Hytbe

Shkencore
Urtėsi

Ėndėrrat

Ligjėrata

Ilahi

Faqja juaj

Faqja kryesore

Kuran

Hadith
Akide

Fikh

Tefsir

Tema

Pyetje

 

www.albislam.com
 
www.fjalaebukur.com
 
www.ankebut.com
 
www.krenaria.com
 
www.dritaebesimit.com
 
www.audionur.com
 
www.pertymoter.net
 
www.islamgjakova.net
 

 
 
 
 
 
 
 
 

Tė pėrgatitemi pėr ahiret

Falėnderimi i qoftė Allahut, i Cili thotė: “E, pėr atė qė i pat frikė paraqitjes para Zotit tė vet, janė dy xhenete.” (Rahman, 46). Paqja dhe shpėtimi i Allahut qoftė pėr tė Dėrguarin e Tij, i cili thotė: “Pasha Allahun, sikur ta dinit ju ēka di unė, do tė qeshnit pak e do tė qanit shumė.” (Sahihu i Buhariut, 4621,6486, 7295 dhe Sahihu i Muslimit, 2359)
Kėnaqėsia e Allahut qoftė mbi sahabėt, tė cilėt qanė kur e dėgjuan kėtė hadith.
Ėshtė e drejtė tė kemi frikė nga ajo ditė me tė cilėn tė gjithė do tė pėrballemi. Dita e Ringjalljes ėshtė dita e fatkeqėsisė dhe e keqardhjes sė thellė (pendimit). Ajo ėshtė dita e gjatė, nė tė cilėn tė gjithė njerėzit do tė qėndrojnė pėrpara Zotit tė tyre. Nė kėtė ditė, frika do tė bėjė qė edhe gruaja shtatzėnė ta braktisė foshnjėn e saj. Njerėzit do tė jenė si tė dehur; ata nuk janė tė dehur, porse frika nga Dėnimi i Allahut do t’i bėjė nė kėtė gjendje. Nė kėtė ditė, prej frikės sė madhe qė do tė ketė, fėmija do tė bėhet me flokė tė thinjura.
Duhet tė fillojmė e tė pėrgatitemi seriozisht pėr kėtė ditė. Atė ditė vendoset se ku do tė pėrfundojmė pėrgjithmonė, nė xhenet, apo ruana Zot, nė xhehenem. Ata qė hyjnė nė xhenet do tė jetojnė aty nė pėrjetėsi me gėzime dhe lumturi tė pandėrprerė, ndėrkohė qė ata qė do tė hyjnė nė xhehenem do tė ballafaqohen me mundime dhe do tė qėndrojnė aty duke shijuar dhembjet pėrjetėsisht.
Sidoqoftė, ne duhet tė kemi njė pikėpamje optimiste pėr Zotin tonė. Mėshira e Tij ėshtė vėrtetė shumė e gjerė pėr ata qė besuan dhe adhuruan vetėm Atė me sinqeritet dhe gjithmonė do tė kenė pėrparėsi kundrejt Zemėrimit tė Tij. I Dėrguari i Allahut, paqja dhe shpėtimi i Zotit qoftė mbi tė, na ka thėnė se Allahu ėshtė mė i mėshirshėm pėr ne sesa njė nėnė e pėrkushtuar ndaj fėmijės sė saj tė porsalindur. (Sahihu i Buhariut, 5999 dhe Sahihu i Muslimit, 2754)
Frika qė kemi pėr Ditėn e Ringjalljes (Gjykimit) duhet tė na motivojė qė tė jemi mė tė pėrkushtuar nė adhurim ndaj Zotit tonė dhe mė tė gatshėm pėr tė bėrė vepra tė mira. Duhet tė falemi dhe tė agjėrojmė mė shpesh, tė shtojmė mundėsitė dhe pėrpjekjet tona si dhe tė bėjmė haxhin. Duhet tė sillemi mirė me familjen tonė dhe tė tregojmė dashamirėsi dhe nder pėr prindėrit tanė. Ka mėnyra tė ndryshme pėr tė bėrė mirė. Kjo frikė na ndihmon tė pėrmbahemi nga veprat e liga dhe mosbindja ndaj Allahut. Kjo frikė do tė ketė efekt pozitiv te ne. Nuk ėshtė njė frikė negative, e cila na bėn pasivė dhe na i humb shpresat nga Mėshira e Allahut.
Aktivitetet vijuese e ndihmojnė shumė muslimanin qė tė pėrgatitet pėr kėtė ditė tė frikshme: “Ditės kur ata do tė dalin (prej varrezave) nė shesh, e Allahut nuk mund t’i fshihet asnjė gjė e tyre.” (Gafir, 16)
Duhet ta lexojmė Kuranin dhe tė meditojmė pėr kuptimin e tij. Duhet t’i kemi parasysh rregullat e tij, ta vlerėsojmė tė mirėn qė na premton dhe paralajmėrimet qė na jep. Duhet ta lexojmė jetėn e tė Dėrguarit tė Zotit, paqja dhe shpėtimi i Zotit qoftė mbi tė. Duhet ta studiojmė se si e udhėhoqi veten nė bindje e dėgjueshmėri ndaj Allahut dhe se si u pėrmbajt nga abuzimi dhe privilegjet e kėnaqėsive tė kėsaj bote. Duhet tė lexojmė edhe biografinė e sahabėve dhe tė atyre qė i pasuan, se si u pėrpoqėn qė tė arrijnė suksesin dhe shpėtimin nė ahiret.
