Falėnderimi i qoftė Allahut, i Cili thotė: E,
pėr atė qė i pat frikė paraqitjes para Zotit tė
vet, janė dy xhenete. (Rahman, 46). Paqja dhe
shpėtimi i Allahut qoftė pėr tė Dėrguarin e Tij, i
cili thotė: Pasha Allahun, sikur ta dinit ju
ēka di unė, do tė qeshnit pak e do tė qanit shumė.
(Sahihu i Buhariut, 4621,6486, 7295 dhe Sahihu i
Muslimit, 2359)
Kėnaqėsia e Allahut qoftė mbi sahabėt, tė cilėt
qanė kur e dėgjuan kėtė hadith.
Ėshtė e drejtė tė kemi frikė nga ajo ditė me tė
cilėn tė gjithė do tė pėrballemi. Dita e
Ringjalljes ėshtė dita e fatkeqėsisė dhe e
keqardhjes sė thellė (pendimit). Ajo ėshtė dita e
gjatė, nė tė cilėn tė gjithė njerėzit do tė
qėndrojnė pėrpara Zotit tė tyre. Nė kėtė ditė,
frika do tė bėjė qė edhe gruaja shtatzėnė ta
braktisė foshnjėn e saj. Njerėzit do tė jenė si tė
dehur; ata nuk janė tė dehur, porse frika nga
Dėnimi i Allahut do ti bėjė nė kėtė gjendje. Nė
kėtė ditė, prej frikės sė madhe qė do tė ketė,
fėmija do tė bėhet me flokė tė thinjura.
Duhet tė fillojmė e tė pėrgatitemi seriozisht pėr
kėtė ditė. Atė ditė vendoset se ku do tė
pėrfundojmė pėrgjithmonė, nė xhenet, apo ruana Zot,
nė xhehenem. Ata qė hyjnė nė xhenet do tė jetojnė
aty nė pėrjetėsi me gėzime dhe lumturi tė
pandėrprerė, ndėrkohė qė ata qė do tė hyjnė nė
xhehenem do tė ballafaqohen me mundime dhe do tė
qėndrojnė aty duke shijuar dhembjet pėrjetėsisht.
Sidoqoftė, ne duhet tė kemi njė pikėpamje
optimiste pėr Zotin tonė. Mėshira e Tij ėshtė
vėrtetė shumė e gjerė pėr ata qė besuan dhe
adhuruan vetėm Atė me sinqeritet dhe gjithmonė do
tė kenė pėrparėsi kundrejt Zemėrimit tė Tij. I
Dėrguari i Allahut, paqja dhe shpėtimi i Zotit
qoftė mbi tė, na ka thėnė se Allahu ėshtė mė i
mėshirshėm pėr ne sesa njė nėnė e pėrkushtuar ndaj
fėmijės sė saj tė porsalindur. (Sahihu i Buhariut,
5999 dhe Sahihu i Muslimit, 2754)
Frika qė kemi pėr Ditėn e Ringjalljes (Gjykimit)
duhet tė na motivojė qė tė jemi mė tė pėrkushtuar
nė adhurim ndaj Zotit tonė dhe mė tė gatshėm pėr
tė bėrė vepra tė mira. Duhet tė falemi dhe tė
agjėrojmė mė shpesh, tė shtojmė mundėsitė dhe
pėrpjekjet tona si dhe tė bėjmė haxhin. Duhet tė
sillemi mirė me familjen tonė dhe tė tregojmė
dashamirėsi dhe nder pėr prindėrit tanė. Ka mėnyra
tė ndryshme pėr tė bėrė mirė. Kjo frikė na ndihmon
tė pėrmbahemi nga veprat e liga dhe mosbindja ndaj
Allahut. Kjo frikė do tė ketė efekt pozitiv te ne.
Nuk ėshtė njė frikė negative, e cila na bėn pasivė
dhe na i humb shpresat nga Mėshira e Allahut.
Aktivitetet vijuese e ndihmojnė shumė muslimanin
qė tė pėrgatitet pėr kėtė ditė tė frikshme:
Ditės kur ata do tė dalin (prej varrezave)
nė shesh, e Allahut nuk mund ti fshihet asnjė gjė
e tyre. (Gafir, 16)
Duhet ta lexojmė Kuranin dhe tė meditojmė pėr
kuptimin e tij. Duhet ti kemi parasysh rregullat
e tij, ta vlerėsojmė tė mirėn qė na premton dhe
paralajmėrimet qė na jep.
Duhet ta lexojmė jetėn e tė Dėrguarit tė Zotit,
paqja dhe shpėtimi i Zotit qoftė mbi tė. Duhet ta
studiojmė se si e udhėhoqi veten nė bindje e
dėgjueshmėri ndaj Allahut dhe se si u pėrmbajt nga
abuzimi dhe privilegjet e kėnaqėsive tė kėsaj bote.
Duhet tė lexojmė edhe biografinė e sahabėve dhe tė
atyre qė i pasuan, se si u pėrpoqėn qė tė arrijnė
suksesin dhe shpėtimin nė ahiret.
Shpesh duhet tė mendojmė edhe pėr pashmangshmėrinė
e vdekjes. Duhet tė jemi tė vetėdijshėm pėr
gjykimin qė pason nė varr deri nė Ringjallje.
Duhet ta parafytyrojmė veten tonė pėrpara Allahut,
pėrpara Atij qė ėshtė mė i Sakti dhe mė i Drejti.
