A janė
tė pranuar tek Allahu shiitėt? Si ėshtė formuar pėr herė
tė parė kjo ndarje apo sekt dhe nga kush ėshtė formuar?
Pėrgjigja:
Falenderimet i takojnė Allahut, paqja dhe bekimet e Tij
qofshim mbi tė dėrguarin e Tij Muhamed, mbi familjen,
shokėt dhe tė gjithė ata qė ndjekin rrugėn e tij deri nė
Ditėn e Gjykimit.
Shiitėt apo shijat janė njėri nga sektet qė fillet i ka
nga njė person i quajtur Abdullah Ibėn Sebe, i cili
jetoi nė kohėn e sahabėve dhe e pranoi Islamin
syefaqėsisht. Filloi tė shfaq dashurinė ndaj ehli bejtit
(familjės sė Profetit salallahu alejhi ue selem). Pastaj
filloi nė lavdėrimin e Aliut dhe e teproi saqė i mveshi
disa tipare hyjnore (si pagabueshmėrinė, etj), prandaj
shpalli se atij i takonte e drejta nėn udhėheqjen e
muslimanėve pas Profetit (salallahu alejhi ve selem).
Sekti
shiit kaloi nė ekstremizėm nė lavdėrimin dhe ngritjen e
familjes sė Resulullahut, saqė disave prej tyre u dhanė
edhe tipare tė Zotit imamėve tė tyre.
Mėsimet e tyre janė pėrplot devijime dhe bestytni si
fyrje tė sahabėve, pretendimi se Kurani ėshtė i mangėt,
besimi nė pagabueshmėrinė e imamėve tė tyre, pretendimit
nė “rexha” (ringjalljes sė Ebu Bekrit dhe Umerit, si dhe
kryqėzimit tė tyre), urrejtjes sė ashpėr tė ehli sunetit
(sunive) dhe shumė e shumė bestytnive tė tjera tė kota,
qė nuk po i pėrmendim kėtu.
Ajo qė
ėshtė mė e rrezikshme tek ata ėshtė qėndrimi i tyre qė e
quajnė “tukje” qė do tė thotė fshehje (mbulim) i besimit
tė vėrtetė (qė kanė nė zemėr) ndaj tė tjerėve.
Kėshtu
qė ata e kanė bazė nė fenė e tyre gėnjeshtrėn, prandaj
duke u nisur nga kjo kur ata akuzohen me bestytni qė i
kanė fe nė sektin e tyre, (si thėnia se Kurani ėshtė i
mangėt dhe tė ngjashme), menjėherė mundohen tė pastrohen
nga kjo me “tukje” duke thėnė se kjo ėshtė shpifje ndaj
tyre. Kurse ky qėndrim (se Kurani ėshtė i mangėt) ėshtė
i pėrhapur dhe qėndron nė tė gjitha librat e tyre qė ata
i konsiderojnė bazė tek ata. Ky ėshtė edhe shkaku pse
shumė prej muslimanėve qė nuk kanė njohuri shumė rreth
tyre tė mashtrohen nga ky qėndrim i tyre (ėshtė fjala
pėr “tukjen” qė e bėjnė) dhe tė kenė deri diku mendim tė
mirė ndaj tyre. Kjo e tėra ėshtė nga mosnjohja e
tėrthortė e bazave tė tyre qė ata i besojnė dhe e
konsiderojnė fe.
Tė
gjitha kėto qė u thanė mė lartė dhe pėt shumė gjėra dhe
besime tė tjera qė i ka ky sekt na dėshmon se ky sekt
ėshtė vetėm njėri nga ato shtatėdhjet e dy grupet e
devijuara qė pėrmenden nė hadith. Prandaj ky sekt jo qė
nuk ėshtė i pranuar tek Allahu, mirėpo janė nga ata qė
kanė pėrēarė umetin dhe kanė futur shumė devijime qė
Islami dhe muslimanėt janė tė pastėr prej tyre.
Nė
fund, themi se kėtu nuk ėshtė vendi tė zgjerohemi mė
shumė nė shpjegimin e mėsimeve dhe devijimeve tė kėtij
sekti, por juve pėr mė shumė, ju kėshillojmė tė lexoni
librin i cili ėshtė i pėrkthyer nė gjuhėn shqipe me
titull “Disa bindje tė shiitėve” shkruar Abdullah
Muhamed.