Shpesh duhet tė mendojmė edhe pėr pashmangshmėrinė e vdekjes. Duhet tė jemi tė vetėdijshėm pėr gjykimin qė pason nė varr deri nė Ringjallje. Duhet ta parafytyrojmė veten tonė pėrpara Allahut, pėrpara Atij qė ėshtė mė i Sakti dhe mė i Drejti. Duhet tė mendojmė rreth urės, tė cilėn do tė duhet ta kalojmė nė mėnyrė qė tė arrijmė shpėtimin, njė urė nga e cila shumė do tė rrėshqasin dhe do tė pėrfundojmė nė shkatėrrim. Duhet tė mendojmė pėr kėnaqėsinė qė do ta pėrjetojnė banorėt e xhenetit dhe pėr vuajtjet e pikėllimet qė do tė pėrjetojnė banorėt e Zjarrit. Duhet tė na bjerė ndėr mend shpesh se vdekja mund tė na kapė nė ēdo ēast tė jetės. Si do ta takojmė Zotin tonė? A duam tė na zėrė vdekja duke qenė tė devotshėm, apo tė zhytur nė mėkate?
Ibn Omeri, Zoti qoftė i kėnaqur prej tij, tregon se njėherė i Dėrguari i Zotit, paqja dhe shpėtimi i Zotit qoftė mbi tė, e vendosi dorėn e vet mbi supin e tij dhe i tha: “Jeto nė kėtė botė si tė jesh i huaj apo kalimtar rruge.” Kurse vetė Ibn Omeri thoshte: “Kur tė ngrysesh, mos e prit mėngjesin, kurse kur tė gdhihesh, mos e prit mbrėmjen. Merr nga shėndeti yt pėr nė rast sėmundjeje dhe nga jeta jote pėr nė rast vdekje.” (Sahihu i Buhariut, 6416)
Nevojitet qė tė studiojmė seriozisht dhe tė pajisemi me dituri islame. Kur tė pajisemi mė shumė me dije fetare, do tė bėhemi mė tė vetėdijshėm pėr Allahun dhe do t’i frikėsohemi Atij ashtu siē e meriton. Allahu thotė: “Po Allahut ia kanė frikėn nga robėrit e Tij, vetėm dijetarėt.” (Fatir, 28)
Duhet tė shoqėrohemi me njerėz tė sinqertė, veēanėrisht me njerėz tė cilėt kanė dituri islame dhe janė tė preokupuar pėr thirrjen e tė tjerėve nė Islam. Gjithashtu, duhet t’i shmangemi shoqėrimit me njerėz mėkatarė dhe tė pandershėm. Shoqėria e mirė na ndihmon qė tė pastrojmė zemrėn. Te njerėz tė tillė gjithashtu gjejmė mbėshtetje pėr ēėshtjet dhe problematikat tona tė kėsaj bote, pėr tė bėrė atė qė ėshtė mė e mira dhe mė e drejta.
Anasjelltas, shoqėria e keqe na ngurtėson zemrat. Njerėzit amoralė na nxisin pėr tė bėrė gjėra tė pandershme. Kur zemrat ngurtėsohen, largohemi nga Allahu dhe rrjedhimisht preokupohemi vetėm pėr ēėshtjet e kėsaj bote.
Gjithnjė duhet t’i rikujtojmė vetes se kjo botė ėshtė vend i pėrkohshėm. Ata tė cilėt i pėrjetojnė kėnaqėsitė e kėsaj bote nuk do tė jenė tė aftė t’i marrin ato me vete nė pėrjetėsi. Ata kanė vetėm veprat e tyre pėrpara. Allahu thotė: “Ditėn kur ēdo njeri e gjen pranė vetes atė qė veproi mirė ose keq, e pėr atė tė keqe qė bėri do tė dėshirojė qė nė mes tij dhe nė mes asaj tė jetė njė distancė shumė mė e madhe (e mos ta shohė). Allahu u jep tė frikėsohen prej dėnimit qė vjen prej Tij, megjithėqė Allahu ėshtė i mėshirshėm ndaj robėrve.” (Ali Imran, 30)
Nuk ka rėndėsi se sa madhėshtore na duket kjo botė, ėshtė nė tė vėrtetė mjaft e parėndėsishme. Nuk ka rėndėsi se sa e qėndrueshme dhe e gjatė mund tė na duket tani kjo botė, ėshtė aq e shpejtė (e shkurtėr), si njė natė qė duhet tė pėrfundojė nė agim. Jeta jonė vazhdon dhe sė shpejti do tė vijė nė njė fund, ku do tė pėrfundojmė nė varreza.
I Dėrguari i Allahut, paqja dhe shpėtimi i Zotit qoftė mbi tė, ka thėnė: “Kjo botė (dunjaja) ndaj botės tjetėr (ahiretit) ėshtė sikur njėri prej jush tė vendosė gishtin e tij nė det, pastaj le tė shikojė me ēka i kthehet (nga uji i detit) (Sahihu i Muslimit, 2858)
Sė fundi, duhet ta shpenzojmė kohėn tonė nė lutje tė sinqertė drejtuar Zotit. Duhet t’i kėrkojmė Atij tė na e bėjė ahiretin mė tė dashur dhe tė na bėjė mė pak tė kėnaqur nga kjo botė. Duhet t’i lutemi Atij tė na dhurojė xhenetin me tė gjitha kėnaqėsitė e tij dhe tė na ruajė nga Hidhėrimi i Tij.
Vėrtetė, Allahu dėgjon dhe u pėrgjigjet lutjeve kur lutėsi lutet.

 

Autor: Shejh Halid Husejn
Pėrshtati nga anglishtja: Fitim Nuhiu
8.6.2007

                                                      www.klubikulturor.com