Hytbe

Shkencore
Urtėsi

Ėndėrrat

Ligjėrata

Ilahi

Faqja juaj

Faqja kryesore

Kuran

Hadith
Akide

Fikh

Tefsir

Tema

Pyetje

 

www.albislam.com
 
www.fjalaebukur.com
 
www.ankebut.com
 
www.krenaria.com
 
www.dritaebesimit.com
 
www.audionur.com
 

 
 
 
 
 
 
 
 
A dini se...

1. Zemra, ky organ mė madhėsinė e grushtit tė shtrėnguar tė njeriut tė rritur qė peshon 200-300 gr duke marrė parasysh fuqinė e saj marramendėse, nė momentin e tkurrjes aq i jep shtytje tė madhe gjakut, sa qė shpejtėsia e lėvizjes sė gjakut nė fillim tė aortės (nė njė diametėr tė tillė) sipas kardiologėve ėshtė 5 metra nė sekondė.

2. Truri, organi me kompleks i trupit tė njeriut qė njihet me emrin super mrekullia e botės sė gjallė, ka aftėsi t’i pėrpunojė informatat mė miliona miliarda herė mė shpejtė se kompjuterėt e sotėm mė modern dhe mė tė sofistikuar.  

3. Mjafton ta zgjasim dorėn kur ta pėrshėndesim ndonjė mik, tė harxhohen mė miliona molekula tė ATP-sė nė formė tė tė cilave bėhet grumbullimi i energjisė nė organizmin e njeriut.

4. Vetėm sa njė kokėrr e fasules sa zė vend nė trurin e njeriut ka aftėsi tė mbajė nė mend tė gjithė numrat e telefonit qė ekzistojnė nė botė.

5. Kapilarėt e gjakut, si degėt mė tė vogla tė enėve tė gjakut qė janė urė lidhėse nė mes tė arteriolave dhe venulave si dhe urė lidhėse nė mes kėtyre tė fundit dhe lėngut ekstracelular mund tė arrijnė gjatėsinė 160-180 km.

6. Molekula e ADN-sė nė strukturėn e vet pėrmban 2.000-10.000.000 ēifte nukleotidesh (tė cilat janė gjithsej 4 adenozin-monofostati-AMP, guanozin-monofostati-GMP, citidin monofostati-CMP, dhe timidin-monofostati-TMP ). Nėse molekulat e ADN-sė do tė kishte vetėm 1.000 ēifte nukleotidesh dhe duke marrė pėr bazė se janė 4 nukleotide, aq e madhe ėshtė mundėsia e kombinimeve tė kėtyre nukleotidėve sa qė e kalon tėrė numrin e atomeve sa mund tė ekzistojnė nė tėrė universin.

7. Roli i enzimave nė organizėm ėshtė katalizimi (pėrshpejtimi) i procesit tė zbėrthimit tė ushqimit nė organet tretėse tė njeriut. Ėshtė vėrtetuar se njė enzimė mund tė katalizoj zbėrthimin e 10.000-1.000.000 molekulave tė substratit (substancės sė tretur) brenda 1 minute. Efikasiteti i veprimit tė enzimės ėshtė tejet i madh, sepse njė enzime mund tė pėrshpejtojnė procesin e zbėrthimit tė 10.000.000 – 10.000.000.000 herė.

8. 65% tė peshės trupore tė organizmit tė njeriut e pėrbėn uji, dhe ajo qė e mban ekuilibrin e lėngjeve nė organizėm ėshtė shtypja osmotike. Po tė mos ishte shtypja osmotike, atėherė do tė ndodhte mė e keqja, e gjithė sasia e lėngjeve do tė binte nė fund.

9. Me filtrim kuptojmė kalimin e ujit dhe molekulave me peshė tė vogėl molekulare dhe pengimin e kalimit tė molekulave mė peshė molekulare mė tė madhe si eritrocitet, proteinat etj., nga gjaku nė veshkė. Ky filtrim bėhet nė nivel tė glomerulėve tė cilat pėrbėjnė pjesėn filtruese tė nefronėve. E nėse do t’i kishim bashkuar glomerulėt nė mes vete tė tė dy veshkave, atėherė do tė kishin formuar njė sipėrfaqe filtruese deri nė 12 metra katror.

