenetin dhe xhehenemin ende pa vdekur?
Po, vėllezėr tė dashur, nė mesin e
atyre njerėzve ėshtė edhe i dėrguari dhe i dashuri ynė,
Muhamedi (alejhi selam). Ai i pa ata nė natėn e Israsė
dhe tė Miraxhit dhe na lajmėroi pėr shumė gjėra qė ai i
pa aty. Si tė besohet kjo? Kjo besohet pasi tė
vėrtetohet realiteti i shpalljes sė Muhamedit (alejhi
selam).
Duhet tė besojmė ashtu siē besoi nė
tė Ebu Bekri (radiallahu anhu), meqė e njihte mirė se
kush ėshtė ai. Kur jobesimtaret i thanė me shpresė se ai
nė ato momente do tė refuzonte qė shoku i tij (alejhi
selam) kaloi gjithė atė largėsi tė madhe brenda njė
pjese tė natės.
-Ky shoku
yt mendon se shkoi nė Jerusalem (ku ėshtė Mesxhidul
Aksaja) brenda njė pjesė tė natės dhe kaloi shtatė
qiejt!- thanė ata.
-A e tha kėtė ai?- pyeti Ebu Bekri.
-Po.- u
pėrgjigjėn.
-E
vėrtetė ėshtė, unė atij i besoj se i vjen shpallja nga
qielli pėr njė kohė shumė tė shkurtėr, e si mos t’i
besoj pėr njė gjė tė tillė!- u tha Ebu Bekri.
Ja pra, vėllezėr tė nderuar, edhe ne
duhet tė besojmė nė xhenet dhe xhehenem, ashtu siē besoi
Ebu Bekri, halifi i parė i muslimanėve pas vdekjes sė
pejgamberit (alejhi selam).
Tė nderuar vėllezėr!
A thua se
pėr ēfarė na lajmėroi i dėrguari i Allahut nė lidhje me
xhehenemin?
Transmetohet nė njė hadith se
Pejgamberi (alejhi selam) e pyeti Xhibrilin (alejhi
selam). qė t’ia pėrshkruajė xhehenemin.
Xhibrili
(alejhi selam) thotė: “O Muhamed, xhehenemi ėshtė i
errėt dhe nė tė ėshtė errėsirė e madhe. Sikur njė pjesė
e xhehenemit, sa gjilpėra, tė kishte dalė nė dynja, do
ta kishte djegur tokėn dhe ēdo gjė qė ka nė tė. Sikur
njė rrobė prej rrobave tė xhehenemlinjėve tė ishte varur
nė ndonjė vend tė tokės, do ta kishte shkatėrruar
dynjanė prej erės sė rėndė qė e ka. Sikur njė pjesė e
ushqimit tė xhehenemlinjėve tė ishte sjellė nė dynja do
t’ua kishte prishur jetėn njerėzve nė kėtė dynja. Sikur
njė engjėll prej engjėjve tė xhehenemit, tė cilėt nė
numėr janė 19 dhe janė rojet kryesore tė xhehenemit, tė
ishte sjellė nė kėtė botė, do tė kishin vdekur tė gjithė
njerėzit nga pamja e shėmtuar qė ka ai engjėll. Sikur
njė rreth prej zinxhirit tė gjatė me tė cilin lidhen
xhehenemlinjtė tė ishte sjellė nė dynja, do tė ishte
shafitur toka dhe ēka ka nė tė.”
Kur e dėgjoi pejgamberi (alejhi
selam) kėtė tha: “Mjaft o Xhibril, mjaft! Dhe filloi tė
qajė, e bashkė me tė edhe xhibrili (alejhi selam).
Pejgamberi (alejhi selam) i tha: “O Xhibril, a po qan
edhe ti qė ēfarė pozite ke ti tek Allahu?!” Xhibril (alejhi
selam) vazhdon e thotė: “Ē’mė pengon mua qė Allahu tė mė
ndryshojė gjendjen time ashtu siē e ndryshoi gjendjen e
Iblisit tė mallkuar?”
Po pra, tė nderuar vėllezėr, po qan
Pejgamberi (alejhi selam), mė i dashuri i Allahut, po
qanė Xhibrili (alejhi selam) engjėlli mė i dashur i
Allahut, e si ėshtė gjendja jonė, kur dihet se njė pjesė
e madhe e njerėzve nuk i bien Allahut nė sexhde, nuk e
falin namazin? Kush mund tė garantojė se nuk do tė jemi
prej atyre qė u thuhet: “Futuni nė xhehenem.” Allahu na
mbrojttė prej xhehenemit dhe veprave tė tyre! Amin!