Ebu Hurejre transmetoi se i Dėrguari i Allahut (sallallahu
alejhi ue selam) ka thėnė: “Ju ka ardhur juve Ramazani –
muaj i bekuar. Allahu e ka bėrė obligim pėr juve
agjėrimin e tij. Nė tė hapen dyert e xhenetit, dyert e
xhehenemit mbyllen dhe shejtanėt lidhen me zinxhir.
Allahut i pėrket njė natė nė tė, e cila ėshtė mė e mirė
se njėmijė muaj. Kushdo qė parandalohet nga e mira e
saj, atėherė ai ėshtė privuar.”
Hadithi
ėshtė pėrgėzim pėr robėrit e drejtė tė Allahut, pėr
ardhjen e muajit tė bekuar tė Ramazanit. Pejgamberi (sallallahu
alejhi ue selam) i njoftoi shoqėruesit e tij pėr ardhjen
e tij (ramazanit) dhe kjo nuk ishte vetėm njė lajmėrim i
thjeshtė. Mė saktė, qėllimi i tij ishte qė t’i pėrgėzojė
ata pėr njė kohė madhėshtore tė vitit, kėshtu qė
njerėzit e mirė tė cilėt janė tė shpejtė nė bėrjen e
punėve tė mira t’i japin vlerėn qė i takon. Kjo ėshtė
sepse Pejgamberi (sallallahu alejhi ue selam) shpjegoi
nė tė (hadith) atė ēka Allahu ka pėrgatitur pėr robėrit
e Tij nga rrugėt drejt faljes dhe kėnaqėsisė sė Tij dhe
ato janė shumė rrugė. Pra, kujtdo qė i ikė falja gjatė
muajit tė Ramazanit, atėherė ai ėshtė privuar me
privimin mė tė madh.
Prej
pėrkrahjes dhe tė mirave qė Allahu u ka dhuruar robėrve
tė Tij ėshtė ajo se Ai ka pėrgatitur pėr ta rrethana
meritore, ashtu qė tė jenė tė dobishme pėr ata qė i
binden Atij dhe njė garė pėr ata qė ngarendin tė garojnė
(nė vepra tė mira). Kėto rrethana meritore janė ēaste
pėr pėrmbushjen e shpresave duke u pėrpjekur nė
dėgjueshmėri dhe duke i larguar gabimet dhe mangėsitė mė
anė tė vetėpastrimit dhe pendimit. Nuk ka asnjė moment
tė vetėm nga kėto kohėra tė dobishme, pėrveē se Allahu
tė ketė caktuar nė tė punė tė dėgjueshmėrisė me tė cilat
njeriu mund t’i afrohet Atij. Allahu posedon gjėrat mė
tė mrekullueshme si dhurata, tė cilat Ai ia dhuron atij
qė Ai do me Mėshirėn dhe Mirėsinė e Tij.
Pra, ai
qė e arrin lumturinė e vėrtetė, ėshtė ai i cili i pėrdor
pėrparėsitė e kėtyre muajve, ditėve dhe ēasteve tė
dobishme dhe i afrohet mė shumė nė to Kujdestarit tė
tij, duke bėrė atė qė ėshtė e urdhėruar nė to prej
akteve tė bindjes.
Kėshtu,
ndoshta ai do tė kaplohet me ndonjėrėn prej shumė
bekimeve tė kėtyre rrethanave dhe tė ndihmohet nga kjo,
me njė ndihmė qė e shpėton atė nga Zjarri dhe ajo ēka
pėrmban ai, siē ėshtė nxehtėsia flakėruese.
Mundėsia
e arritjes sė Ramazanit vetvetiu ėshtė njė e mirė
madhėshtore, e dhuruar atij qė e arrin atė dhe
pėrmirėsohet me rastin e saj, duke qėndruar nė namaz
gjatė natės sė saj dhe duke agjėruar ditėn e saj. Nė tė,
ai i kthehet Mbrojtėsit tė tij – prej mosbindjes ndaj
Tij nė bindje ndaj Tij, prej harresės nė Tė nė
pėrkujtimin ndaj Tij, nga tė qenit larg prej Tij nė tė
kthyerit nga Ai nė pendim nėnshtrues.
