1.
Zemra, ky organ mė madhėsinė e grushtit tė shtrėnguar tė
njeriut tė rritur qė peshon 200-300 gr duke marrė
parasysh fuqinė e saj marramendėse, nė momentin e
tkurrjes aq i jep shtytje tė madhe gjakut, sa qė
shpejtėsia e lėvizjes sė gjakut nė fillim tė aortės (nė
njė diametėr tė tillė) sipas kardiologėve ėshtė 5 metra
nė sekondė.
2.
Truri, organi me kompleks i trupit tė njeriut qė njihet
me emrin super mrekullia e botės sė gjallė, ka aftėsi
t’i pėrpunojė informatat mė miliona miliarda herė mė
shpejtė se kompjuterėt e sotėm mė modern dhe mė tė
sofistikuar.
3.
Mjafton ta zgjasim dorėn kur ta pėrshėndesim ndonjė mik,
tė harxhohen mė miliona molekula tė ATP-sė nė formė tė
tė cilave bėhet grumbullimi i energjisė nė organizmin e
njeriut.
4.
Vetėm sa njė kokėrr e fasules sa zė vend nė trurin e
njeriut ka aftėsi tė mbajė nė mend tė gjithė numrat e
telefonit qė ekzistojnė nė botė.
5.
Kapilarėt e gjakut, si degėt mė tė vogla tė enėve tė
gjakut qė janė urė lidhėse nė mes tė arteriolave dhe
venulave si dhe urė lidhėse nė mes kėtyre tė fundit dhe
lėngut ekstracelular mund tė arrijnė gjatėsinė 160-180
km.
6.
Molekula e ADN-sė nė strukturėn e vet pėrmban
2.000-10.000.000 ēifte nukleotidesh (tė cilat janė
gjithsej 4 adenozin-monofostati-AMP, guanozin-monofostati-GMP,
citidin monofostati-CMP, dhe timidin-monofostati-TMP ).
Nėse molekulat e ADN-sė do tė kishte vetėm 1.000 ēifte
nukleotidesh dhe duke marrė pėr bazė se janė 4
nukleotide, aq e madhe ėshtė mundėsia e kombinimeve tė
kėtyre nukleotidėve sa qė e kalon tėrė numrin e atomeve
sa mund tė ekzistojnė nė tėrė universin.
7.
Roli i enzimave nė organizėm ėshtė katalizimi
(pėrshpejtimi) i procesit tė zbėrthimit tė ushqimit nė
organet tretėse tė njeriut. Ėshtė vėrtetuar se njė
enzimė mund tė katalizoj zbėrthimin e 10.000-1.000.000
molekulave tė substratit (substancės sė tretur) brenda 1
minute. Efikasiteti i veprimit tė enzimės ėshtė tejet i
madh, sepse njė enzime mund tė pėrshpejtojnė procesin e
zbėrthimit tė 10.000.000 – 10.000.000.000 herė.
8.
65% tė peshės trupore tė organizmit tė njeriut e pėrbėn
uji, dhe ajo qė e mban ekuilibrin e lėngjeve nė
organizėm ėshtė shtypja osmotike. Po tė mos ishte
shtypja osmotike, atėherė do tė ndodhte mė e keqja, e
gjithė sasia e lėngjeve do tė binte nė fund.
9.
Me filtrim kuptojmė kalimin e ujit dhe molekulave me
peshė tė vogėl molekulare dhe pengimin e kalimit tė
molekulave mė peshė molekulare mė tė madhe si
eritrocitet, proteinat etj., nga gjaku nė veshkė. Ky
filtrim bėhet nė nivel tė glomerulėve tė cilat pėrbėjnė
pjesėn filtruese tė nefronėve. E nėse do t’i kishim
bashkuar glomerulėt nė mes vete tė tė dy veshkave,
atėherė do tė kishin formuar njė sipėrfaqe filtruese
deri nė 12 metra katror.
10. Qeliza si njėsia themelore e tė gjitha qenieve tė
gjalla qė shihet vetėm mė anė tė mikroskopit elektronik
dhe qė ėshtė shumė mė e vogėl dhe atė dhjetėra ose
qindra herė se sa shpuarja e gjilpėrės, pėr nga
kompleksiteti i saj i pakrahasueshėm dhe i
papėrsėritshėm dhe duke marrė parasysh funksionet e saj
tė panumėrta, sipas njohėsve mė tė mirė tė biologjisė
molekulare mund tė krahasohet me metropolet mė tė mėdha
botėrore, si Hong Kongu, Nju Jorku, Tokio, Kajro, Rio de
Zhanerio etj.
11. Mandibulla-nofulla e poshtme aq fortė ėshtė e
nyjėtuar me eshtrat e kafkės, pra mė ashtin temporal-temblor
sa qė sipas anatomėve mund tė mbaj pezull deri nė 1.000
kg pa u kėputur fare artikulacioni mė eshtrat e kafkės.
12. Nėse grumbullojmė shumė molekula tė vogla tė ADN-sė
tė cilat ndodhen nė kromozomet e bėrthamės sė qelizave
tė njeriut (funksioni i tė cilave ėshtė bartja e tėrė
informacionit gjenetik prej gjeneratės nė gjeneratė) aq
sa mbushet plotėsisht njė lugė ka kapacitet tė pėrmbajė
informacion sa tė gjitha librat si dhe volumet e tyre qė
janė botuar deri mė sot nė botė.
13. Numri i pėrgjithshėm i eritrociteve sa ka nė gjakun
e organizmit tė njeriut tė shėndoshė tek meshkujt
arrijnė shifrėn nga 2 bilion e 200 miliard deri nė 2
bilion e 900 miliard eritrocite, kurse tė femrat numri i
eritrociteve ėshtė mė i vogėl dhe atė nga 1 bilion e 900
miliard e deri ne 2 bilion e 450 miliard eritrocite. Po
tė bėnim shtrirjen e tė gjitha eritrociteve sa gjenden
nė gjakun e organizmit tė njeriut, atėherė do tė arrinin
njė sipėrfaqe tė pėrgjithshme deri nė 300 m2.
14. Rrezet e Diellit mund tė ndikojnė nė mėnyrė jo tė
drejtpėrdrejtė (varg pas vargu) nė tretjen e ushqimit e
pėrmes kėsaj edhe nė gjendjen e pėrgjithshme tė
organizmit. Pra, kjo ju bėn tė kuptojmė se nė natyrė
kemi edhe kėsi lloj bashkėveprimesh nga niveli molekular
nė atė planetar. Nėse nuk besoni lexoni. Gjendja e
pėrgjithshme e organizmit varet nga sasia dhe lloji i
ushqimit qė ne e hamė, tretja e ushqimit nė lukth varet
nga enzimat qė vijnė nga organet fqinje tė lukthit
mėlēia dhe pankreasi nė tė cilat sintetizohen nė kėto
enzima. Sintetizimi i enzimave varet nga puna dhe
funksionimi i kėtyre organeve, kurse funksioni kėtyre
organeve varet direkt nga sasia e oksigjenit, tė cilin e
sjell gjaku nga mushkėritė kur mbushen mė ajėr. Sasia e
oksigjenit varet nga puna e bimėve (botės bimore) qė e
lirojnė oksigjenin gjatė procesit tė fotosintezės. Puna
e bimėve (kryerja e procesit tė fotosintezės) varet nga
sasia e rrezeve tė Diellit tė cilat arrijnė nė tokė pas
depėrtimit tė shtresės ozonike tė mbėshtjellėsit
atmosferik tė tokės.