A lejohet
mashkulli t’i kapė flokėt gėrsheta apo t’i ketė flokėt
e gjata?
Pyetja:
A lejohet
mashkulli t’i kapė flokėt gėrsheta apo t’i ketė flokėt
e gjata, kur dihet se Muhamedi (alejhi selam) i ka pasur
flokėt e gjata?
Pėrgjigja:
Falėnderimet i takojnė Allahut, paqja dhe bekimet e Tij
qofshim mbi tė dėrguarin e Tij Muhamed, mbi familjen,
shokėt dhe tė gjithė ata qė ndjekin rrugėn e tij deri nė
Ditėn e Gjykimit.
Muslimani
kėrkohet tė jetė i pėrgjegjshėm nė formėn e dukjes sė
tėrė trupit dhe flokėve, pasi Allahu ėshtė i Bukur dhe e
do bukurinė, ashtu siē vėrtetohet nė hadithe tė sakta.
Gjithashtu, Resulullahu (salallahu alejhi ue selem)
kujdesej nė mirėmbajtjen e flokėve, duke i krehur ato,
lyer me vaj, etj.
Resulullahu (salallahu alejhi ue selem) thotė: “Kush
ka flokė, le t`i mirėmbajė ato (me pėrkujdesje).”
Kėtė hadith e bėn tė saktė imam Albani nė “Sahih el-xhami”.
Por, ajo
qė vėrtetohet nga ai gjithashtu ėshtė, ashtu siē tregon
Tirmidhiu nė librin “Shemail Muhamedije”,
“Tiparet (cilėsitė) e Muhamedit (bekimi dhe paqja
qofshin mbi tė!)” se Resulullahu (salallahu alejhi
ue selem) i krihte flokėt jo gjithmonė, por nganjėherė.
Do tė thotė se me pėrkujdesje duhet tė mos teprohet,
ashtu siē ėshtė bėrė traditė e shumė tė rinjve tė cilėt
humbin kohė tė tėra nė pasqyrė, duke u munduar tė
zgjedhin stilet mė tė pėrshtatshme pėr flokėt e tyre.
Tendenca pėr t`u zbukuruar tej mase nuk duhet tė jetė
nga natyra e djemve, pasi ajo ėshtė natyrė e femrave.
Prandaj kjo traditė qė po e shohim nė kėtė kohė nga
djemtė duhet tė reduktohet mjaft.
Pas
kėsaj hyrje tė nevojshme themi se zgjatja e flokėve
ėshtė njė nga gjėrat qė nuk ka ardhur feja nė ndalimin e
saj apo urdhėrimin nė tė, por ajo ėshtė nga ēėshtjet pėr
tė cilat ka heshtur legjislacioni Islam rreth tij.
Prandaj lejohet zgjatja dhe mos zgjatja e tyre dhe
lejohet qė mashkulli t’i ketė flokėt e gjata, t’i lidhė
ato apo t’i thurė gėrshet. Transmetohet nga Ebu Davudi,
Ibėn Maxhe dhe Imam Ahmedi nga Muxhahidi i cili ka
thėnė: “Umu Hani`ė (ishte nga sahabijet, Allahu qoftė i
kėnaqur me tė) thotė: ‘Resulullahu
(salallahu alejhi ve selem) ka ardhur nė Mekė duke i
pasur katėr bishtaleca (flokė tė thurura gėrshet)’.”
Ibėn
Kajimi nė librin “Zadu mead” thotė: “Resulullahu
(bekimi dhe paqja qofshin mbi tė!) i kishte flokėt qė ia
mbulonin veshėt dhe deri te supet. Kur i rriteshin
flokėt i bėnte ato katėr gėrshetė.”
Ajo qė
ėshtė e ndaluar kėtu ėshtė tė mos jetė pėr qėllim pasimi
i jobesimtarėve, pasi kjo ėshtė e ndaluar. Gjithashtu,
nė kėtė rast ndalohet tė bėhet zgjatja e tyre dhe
pėrzgjedhja e frizurave nė formėn se si e bėjnė atė
femrat, pasi kjo ėshtė ngjasim i femrave.
Sė fundi,
mė duhet tė bėjė njė vėrejtje tė domosdoshme nė kėtė
ēėshtje. Ajo ėshtė se disa nga vėllezėrit tanė i zgjasin
flokėt dhe kur ata pyeten pėr shkakun thonė se kėtė e
bėjnė me qėllim tė praktikimit tė sunetit, pasi siē
kuptuam mė lartė edhe Resulullahu (bekimi dhe paqja
qofshin mbi tė!) nganjėherė i mbante tė gjata. Ėshtė e
vėrtetė se nėse muslimani e bėn kėtė pėr qėllimin e
lartpėrmendur, ai do tė ketė shpėrblim, por ajo qė nuk
ėshtė e saktė kėtu ėshtė ajo qė e pėrmend shej Muhamed
Salih Uthejmin ku thotė:
“Por, i tėrė problemi dhe fatkeqėsia ėshtė se ata tė
cilit i zgjasin qimet e kokės nuk i zgjasin qimet e
mjekrės, pastaj ata pretendojnė se me kėtė pasojnė
Resulullahun (salallahu alejhi ue selem), kurse ata me
kėtė nuk janė tė sinqertė. Ata me kėtė pasojnė epshet e
tyre dhe vėrehet se nuk janė tė sinqertė nė pasimin e
Profetit (bekimi dhe paqja qofshin mbi tė!) pasi ata
neglizhojnė ēėshtje tė fesė qė janė nga tė domosdoshmet
si lėshimi i mjekrės, pėr shembull, ndėrkohė qė ata janė
tė urdhėruar t`i lėshojnė mjekrat. Apo neglizhojnė nė
faljen e namazit dhe vaxhibe tė tjera. Gjėra qė aludojnė
se ata me zgjatjen e flokėve nuk kanė qėllim afrimin tek
Allahu, e as pasim tė Profetit (salallahu alejhi ue
selem). Por ata e bėnė kėtė pasi u pėlqeu.”
(“Mexhmu fetava Ibėn Uthejmin”, vėll.11, f.119)