Muslimani
duhet tė jetė i vetėdijshėm pėr tė mirat e tij dhe tė
pranojė rėndėsinė e saj. Se vėrtet, shumė njerėz janė tė
parandaluar nga tė agjėruarit, ose pėr shkak se vdesin
para se ta arrijnė atė ose sepse nuk janė nė gjendje qė
ta kryejnė atė, ose pėr shkak se e kundėrshtojnė atė dhe
largohen prej tij. Kėshtu, ai qė agjėron duhet ta
lavdėrojė Zotin e tij pėr kėtė tė mirė dhe ta pres kėtė
muaj mė gėzim dhe kėnaqėsi, sepse mirėpritet njė kohė
madhėshtore e vitit me tė gjitha rrethanat pėr kryerjen
e dėgjueshmėrisė. Ai duhet tė pėrpiqet thellėsisht nė
bėrjen e veprave tė mira. Ai duhet ta lus Allahun qė t’i
japė atij agjėrim dhe qėndrim nė namazin e natės dhe ta
pajis atė me seriozitet, entuziazėm, fuqi dhe energji nė
kėtė muaj; dhe qė Ai ta zgjojė atė prej gjumit tė tepėrt
dhe tė shkujdesur, ashtu qė ai t’i pėrdorė pėrparėsitė e
kėtyre kohėrave tė dobishme tė sė mirės.
Ėshtė e
pafat qė gjejmė se shumė njerėz nuk e dinė vlerėn e
kėtij rasti, as qė e konsiderojnė atė tė jetė i shenjtė.
Pra, muaji i Ramazanit mė nuk bėhet kohė e rėndėsishme
pėr dėgjueshmėri, adhurim, lexim Kurani, dhėnie tė
lėmoshės dhe pėrkujtimin e Allahut. Mė saktė, pėr disa
njerėz, kjo bėhet kohė e rėndėsishme pėr ta qė ta
larmojnė ushqimin dhe pijet e tyre dhe pėr pėrgatitjen e
gjellėve tė ndryshme para se tė fillojė muaji. Disa
njerėz tė tjerė nuk e njohin Ramazanin, pėrveē si njė
muaj tė pagjumėsisė dhe tubimeve periodike tė
vazhdueshme, derisa flenė ditėn. Kjo ėshtė deri nė pikėn
qė disa prej tyre flenė pas kohės sė namazeve tė
detyrueshme, duke mos i falur ato me xhemat apo nė kohėn
e duhur tė tyre. Njerėzit e tjerė nuk e njohin
ramazanin, pėrveē si njė kohė tė rėndėsishme pėr
udhėheqjen e ēėshtjeve tė kėsaj bote, e jo si kohė tė
rėndėsishme pėr udhėheqjen e ēėshtjeve tė jetės sė
pėrtejme. Kėshtu, ata punojnė zellshėm nė tė, duke bėrė
shitblerje dhe duke qėndruar nė zonat e tregjeve, si
pasojė duke e lėnė xhaminė. Dhe kur falen me njerėz, ata
e bėjnė kėtė nė mėnyrė tė ngutshme. Kjo, sepse ata e
gjejnė kėnaqėsinė e tyre nė tregje. Kjo ėshtė pėrmasa
deri nė tė cilėn nocionet dhe pikėpamjet e ramazanit
janė ndryshuar.
Disa nga
selefėt thoshin: “Vėrtet, Allahu, mė i Larti, e ka bėrė
muajin e ramazanit njė muaj tė garimit pėr krijesat e
Tij, nė tė cilin ata mund tė garojnė me njėri-tjetrin
pėr kėnaqėsinė e Tij, duke iu bindur Atij. Kėshtu, njė
grup vjen sė pari dhe ata kanė sukses dhe grupi tjetėr
vjen i fundit dhe ata dėshtojnė.”
Po ashtu,
individi nuk e di nėse ky ėshtė ndoshta ramazani i
fundit qė do ta shoh nė jetėn e tij, nėse ai e pėrfundon
atė. Sa burra, gra dhe fėmijė kanė agjėruar me ne vitin
e kaluar dhe janė shtrirė tashmė tė varrosur nė
thellėsitė e tokės, duke u varur nė veprat e mira tė
tyre. Ata kanė pritur qė tė agjėrojnė shumė e mė shumė
ramazanė. Ngjashėm, edhe ne po ashtu do tė ndjekim
rrugėn e tyre. Prandaj, muslimanit i takon qė t’i
gėzohet kėtij rasti madhėshtor pėr dėgjueshmėri. Ai
s’duhet ta refuzojė atė, por nė vend tė kėsaj tė
angazhohet nė atė qė do t’i bėjė dobi atij dhe nė atė qė
do tė bėjė tė mbeten ndikimet e tija. Ēfarė ėshtė tjetėr
ai, pėrveē njė numėr ditėsh tė cilat agjėrohen njėra pas
tjetrės dhe tė cilat pėrfundojnė shpejt.
Allahu na
bėftė ne edhe juve, prej atyre tė cilėt janė mė tė
shquarit nė bėrjen e veprave tė mira!