10. Qeliza si njėsia themelore e tė gjitha qenieve tė gjalla qė shihet vetėm mė anė tė mikroskopit elektronik dhe qė ėshtė shumė mė e vogėl dhe atė dhjetėra ose qindra herė se sa shpuarja e gjilpėrės, pėr nga kompleksiteti i saj i pakrahasueshėm dhe i papėrsėritshėm dhe duke marrė parasysh funksionet e saj tė panumėrta, sipas njohėsve mė tė mirė tė biologjisė molekulare mund tė krahasohet me metropolet mė tė mėdha botėrore, si Hong Kongu, Nju Jorku, Tokio, Kajro, Rio de Zhanerio etj.

11. Mandibulla-nofulla e poshtme aq fortė ėshtė e nyjėtuar me eshtrat e kafkės, pra mė ashtin temporal-temblor sa qė sipas anatomėve mund tė mbaj pezull deri nė 1.000 kg pa u kėputur fare artikulacioni mė eshtrat e kafkės.

12. Nėse grumbullojmė shumė molekula tė vogla tė ADN-sė tė cilat ndodhen nė kromozomet e bėrthamės sė qelizave tė njeriut (funksioni i tė cilave ėshtė bartja e tėrė informacionit gjenetik prej gjeneratės nė gjeneratė) aq sa mbushet plotėsisht njė lugė ka kapacitet tė pėrmbajė informacion sa tė gjitha librat si dhe volumet e tyre qė janė botuar deri mė sot nė botė.

13. Numri i pėrgjithshėm i eritrociteve sa ka nė gjakun e organizmit tė njeriut tė shėndoshė tek meshkujt arrijnė shifrėn nga 2 bilion e 200 miliard deri nė 2 bilion e 900 miliard eritrocite, kurse tė femrat numri i eritrociteve ėshtė mė i vogėl dhe atė nga 1 bilion e 900 miliard e deri ne 2 bilion e 450 miliard eritrocite. Po tė bėnim shtrirjen e tė gjitha eritrociteve sa gjenden nė gjakun e organizmit tė njeriut, atėherė do tė arrinin njė sipėrfaqe tė pėrgjithshme deri nė 300 m2.

14. Rrezet e Diellit mund tė ndikojnė nė mėnyrė jo tė drejtpėrdrejtė (varg pas vargu) nė tretjen e ushqimit e pėrmes kėsaj edhe nė gjendjen e pėrgjithshme tė organizmit. Pra, kjo ju bėn tė kuptojmė se nė natyrė kemi edhe kėsi lloj bashkėveprimesh nga niveli molekular nė atė planetar. Nėse nuk besoni lexoni. Gjendja e pėrgjithshme e organizmit varet nga sasia dhe lloji i ushqimit qė ne e hamė, tretja e ushqimit nė lukth varet nga enzimat qė vijnė nga organet fqinje tė lukthit mėlēia dhe pankreasi nė tė cilat sintetizohen nė kėto enzima. Sintetizimi i enzimave varet nga puna dhe funksionimi i kėtyre organeve, kurse funksioni kėtyre organeve varet direkt nga sasia e oksigjenit, tė cilin e sjell gjaku nga mushkėritė kur mbushen mė ajėr. Sasia e oksigjenit varet nga puna e bimėve (botės bimore) qė e lirojnė oksigjenin gjatė procesit tė fotosintezės. Puna e bimėve (kryerja e procesit tė fotosintezės) varet nga sasia e rrezeve tė Diellit tė cilat arrijnė nė tokė pas depėrtimit tė shtresės ozonike tė mbėshtjellėsit atmosferik tė tokės.

Pėrgatiti: Feriz Bytyēi

26.01.2007

                                                      www.klubikulturor.com