Duhet tė mendojmė rreth urės, tė cilėn do tė duhet
ta kalojmė nė mėnyrė qė tė arrijmė shpėtimin, njė
urė nga e cila shumė do tė rrėshqasin dhe do tė
pėrfundojmė nė shkatėrrim.
Duhet tė mendojmė pėr kėnaqėsinė qė do ta
pėrjetojnė banorėt e xhenetit dhe pėr vuajtjet e
pikėllimet qė do tė pėrjetojnė banorėt e Zjarrit.
Duhet tė na bjerė ndėr mend shpesh se vdekja mund
tė na kapė nė ēdo ēast tė jetės. Si do ta takojmė
Zotin tonė? A duam tė na zėrė vdekja duke qenė tė
devotshėm, apo tė zhytur nė mėkate?
Ibn Omeri, Zoti qoftė i kėnaqur prej tij, tregon
se njėherė i Dėrguari i Zotit, paqja dhe shpėtimi
i Zotit qoftė mbi tė, e vendosi dorėn e vet mbi
supin e tij dhe i tha: Jeto nė kėtė botė si tė
jesh i huaj apo kalimtar rruge. Kurse vetė
Ibn Omeri thoshte: Kur tė ngrysesh, mos e prit
mėngjesin, kurse kur tė gdhihesh, mos e prit
mbrėmjen. Merr nga shėndeti yt pėr nė rast
sėmundjeje dhe nga jeta jote pėr nė rast vdekje.
(Sahihu i Buhariut, 6416)
Nevojitet qė tė studiojmė seriozisht dhe tė
pajisemi me dituri islame. Kur tė pajisemi mė
shumė me dije fetare, do tė bėhemi mė tė
vetėdijshėm pėr Allahun dhe do ti frikėsohemi
Atij ashtu siē e meriton. Allahu thotė: Po
Allahut ia kanė frikėn nga robėrit e Tij, vetėm
dijetarėt. (Fatir, 28)
Duhet tė shoqėrohemi me njerėz tė sinqertė,
veēanėrisht me njerėz tė cilėt kanė dituri islame
dhe janė tė preokupuar pėr thirrjen e tė tjerėve
nė Islam. Gjithashtu, duhet ti shmangemi
shoqėrimit me njerėz mėkatarė dhe tė pandershėm.
Shoqėria e mirė na ndihmon qė tė pastrojmė zemrėn.
Te njerėz tė tillė gjithashtu gjejmė mbėshtetje
pėr ēėshtjet dhe problematikat tona tė kėsaj bote,
pėr tė bėrė atė qė ėshtė mė e mira dhe mė e drejta.
Anasjelltas, shoqėria e keqe na ngurtėson zemrat.
Njerėzit amoralė na nxisin pėr tė bėrė gjėra tė
pandershme. Kur zemrat ngurtėsohen, largohemi nga
Allahu dhe rrjedhimisht preokupohemi vetėm pėr
ēėshtjet e kėsaj bote.
Gjithnjė duhet ti rikujtojmė vetes se kjo botė
ėshtė vend i pėrkohshėm. Ata tė cilėt i pėrjetojnė
kėnaqėsitė e kėsaj bote nuk do tė jenė tė aftė ti
marrin ato me vete nė pėrjetėsi. Ata kanė vetėm
veprat e tyre pėrpara. Allahu thotė: Ditėn kur
ēdo njeri e gjen pranė vetes atė qė veproi mirė
ose keq, e pėr atė tė keqe qė bėri do tė dėshirojė
qė nė mes tij dhe nė mes asaj tė jetė njė distancė
shumė mė e madhe (e mos ta shohė). Allahu u
jep tė frikėsohen prej dėnimit qė vjen prej Tij,
megjithėqė Allahu ėshtė i mėshirshėm ndaj robėrve.
(Ali Imran, 30)
Nuk ka rėndėsi se sa madhėshtore na duket kjo botė,
ėshtė nė tė vėrtetė mjaft e parėndėsishme. Nuk ka
rėndėsi se sa e qėndrueshme dhe e gjatė mund tė na
duket tani kjo botė, ėshtė aq e shpejtė (e
shkurtėr), si njė natė qė duhet tė pėrfundojė nė
agim. Jeta jonė vazhdon dhe sė shpejti do tė vijė
nė njė fund, ku do tė pėrfundojmė nė varreza.
I Dėrguari i Allahut, paqja dhe shpėtimi i Zotit
qoftė mbi tė, ka thėnė: Kjo botė (dunjaja)
ndaj botės tjetėr (ahiretit) ėshtė sikur
njėri prej jush tė vendosė gishtin e tij nė det,
pastaj le tė shikojė me ēka i kthehet (nga uji
i detit). (Sahihu i Muslimit, 2858)
Sė fundi, duhet ta shpenzojmė kohėn tonė nė lutje
tė sinqertė drejtuar Zotit. Duhet ti kėrkojmė
Atij tė na e bėjė ahiretin mė tė dashur dhe tė na
bėjė mė pak tė kėnaqur nga kjo botė. Duhet ti
lutemi Atij tė na dhurojė xhenetin me tė gjitha
kėnaqėsitė e tij dhe tė na ruajė nga Hidhėrimi i
Tij.
Vėrtetė, Allahu dėgjon dhe u pėrgjigjet lutjeve
kur lutėsi lutet.
Autor: Shejh Halid Husejn
Pėrshtati nga anglishtja: Fitim Nuhiu
8.6.2007