Talkini apo telkini i cili praktikohet tek ne pas
varrimit tė tė vdekurit (t`i pėrkujtosh tė vdekurit pasi
ėshtė varrosur tė thotė shehadetin) nuk ka ndonjė
argument pėr atė, ajo konsiderohet bid'at dhe jo e
lejuar.
Ajo qė ėshtė synet sa i pėrket telkinit ėshtė tė
pėrkujtosh personin qė ėshtė nė ēastet e vdekjes me
fjalėn LA ILAHE IL-LA-ALLAH ashtu siq ka vepruar
Muhamedi alejhi selam kur prezentoi ēastet e vdekjes sė
axhės sė tij Ebu Talibit ai e pėrkutoi me kėtė fjalė
por Ebu Talibi nuk e tha.
Ajo qė kėrkohet tė veprohet pas varrosjes sė tė vdekurit
ėshtė qė tė qėndrohet pranė tij dhe tė bėhėt dua (lutje)
pėr tė vdekurin me gjithė shpirt (me sinqeritet),
kėrkohet ta forcoj All-llahu s.u.t. atė (tė vdekurin)
dhe urdhėrohen qė ata qė janė tė pranishėm ta bėjnė
kėtė. Kjo ėshtė sipas hadithit tė Uthman ibn Affanit
radijallahuanhu:Resulullahu s.a.v.s. pasi pėrfundonte
varrimin e tė vdekurit qėndrone pranė tij dhe thoshte:
"Kėkoni falje pėr vėllain tuaj dhe lutuni pėr tė qė ta
forcojė All-llahu s.u.t. sepse ai tani pyetet.” (trans.
Ebu Davudi, Hakimi, Bejhikiu).