Imam Lalekai
thotė se e ka lajmėruar Hasan ibn Uthmani, i cili ka thėnė
se e ka lajmėruar Ahmed ibn Hamdan, i cili thotė se e ka
lajmėruar Bishėr ibn Musa, i cili thotė se e ka lajmėruar
Muauijeh ibn Amr, i cili ka thėnė se e ka lajmėruar Ebu
Is’hak, i cili thotė se e ka pyetur Euzain (nuk e kujton
pyetjen, por nga biseda e tij kuptohet se bėhet fjalė se si
do tė fitohet xheneti).
Imam Euzai
thotė:
“Bė durim duke
ndjekur sunetin dhe qėndro nė atė qė qėndroi populli (sahabėt)
dhe thuaj siē ata thanė, pėrqėndrohu nė atė qė punuan ata.
Shko nė rrugėn e tė parėve tė tu (selefėve) se ajo do tė
mjaftojė ty, ashtu siē i mjaftoi atyre. Banorėt e Shamit
ishin tė pavėmendshėm nga ky bidat (se Kurani ėshtė i
krijuar) derisa ia dėrguan atė banorėt e Irakut, ata tė
cilėt futėn nė kėtė bidat, pasi ia tėrhoqėn vėrejtjen pėr tė
dijetarėt dhe ata e thithėn (morėn) me shpejtėsi dhe filluan
ta konsideronin atė si njė gjė tė lejuar dhe kėshtu u
sprovuan me kėtė bidat. E unė nuk jam pesimist qė Allahu do
ta largojė tė keqen e kėtij bidati, derisa ata (bidatēinjtė
nė fjalė) tė bėhen pėrsėri vėllezėrit tanė, pasi u ndanė nė
fenė e tyre dhe u urryen. Nėse nė kėtė bidat do tė kishte
mirėsi, kjo nuk do tė ishte e veēantė pėr ne dhe jo pėr
sahabėt, e nėse do tė ishte e tillė nuk do t’u hiqej kjo
mirėsi sahabėve dhe tė na dhurohej neve. Dhe ju nuk jeni mė
tė mirė se ata sahabėt, pasi ata janė shokėt e profetit (alejhi
selam) tė cilėt i zgjodhi Allahu dhe dėrgoi tė dėrguarin e
Tij nė mesin e tyre e i cilėsoi ata nė fjalėn e Tij:
“Muhamedi (alejhi selam) ėshtė i dėrguari i Allahut dhe ata
qė janė me tė janė tė ashpėr ndaj mohuesve (tė Allahut) dhe
tė mėshirshėm ndėrmjet tyre. I sheh ata tė pėrkulen (nė ruku)
dhe tė lėshohen me fytyrė nė tokė (nė sexhde kur i falen
Allahut), duke kėrkuar begati nga Allahu dhe kėnaqėsitė e
Tij. Shenja e tyre (e besimit tė tyre) ėshtė nė fytyrat e
tyre nga gjurmėt e sexhdes (gjatė faljes). Ky ėshtė
pėrshkrimi i tyre nė Teurat, ndėrsa shembulli i tyre nė
Inxhil pėrshkruhet si njė farė (e mbjellė) e cila lėshon
lastarin, pastaj e forcon atė dhe ai pastaj qėndron vetė nė
trungun e vetė, duke i mrekulluar mbjellėsit, qė Ai t’i
tėrbojė mosbesimtarėt me anė tė tyre. Allahu u ka premtuar
atyre nga mesi i tyre tė cilėt besojnė (tė gjithė ata qė
besojnė nė njėsinė e Allahut, nė tė dėrguarin e Tij,
Muhamedin (alejhi selam) dhe e ndjekin fenė e Allahut,
Islamin, deri nė Ditėn e Fundit) dhe punojnė mirėsi e
drejtėsi (sipas kėtij besimi) falje dhe shpėrblim tė madh (kopshtet
e begata tė xhenetit tė pafund).” Fet’h, 29.
Pėrktheu:
Erion Sula
_____________________
1
Ai ėshtė quajtur imam i pėrpiktė,
fekih i devotshėm, Abdurrahman ibėn Amėr el Euzai. U lind
nė vitin 88 h. dhe vdiq nė vitin 158 h. (Allahu e mėshiroftė!)
Transmetoi
hadithe nga shumė tabiinė dhe ishte i pari apo kokė nė
dituri dhe punė. Ishte adhurues i fortė.
Jahja ibn Mein
thotė: “Dijetarė janė katėr: Theuri, Ebu Hanife, Maliku dhe
Euzai.”
Ebu Zura Raziu
thotė: “Nga Euzai janė transmetuar 60 mijė ēėshtje. Ai
filloi tė japė fetua kur i mbushi 25 vjeē.”
Nga thėniet e
tij tė njohura zgjedhim porosinė: “Paso atė qė kanė
transmetuar tė parėt tanė (selefėt), edhe nėse tė refuzojnė
njerėzit dhe ruaju nga thėniet e njerėzve, edhe nėse i
zbukurojnė ato.”
Pėr mė tepėr
shiko librin “El bidajetu ue nihajeh” |